Užbaigiant „Juodosios liepsnos“ tomą galima apibendrinti pagrindinę filognozijos idėją, kuri yra jos metafizikos pagrindas, sątvarologijoje naudojamas kaip civilizacijos teorijos centrinis principas. Metafizinę žmogaus sandarą aiškinti patogiausia naudojant Uroboro metaforą, kuris vaizduoja žiedu susisukusią gyvatę, į kurios nasrus įstatyta jos uodega. Sekdami šiuo vaizdiniu tariame, kad gyvatės galva žymi dvasią, subjektyviąją žmogaus dalį, o uodega žymi … Skaityti toliau Filognozija ir imperinis miražas →