Šviesos arka

Du žmonių tipai Manau, natūraliai žmonės gyvenime išsidiferencijuoja į dvi kategorijas: vieni nori tiesiog gyventi; kiti nori įminti gyvenimo paslaptį. Pirmoji kategorija nori kad jiems netrukdytu antroji, o antroji to paties laukia iš pirmosios. Ką turi daryti tie, kas nori prisidėti prie problemos sprendimo? Pirmiausiai ieškoti būdų kaip išplėsti savo galimybes. Tokias galimybes aš vadinu holoplastine … Daugiau: Šviesos arka

Kaip analizuoti jausmines būsenas

Savo tyrimuose lig šiol daugiausiai dėmesio skyriau protui ir racionalumui, o kita sritis – emocijos, jausmai, būsenos – buvo tarsi antrame plane. Tačiau dabar šį trūkumą noriu ištaisyti ir panagrinėti šią temą plačiau. Tai, vėlgi, bus daroma analitinės empatijos metodu ir naudojant ekranų principą. Yra 4 pagrindiniai ekranai, kurie visi sujungiami į realino sluoksnį, kur … Daugiau: Kaip analizuoti jausmines būsenas

Koks ryšys tarp mokslo ir melžimo?

Bendras supratimas visiems sako, kad mokslas turi būti paremtas faktais, o viskas, kas jų neatitinka, turi būti prilyginama prasimanymams, mokslo imitacijai. Šitą teiginį atmesti greičiausiai nesiryžtų niekas, to nedarau ir aš, bet siūlau kitą ėjimą: parodyti platesni kontekstą, išplėsti fakto sąvoką. Siekiant pažinti tikrovę, platesnis mąstymas visada efektyvesnis už siauresnį ir lėkštesnį. Pradėsiu nuo apibendrinto … Daugiau: Koks ryšys tarp mokslo ir melžimo?

Sąmonės teorijos santrauka

Sąmonės tyrimo metodai Žmogaus sąmonę tyrinėja: Filosofija Metodas – sąvokinis apmąstymas, vidinės ir išorinės patirties refleksija. Psichologija Surinktų psichologinės veiklos, aktyvumo duomenų analizė. Eksperimentas. Fizika Matematinis, parametrinis, eksperimentinis modeliavimas.   Tyrime naudojama prieiga Šiuolaikiniai tikslieji mokslai naudoja kontinuumų metodą. Šis metodas sujungia tokias dalis:  Matematinis kontinuumas – tai kontinuumas sujungtas su skaičiaus operatoriaus abstrakcija ir … Daugiau: Sąmonės teorijos santrauka

Kelios mintys apie kalbą

Nors lingvistikos mokslas yra teorija, kuri žmonėms neįdomi, noriu pasidalinti kai kuriais savo vertinimais ir pastebėjimais. Natūralus pasaulis istoriškai išreikštas neryškiai, žmogui per daug ilgais eonais. Skirtingų istorinių epochų kalbos vystosi greičiau, bet visos įvedamos naujovės yra tik skirtingos schemos, su skirtingais sujungimais ir skirtingais išsišakojimais. Pokyčiai ateina kaip kažko naujo įvedimas, išėmimas arba perstatymas. … Daugiau: Kelios mintys apie kalbą

Dirbtinė kalba 2

Norėčiau pratęsti savo dirbtinės kalbos gramatikos viešinimą, pateikdamas tariamosios nuosakos lenteles. Tariamoji nuosaka turi tris laikus, nors tai gali atrodyti neįprasta, nes paprastai būna 2 laikai, o tariamoji nuosaka ateityje nenaudojama ir neišreiškiama. Tačiau logika įmanoma, nes sąlygos sakiniuose dažnai kalbama ir apie galimybes ateityje, kurios aprašomos ne būsimuoju laiku. Pagal sąlygos sakinius yra tokie … Daugiau: Dirbtinė kalba 2

Planetos modeliavimas

Ateitis ir ateities įvykiai priklauso nuo dviejų veiksnių: nuo energijos pasiskirstymų ir valios. Energijos pasiskirstymas lemia veiksmus fizinėje realybėje ir yra pagrindinė pokyčių joje priežastis. Tie pokyčiai gali būti pasikartojantys, cikliniai arba kaupiamieji. Numatyti galima tiek vienus, tiek kitus, tik reikia labai atidžiai stebėti aplinką, pažinti ciklus arba žinoti kritines vietas, kur gali susikaupti geri … Daugiau: Planetos modeliavimas

Tarpgalaktinės civilizacijos problemos

Einšteino sukurta reliatyvumo teorija skirta apskaičiuoti paklaidas, kurias sukelia judėjimas arba erdvės kreivumas. Stacionaraus matavimo prietaiso matavimai yra vieni, tačiau kai jis pradeda judėti dideliais greičiais, netiesinėje erdvėje, jie pasikeičia. Šiam pasikeitimui apskaičiuoti Einšteinas ir kiti pasiūlė savo formules, kuriomis buvo pakeista visa pamatinė fizikos kategorijų ir jų savybių paradigma. Problemą labai patogu vaizduoti geometriškai, … Daugiau: Tarpgalaktinės civilizacijos problemos

Dirbtinės kalbos koncepcija

Jau gana ilgai turiu asmeninės, dirbtinės kalbos idėją, kurią pabandysiu pailiustruoti konkrečiu pavyzdžiu. Toliau pateikiamas gramatikos fragmentas, kuris yra iš mano kuriamos asmeninės kalbos savo asmeniniais tikslais. Gramatiką pavyko sukurti gana lengvai ir greitai, todėl, kad tai nėra gausiausia kalbos dalis. Daug sunkiau sekasi su žodynu, kurio kūrimas dėl tam tikrų pavyzdžių priežasčių yra įstrigęs. … Daugiau: Dirbtinės kalbos koncepcija

Naujos fizikos galimybė 2

Ankstesniame įraše paaiškinau, kokia pagrindinė problema su klasikine fizika, šį terminą suprantant nauja prasme. Jos problema ta, kad ji pagrįsta judėjimo kiekybine analize. Šią savybę vadinu fizikos reonomiškumu. Tačiau tokios fizikos problema ta, kad ji remiasi parametrais, kurie nėra tikri, neatitinka pirminės tikrovės, bet priešingai, yra surenkami dinamiškai. Norint suprasti, iš ko šie ekranų dėmenys … Daugiau: Naujos fizikos galimybė 2

Dirbtinio intelekto kalba

Natūralias kalbas kompiuteriui imituoti sudėtinga, tačiau tam būtų galima sukurti dirbtinę kalbą, kurią būtų lengva programuoti kompiuteriniais algoritmais. Tai būtų ne programavimo, bet bendravimo su kompiuteriu kalba. Galima būtų pašalinti visas nepatogias natūralios kalbos savybes, supaprastinti gramatiką, išimti daugiaprasmiškumą, pritaikyti kalbą apdorojimui dirbtinio intelekto algoritmais. Manau kad tai turėtų būti žodynu grįsta kalba, nes gramatika … Daugiau: Dirbtinio intelekto kalba