Mėnuo: rugpjūčio 2018

Gaublės koncepcija

Filognozija padarys svarbų žingsnį į priekį tik tada, kai išspręs Mockaus transformacijos problemą. Ši problema aprašo pagrindinį gnostinės substancijos procesą, kuris yra energijos pavertimas informacija. Substancija, sugebanti vykdyti tokį procesą, vadinama gnostine. Šis procesas yra abipusis, nes transformacija įmanoma abiem kryptimis. Čia aprašoma situacija paradoksali, nes parodo substancijos dvi įmanomas perspektyvas, kurias filognozija stengiasi sujungti … Skaityti toliau Gaublės koncepcija →

Filognozijos problemos suformulavimas

Žmogus į tikrovės substanciją turi galimybę žiūrėti iš vidaus ir iš išorės. Iš išorės pasiekia jos vidinį kontūrą, o iš vidaus – esmę, taip gaunant materijos ir dvasios perskyrą. Filognozijoje šie žodžiai nevartojami, nes yra pasenę, bet primenami turint tikslą naują teoriją susieti su praeitimi. Dėl tokios situacijos, gerai nepamąsčius sukuriamas konfliktas – pažiūrėjęs į … Skaityti toliau Filognozijos problemos suformulavimas →

Filognozijos vieta pažinimo sistemoje

Žmogaus pažinimo galimybes lemia jo sandara, kurią bendrais bruožais jau paaiškinau, bet čia pakartosiu dar kartą tam, kad prisimintumėte. Jis sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios substancijos, kuriose atsiveria aplinkinio pasaulio vaizdas. Rodančioji substancija yra suvokimas, egzistenciatas, rodomoji substancija yra aplinkos kontūras, kuris interpretuojamas kaip materialus, empirinis pasaulis. Materija savo pirminėje formoje pasirodo kaip fenomenologinis vaizdas, … Skaityti toliau Filognozijos vieta pažinimo sistemoje →

Forėja

Filognozijos metodu išaiškinau dvi substancijos formas, kurios prieinamos sąmonei. Atsleidžiau, kad yra rodančioji ir rodomoji substancija, kurių sandūroje atsiranda žmogaus pasaulio vaizdas. Iš rodomosios substancijos gimsta materijos modelis, o iš rodančiosios „dvasios“ modelis, kurį įvardiju kaip egzistenciatą. Tačiau tai negali būti galutinis variantas, nes tiek materija, tiek egzistenciatas yra nepilnos substancijos. Vadinasi neišvengiama trečios substancijos … Skaityti toliau Forėja →

Dekartas ir filognozija

Mano filognozijoje vystomų minčių užuomazgų galima rasti Dekarto filosofijoje, o konkrečiai res extensa ir res cogitans koncepcijose. Res extensa yra „ekstensyvusis daiktas“, arba kitaip – fizinė substancija, iš kurios sudaryti visi materialūs daiktai. Res cogitans yra mąstantis daiktas arba mentalinė substancija, kurios pagrindinė savybė yra mąstyti. Žmogus pasak Dekarto yra dualistinė sistema, sudaryta iš res … Skaityti toliau Dekartas ir filognozija →

Kodėl slepiama antigravitacija?

Viena iš pagrindinių kliūčių civilizacijai neleidžiančių tapti kosmine yra nesugebėjimas efektyviai įveikti žemės gravitacijos. Kosminėms kelionėms reikia daug kuro, turinčio didelę masę, todėl kuo daugiau kuro su savimi reikia pasiimti, tuo sunkiau įveikti gravitacinę trauką. Neturint pigių ir efektyvių priemonių tam pasiekti ilgos kosminės kelionės labai apsunkinamos. Čia galima ieškoti dviejų galimybių, tradicinių pigių ir … Skaityti toliau Kodėl slepiama antigravitacija? →

Giluminė valstybė (2)

Pirmoje dalyje apie giluminę valstybę paaiškinau kaip suorganizuota žmonija į gelmę einant iki planetą valdančios atitrūkusios civilizacijos. Šios sistemos esmė pavaizduota kaip centre esantis gardas, kuriame surinkti resursu laikomi žmonės, ir aplink šį gardą išdėstytos įvairios organizacijos, kurios išnaudoja visuomenę savo naudai. Kiekvienas žmogus suskaičiuotas, įvertintas ir kiekvienam paruoštas gyvenimo planas visuose penkiuose parodytuose segmentuose. … Skaityti toliau Giluminė valstybė (2) →