Gyvybės teoriją galima nagrinėti naudojant gnostinę arba genetinę perspektyvą, išryškinant norimą gyvybinio proceso dėmenį bendruomenėje. „Gyvybės magijoje“ pasitelkiamos abi perspektyvos, stengiantis išlaikyti tarp jų dermę ir pusiausvyrą. Gyvybė be proto yra laukinė gyvybė, gyvenanti primityvų gyvenimą, neturinti galimybių iškopti į aukštą kultūrinį ir techninį lygį. Gyvybė be prasitęsimo, neturi ateities perspektyvų, nes nėra kam biologiniame … Skaityti toliau Begalinis žmogus →