Tęsdamas lietuvių filosofų tyrinėjimų apžvalgą, šį kartą siūlau nihilizmo temą, kuria daugiausiai domisi R. Šerpitytė, parašiusi tokias monografijas kaip „Nihilizmas ir vakarų filosofija“ (2007 m.) ir „Tikrovės spektrai“ (2019 m.). Šios temos užuomazgų galima rasti jau filosofijos priešaušryje, kurioje ji perimama iš religinių ir mitologinių vaizdinių, tačiau kaip tiesioginis tyrimų ir apmąstymų objektas artikuliuota Nietzsches, … Daugiau: Nihilizmo įveikos pastanga
Mėnesis: balandžio 2020
Filognozija K. Saboliaus metodu
Lig šiol filognozijoje stengiausi remtis tik „sątvarologiniais“ autoriais, kurie tyrinėjo pamatines sąmonės struktūras, naudodami įvairius filosofinius metodus. Tie autoriai yra iš filosofijos istorijos arba senosios kartos filosofai. Tačiau atėjo laikas tyrinėjimus pakelti iki šiuolaikinio lygio, įtraukiant į diskusiją jaunosios kartos filosofus. Vienas tokių yra Kristupas Sabolius, tyrinėjantis vaizduotės reiškinį iš filosofo perspektyvos. Sabolius disertaciją šia … Daugiau: Filognozija K. Saboliaus metodu
Juodosios liepsnos teorema
Užbaigiant ketvirtą „Filognozijos pradmenų“ tomą, galima priminti kai kurias pagrindines mintis ir parodyti svarbiausią iš jų. Šis tomas ne technologinis ir ne techninis, nes jame nekalbama apie gelmės įforminimą gnostiniu implantu arba metodus, kurie tam naudojami. „Juodajame drakone“ kalbama apie sątvaro paviršių suformavimą, kuris atitinka pažangų pradinės epochos kontekste. Juodasis drakonas yra nenušvitusi sąmonė, tačiau … Daugiau: Juodosios liepsnos teorema
Įvadas į hipostratikos teoriją
Kadangi filognozija yra gelmininkų teorinė sistema, hipostratika yra jos pagrindinė kryptis. Kaip veikia gelmininko metodas paaiškinta sątvarologijoje, naudojant gnostinio implanto struktūrą, iš kurio sukuriamas pavidalas daiktiškosios ir nedaiktiškosios transcendencijos struktūroms. Objektyviojoje kryptyje yra tiesioginė sensorinė koreliacija su priekinės sąmonės sumavimo sistema, kuri papildoma mentaline dzeta dalimi, gaminama iš protinio laksato. Tai, kas pasirodo priekinei sąmonei, … Daugiau: Įvadas į hipostratikos teoriją
Dirbtinės gyvybės pavojai
Pratęsdami pradėtas temas, turime suvokti kontekstą, kuriame kuriama filognozijos sistema, nes šio intelektualinio judėjimo principas yra maksimalus realizmas, šviesi sąmonė ir nulis iliuzijų. Pagal pateiktą istorijos chronologiją, esame III kategorijos civilizacijoje, kuri apibūdinama kaip technologinė civilizacija, pasiekusi antrą etapą iš dešimties numatomų. Šios civilizacijos suklestėjimo rėmai yra 1400 m. – 2020 m., vadinasi ji apima … Daugiau: Dirbtinės gyvybės pavojai
Nietzsches kova
Visiems filosofijos istoriją studijavusiems žmonėms žinoma, kad F. Nietzsche buvo antros devyniolikto amžiaus pusės filosofas, padaręs didelę įtaką dvidešimtam amžiui. Tai kontraversiška asmenybė, kuria domėjosi ir tinkami, ir netinkami pasekėjai, mokiniai bei tyrinėtojai, panaudoję jo idėjas savais tikslais. Akivaizdu, kad filognozija nėra Nietzsches pratęsimas, tačiau, manau, kad verta šio filosofo kūrybą panaudoti tyrinėjimui, kuris reikalingas … Daugiau: Nietzsches kova
Filognozijos vertimas
Platformoje gogetfunding.com pradėjau rinkti lėšas naujos knygos, sudarytos "Filognozijos pradmenų" pagrindu, vertimui į anglų kalbą. Tai nėra jau parašytų tomų vertimas, bet nauja knyga, turimos medžiagos pagrindu. Jos skyriai nebus viešinami, kaip ankstesnių knygų, ir bus prieinami anglų kalba išleidus knygą Lulu.com leidykloje profesionaliu formatu. Knyga dar nebaigta ir bus pradėta rengti vertimui netrukus. Tai … Daugiau: Filognozijos vertimas
MOV metodas
Bendrą pasidalinimą valdžia ir ištekliais teritorijoje pirmiausiai lemia veiklos mastų hierarchija, pagal kurios pagrindinį dėsnį maksimalus veiklos mastas įmanomas vienetams, o dauguma gali mėgautis tik minimaliu. Tai pagrindinis socialinės dinamikos principas, sukuriantis visuomenėje sluoksnių arba klasių įspūdį. Iš jo kilo metodas visuomenę vaizduoti kaip hierarchinę piramidę, kuri gali būti valdžios, turto, proto ir pan. Tačiau … Daugiau: MOV metodas
Apokalipsės ženklai 