Iš to, ką esu pateikęs „Filognozijos pagrinduose“, galima nesunkiai matyti, kad mano tikrovės aprašyme laisvės savybė bus labai svarbi. Ši savybė susijusi su jėga arba substancija, vadinama eiolu. Bet laisvė yra filosofinė sąvoka, o tai, ką darau aš nėra filosofija, tai – filognozija, dedanti akcentą ant pažinimo. Šis pažinimas įstatytas tarp filosofijos ir mokslo, bet … Skaityti toliau Eiolinė mechanika
Mėnuo: liepos 2018
Atskleidimo principas
Tai, ką aš savo veikla vykdau, galima vadinti Atskleidimo projektu. Tam turiu teisę kaip integruota sąmonė, gaunanti galimybių pamatyti aukštesnį pasaulį, gauti iš jo informacijos. Atskleidimas turi du sluoksnius, viename kurių aiškinu savo situaciją, nes ji nėra paprasta, o kitame tai, kokias galimybes aukštesnis pasaulis ruošia visuomenei. Dovanų jokių duoti nesiruošiama, bet bus parodytas kelias … Skaityti toliau Atskleidimo principas
Elektrostatiniai demonai
Žmogaus suvokimas apima tik ribotą visų signalų diapazoną, o visa tai kas lieka anapus jo, vadinu hipostratomis. Ant ribos tarp suvokimo ir nesuvokimo yra pereinamoji teritorija, kuri žymi ribines suvokimo formas, kurios dažnai priskiriamos iracionalioms ir subjektyvioms būsenoms. Daugumai žmonių šie ribiniai suvokimai būna nesvarbūs, nes neįgauna aiškių ir apibrėžtų formų, tačiau taip būna ne … Skaityti toliau Elektrostatiniai demonai
Pažinimo kelias
Yra žmonių, kurie pažinimą tapatina su vadovėlių mokymusi. Tačiau tikras pažinimas yra daug daugiau negu vien tik nuvalkiotų vadovėlinių tiesų zubrinimas. Talentingas vadovėlių zubrintojas ne tapatus talentingam kūrėjui, nes pirmasis tik moka taikyti taisykles, o antrasis jas kuria. Vadovėlis reikalingas universalizatų į sąmonę įdėjimui ir masinės sąmonės suformavimui, kuri vaikšto tik pramintais takais ir nesugeba … Skaityti toliau Pažinimo kelias
Kalbų revoliucija
Kalba kiekvieno žmogaus gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Neištarus nė žodžio praeina reta kuri diena. Ji yra savotiškas tiltas tarp žmonių, kuris išvaduoja skirtingus pasaulius nuo izoliacijos ir juos sujungia. Tokia yra paprasta kalbos funkcija. Tačiau tai ne viskas ką kalba daro sąmonėje. Ji suteikia jai tam tikrą formą ir net yra poveikio darymo priemonė, … Skaityti toliau Kalbų revoliucija
9. Atvejo analizė
Šis bus paskutinis „Filognozijos pagrindų“ skyrelis, kuriame paanalizuosiu konkretų atvejį, paimtą iš standartinės fizikos. Tai nebus užbaigtas modelis, greičiau tik kelios pradinės idėjos, kurias ateityje dar reikės vystyti. Tačiau prieš tai noriu pasakyti kelis žodžius apie tai, kam apskritai filognozija yra skirta ir kokia šio užsiėmimo auditorija. Filognozija nėra mokslas, ir nėra užbaigta teorija – … Skaityti toliau 9. Atvejo analizė
8. Fizinė ir gnostinė brana
Siekdamas pažinti visą žmogaus spektrą, iškeliu tris pagrindinius sluoksnius, kuriuose jis reiškiasi. Šie sluoksniai matosi iš kiekvienam apsireiškiančio žmogaus vektoriaus struktūros. Matome sąmoningą ir nesąmoningą žmogų, o pastarasis skyla į gnostinę ir fizinę dalį. Pradėti visada patogiausia nuo sąmoningo žmogaus, nes tai vieta, kurioje gaunama ir formuojama informacija. Informacija nėra pati realybė, tai tik realybės … Skaityti toliau 8. Fizinė ir gnostinė brana
7. Būtinosios ir nebūtinosios struktūros
Ankstesniuose skyreliuose buvo parodyta, kad žiūrint iš žmogaus perspektyvos, tikrovė suskirstyta į būtinąsias ir nebūtinąsias struktūras. Iš jų tos, kurios reikalingos palaikyti objekto vientisumui yra būtinosios, o tos, kurios yra laisvai į jį įdedamos – nebūtinosios. Būtinybės pasaulis yra rėizolas, o laisvės – eiolas. Ši dvilypė sandara kartojasi per visus realybės lygmenis, nuo aukščiausio iki … Skaityti toliau 7. Būtinosios ir nebūtinosios struktūros
Filognozijos pradinė mokykla 