Trijų tikrovės saulių koncepcija

Svarbiausias žmogaus modelis sątvarologijoje vadinamas „trijų saulių modeliu“, kurį naudodami pamėginsime paaiškinti mokslo principą žmogaus sąmonėje. Tai mokslo teorija, rodoma iš filosofijos perspektyvos, norint geriau suprasti kokios jo galimybės sąmonėje ir kokios jo ribos lyginant su kitais pažinimo metodais. Kadangi ši knyga yra skirta moksliniam proveržiui, visos ankstesnių tomų filosofinės koncepcijos turi būti susiaurintos iki … Daugiau: Trijų tikrovės saulių koncepcija

Posthumanistinis gnozis

Filognozija yra metafizikos teorija, įsiterpusi tarp senosios teosofijos ir antroposofijos, kurios akcentas yra sukurti tikrovės pažinimo, vadinamo atidengimu metodą, kad pamatytume ką iš tikro slepia šie žodžiai, theos ir anthropos. Atidengimas vykdomas iš dalies vadovaujantis antitechnologine nuostata, tačiau giliąsias hipostratos struktūras atidengti įmanoma tik technologiškai, todėl neišvengiamos yra jo technologinės priemonės. Tai turime pradėti nuo … Daugiau: Posthumanistinis gnozis

Filognozijos istorinė perspektyva

Norint suprasti ketvirtos Lietuvos sąjunginės respublikos ir tautos padėtį euroafroazijos kontinento europinėje dalyje, reikia suvokti pagrindinius pozicinius civilizacinių tradicijų išsidėstymus, kurie daug platesni nei vien Atėnų ir Izraelio tradicija, suformavusi Europą. Civilizacijai augant ir daugėjant resursų, vyksta du pagrindiniai procesai: a) daugėja gyventojų, ir b) atsiranda poreikis juos organizuoti. Organizacijos tradiciškai kuriamos genetiniu principu arba … Daugiau: Filognozijos istorinė perspektyva

Gnostinės akys

Aptarus atėnietiškos metafizkos istorijos bendrą vaizdą, galima pereiti prie filognozijos problemos, kuri su savo 1000 dalių, 1000 metų skale turi būti ne pratęsimas to kas buvo, bet nauja pastanga, kuri skolinasi iš tradicinės metafizikos, bet yra visai kažkas kita. Matome, kad senoji metafizika užsibaigia antitechnologinės nuostatos atsiradimu ir iš viso technologinės metafizikos atsisakymu per metafizikos … Daugiau: Gnostinės akys

Tikrovės aristokratai

Dvidešimtas amžius Europos filosofijos pasaulyje iškėlė pastangą įveikti metafiziką, kuri labiausiai reiškiasi egzistencializme ir buvo Heideggerio pagrindinė mintis. Jo įsitikinimu, metafizika ir pažinimas turi būti pakeisti mąstymu, kuriame atveriama būtis ir tas mąstymas yra netechnologinis ar antitechnologinis. Ši pakraipa filosofijoje pavirto į hermeneutiką. Iki jo dar vienas metafizikos ir platonizmo įveikinėtojas buvo Nietzsche, kuriam labiausiai … Daugiau: Tikrovės aristokratai

Antitechnologinis posūkis Šliogerio filosofijoje

Šiame skyrelyje toliau vystysime Šliogerio arkos statybos projekto metafizikoje analizę, išsiaiškindami apie kokį posūkį jis visą gyvenimą mąstė. Kiekvieno kampo posūkyje pradžia atrodo nedidelė, tačiau posūkio vektorių galutinis rezultatas – pilnas krypčių išsiskyrimas, kurio ir siekia visi įvedantys į sievą skirtumą filosofinio modelio pavidalu. Toks sievos modeliavimas vadinamas arkos statyba, kuria norima pakeisti Lietuvos likimą … Daugiau: Antitechnologinis posūkis Šliogerio filosofijoje

Anapus vaizdo ir veiksmo

Atėniškos metafizikos tradicijos ištakose turime dvi monumentalias figūras, Platoną ir Aristotelį, kurie išryškino dvi pagrindines kryptis filosofijoje, kurios kyla iš sievos struktūros formų. Šiame skyrelyje pabandysime šias dvi tradicijas susieti su Heideggerio ir Šliogerio indėliu į metafiziką, kuriame Heideggeris yra platoniškos krypties, o Šliogeris – aristoteliškos. Pagrindinis modelis, kurio pagrindu vykdoma analizė, yra Platono olos … Daugiau: Anapus vaizdo ir veiksmo

Kada sugrįš Kristus?

Du ribiniai metafiziniai teiginiai apie pasaulį, kurie yra neįrodomi, nes mes nepatiriame tikrovės kaip visumos, yra a) pasaulis yra baigtinis, vadinasi turi pradžią ir pabaigą, ir b) pasaulis yra begalinis ir neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tradicinė metafizika, kuri formavo žinomas civilizacijas nuo Šumerų, linkusi priimti pirmą vaizdinį, kuriame pasaulis turi pradžią ir pabaigą, arba … Daugiau: Kada sugrįš Kristus?

Posthumanizmas Lietuvoje

Gyvenimo ir metafizikos ryšys gerai buvo parodytas „Filognozijos pradmenų“ 4 tome ir „Sievos teorijoje“. Metafizika ten suprasta kaip būties interpretacija metafizikoje, pradedant magija ir baigiant baltojo drakono civilizacija. Šioje knygoje idėja turi būti išplėsta, parodant kokia problema buvo sukurta metafizikos ir kaip ją spręsti renkantis tarp humanistinės ir posthumanistinės Lietuvos ateities. Pagrindinė sątvarologijos problema yra … Daugiau: Posthumanizmas Lietuvoje