© Darius Mockus, 2016 – 2023
Mėnuo: sausio 2022
Kaip jau rašiau, nuo 2022 metų ketinu pradėti leisti savo "Psichotronikos" archyvą, kuris apima tinklaraščių įrašus nuo 2007 iki 2016, tai yra, apie 9 metus. Tai mano kaip aktyvisto ir disidento veiklos pradžia, ir šio pirmo etapo idėjų branduolio koncepcija, kuri ėjo iki "Filognozijos" etapo, prasidėjusio 2018 ir trunkančio iki 2022 metų. Archyvas jau dalinai … Skaityti toliau Planų korekcija
Kai kurioms filognozijos idėjoms iliustruoti tinka ne tik filosofijos, bet ir literatūros kūriniai, kuriuose taikliai iliustruojama istorinė ir egzistencinė problematika. Šiam tikslui lietuvių literatūroje, manau, tinkamiausia yra J. Ivanauskaitės kūryba, kuri yra viena ryškiausių per pirmus dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų. Rašytojos kūryba įdomi dar ir tuo, kad ji pateikia moterišką perspektyvą į tikrovę, skirtingai negu … Skaityti toliau Meilė J. Ivanauskaitės egzistencijos filosofijoje
Naujausias "Filognozijos pradmenų" tomas "Drakono akis" - išvydo dienos šviesą. Knygą galima parsisiųsti nemokamai, arba nusipirkti lulu.com knygyne, įvedus paieškoje mano pavardę (Mockus). Knygoje pateikiama Baltojo drakono civilizacijos koncepcija, A. Šliogerio ir F. Nietzsches filosofijų kontekste. Norintys sužinoti, kas tai yra, turi skaityti knygą. Kad būtų įdomiau ir informatyviau, pateikiu knygos turinį, kuris padės apsispręsti, … Skaityti toliau Filognozija naujoje knygoje
„Filognozijos pradmenyse“ pasiekus turimą lygį, galima smulkiau panagrinėti žmogaus mažąją kelionę, kuri buvo aprašyta „Drakono akyje“. Mažoji kelionė – tai žmogaus gyvenimas, prasidedantis gimimu ir užsibaigiantis mirtimi, kuris filosofijoje buvo gyvenimo filosofijos ir egzistencializmo pagrindinis dėmesio objektas. Centrine gyvenimo filosofijos figūra laikytinas F. Nietzsche, norėjęs „biologizuoti“ istorinį procesą, apvalant jį nuo metafizinių pasakų, o egzistencializmo … Skaityti toliau “Indigo“ vaiko apibrėžimas
Planetos civilizacijos raida priklauso nuo sątvaro vidinių ir išorinių logikų galimybių, kurios nubrėžia istorijos judėjimo kryptį ir pažangos iliuziją. Ši iliuzija priklauso nuo žmogaus psichologijos ir jos sąveikos su transcendentine realybe. Sąveika su transcendencija gali būti fenomenologinė, vidinė arba tiesioginė, išorinė, kurioje dalyvauja pirmapradis kūnas, tiesiogiai dalyvaujantis transcendentinėje aplinkoje. Iš vienos pusės turime psichologinę mažąją … Skaityti toliau Vargo priežastis
Šiame skyrelyje panagrinėsiu filognozijoje tik probėgšmiais nagrinėtą temą, kuri yra rišlio teorija. Tai ne tiek konkrečių rišlio kūrimo metodų arba jo struktūrų analizė, bet daugiau bendra istorinė apžvalga, kuri apima tolimą praeitį ir tolimą ateitį, pradžią ir pabaigą, tarp kurių įsiterpęs civilizacijų vystymosi procesas. Pirmas šiam psichiniam konstruktui pavadinti skirtas terminas buvo laksatinis ekranas, taip … Skaityti toliau Rišlio teorija
I. Kanto sątvarologija, aprašyta trijose jo „Kritikose“, yra klasikiniai sątvarologijos veikalai, apibendrinę ankstesnį filosofijos kelią ir pakėlę ją į aukščiausią tašką. Filosofas gyveno ir kūrė 18 a., Karaliaučiuje, kuriame praleido visą savo gyvenimą, kurį atidavė žmogaus tyrinėjimui. I. Kantas padarė milžinišką įtaką vėlesnei filosofijai, kuri tęsiasi iki mūsų dienų. Taipogi I. Kantą galima laikyti filognozijos … Skaityti toliau I. Kanto antropologija
Tautos esmės centras yra erdvinės ir laikinės realybės sankirta, kurių bendras veikimas yra metafizinio proceso pagrindas. Tai reiškia, kad tautą galima suprasti tiek iš vienos, tiek iš kitos perspektyvos, atskleidžiant jos amžiną „gamtinę“ ir istorinę prigimtį. Žinoma, erdvė ir laikas yra ne paprastos, bet metafizinės sąvokos, kurios turi metafizinę dimensiją ir išvedamos iš absoliučios tikrovės. … Skaityti toliau Tautos metafizika
Filognozijos pradinė mokykla 