Sieva

Filognozijai pereinant į naują etapą, beliko pristatyti kelis paskutinius terminus, kurie nebuvo paaiškinti, bet susiję su pagrindinėmis žmogaus sampratos sąvokomis. Pirmi svarbūs terminai buvo sątvaras, psichovektorius, daugtūris, kurie buvo naudojami vidinės šviesos arkos erdvės aprašymui. Šalia šių terminų noriu pristatyti dar vieną savo naujadarą, kuris nėra skolinys ir turi lietuvišką skambesį, tačiau nėra tikrai lietuviškas. … Daugiau: Sieva

Sigilų magija

„Iniciato pradžiamokslyje“ pateikiau pagrindinių civilizacijos vystymosi etapų pavyzdžius, kuriais tobulėjo centrinė planetoje magijos sistema, su savo pagrindiniais prometėjiškais atsišakojimais. Magija žymima laipsniu pagal jos praktinio varianto eilės numerį, tai yra, 1M, 2M (pirmo laipsnio magija, antro laipsnio magija). Aukščiausio laipsnio magija šiuo metu yra 6M, kuri vadinama technologine magija. Šis žodis gali skambėti neįprastai, nes … Daugiau: Sigilų magija

Tamsioji būtis

Geriausias „Juodojo drakono“ užbaigimo būdas yra parodyti centrinę šio lygio filognozijos mintį, kurioje atskleidžiama juodosios liepsnos teorija. Ši dalis nėra gnostinė arba kitaip – nėra tikrovės pažinimo rezultatas, bet greičiau tarnauja trečiam kriterijui, kuris yra ne reprezentacinis, bet funkcinis. Todėl nesvarbu ar juodoji liepsna tiesa, ar ne, svarbu kokį vaidmenį ji atlieka šviesos arkoje. Ši … Daugiau: Tamsioji būtis

Filognozija ir transhumanizmas

„Filognozijos pradmenų“ pirmo ciklo baigiamojoje stadijoje belieka susieti teoriją su naujausiomis tendencijomis šiuolaikinės filosofijos pasaulyje. Naujausia filosofijos atmaina, vadinama transhumanizmu, skiriasi nuo tradicinių mokyklų tuo, kad jos kalba apie industrinę ir informacinę visuomenę ir yra jos ideologinė išraiška. Tuo tarpu tranhumanizmas yra futuristinis mąstymas, kuris savo žvilgsnį nukreipia į planetos post-industrines ir post-informacines organizavimo formas. … Daugiau: Filognozija ir transhumanizmas

Nihilizmo įveikos pastanga

Tęsdamas lietuvių filosofų tyrinėjimų apžvalgą, šį kartą siūlau nihilizmo temą, kuria daugiausiai domisi R. Šerpitytė, parašiusi tokias monografijas kaip „Nihilizmas ir vakarų filosofija“ (2007 m.) ir „Tikrovės spektrai“ (2019 m.). Šios temos užuomazgų galima rasti jau filosofijos priešaušryje, kurioje ji perimama iš religinių ir mitologinių vaizdinių, tačiau kaip tiesioginis tyrimų ir apmąstymų objektas artikuliuota Nietzsches, … Daugiau: Nihilizmo įveikos pastanga

Filognozija K. Saboliaus metodu

Lig šiol filognozijoje stengiausi remtis tik „sątvarologiniais“ autoriais, kurie tyrinėjo pamatines sąmonės struktūras, naudodami įvairius filosofinius metodus. Tie autoriai yra iš filosofijos istorijos arba senosios kartos filosofai. Tačiau atėjo laikas tyrinėjimus pakelti iki šiuolaikinio lygio, įtraukiant į diskusiją jaunosios kartos filosofus. Vienas tokių yra Kristupas Sabolius, tyrinėjantis vaizduotės reiškinį iš filosofo perspektyvos. Sabolius disertaciją šia … Daugiau: Filognozija K. Saboliaus metodu

Juodosios liepsnos teorema

Užbaigiant ketvirtą „Filognozijos pradmenų“ tomą, galima priminti kai kurias pagrindines mintis ir parodyti svarbiausią iš jų. Šis tomas ne technologinis ir ne techninis, nes jame nekalbama apie gelmės įforminimą gnostiniu implantu arba metodus, kurie tam naudojami. „Juodajame drakone“ kalbama apie sątvaro paviršių suformavimą, kuris atitinka pažangų pradinės epochos kontekste. Juodasis drakonas yra nenušvitusi sąmonė, tačiau … Daugiau: Juodosios liepsnos teorema

Įvadas į hipostratikos teoriją

Kadangi filognozija yra gelmininkų teorinė sistema, hipostratika yra jos pagrindinė kryptis. Kaip veikia gelmininko metodas paaiškinta sątvarologijoje, naudojant gnostinio implanto struktūrą, iš kurio sukuriamas pavidalas daiktiškosios ir nedaiktiškosios transcendencijos struktūroms. Objektyviojoje kryptyje yra tiesioginė sensorinė koreliacija su priekinės sąmonės sumavimo sistema, kuri papildoma mentaline dzeta dalimi, gaminama iš protinio laksato. Tai, kas pasirodo priekinei sąmonei, … Daugiau: Įvadas į hipostratikos teoriją

Dirbtinės gyvybės pavojai

Pratęsdami pradėtas temas, turime suvokti kontekstą, kuriame kuriama filognozijos sistema, nes šio intelektualinio judėjimo principas yra maksimalus realizmas, šviesi sąmonė ir nulis iliuzijų. Pagal pateiktą istorijos chronologiją, esame III kategorijos civilizacijoje, kuri apibūdinama kaip technologinė civilizacija, pasiekusi antrą etapą iš dešimties numatomų. Šios civilizacijos suklestėjimo rėmai yra 1400 m. – 2020 m., vadinasi ji apima … Daugiau: Dirbtinės gyvybės pavojai

Nietzsches kova

Visiems filosofijos istoriją studijavusiems žmonėms žinoma, kad F. Nietzsche buvo antros devyniolikto amžiaus pusės filosofas, padaręs didelę įtaką dvidešimtam amžiui. Tai kontraversiška asmenybė, kuria domėjosi ir tinkami, ir netinkami pasekėjai, mokiniai bei tyrinėtojai, panaudoję jo idėjas savais tikslais. Akivaizdu, kad filognozija nėra Nietzsches pratęsimas, tačiau, manau, kad verta šio filosofo kūrybą panaudoti tyrinėjimui, kuris reikalingas … Daugiau: Nietzsches kova

Filognozijos vertimas

Platformoje gogetfunding.com pradėjau rinkti lėšas naujos knygos, sudarytos "Filognozijos pradmenų" pagrindu, vertimui į anglų kalbą. Tai nėra jau parašytų tomų vertimas, bet nauja knyga, turimos medžiagos pagrindu. Jos skyriai nebus viešinami, kaip ankstesnių knygų, ir bus prieinami anglų kalba išleidus knygą Lulu.com leidykloje profesionaliu formatu. Knyga dar nebaigta ir bus pradėta rengti vertimui netrukus. Tai … Daugiau: Filognozijos vertimas

MOV metodas

Bendrą pasidalinimą valdžia ir ištekliais teritorijoje pirmiausiai lemia veiklos mastų hierarchija, pagal kurios pagrindinį dėsnį maksimalus veiklos mastas įmanomas vienetams, o dauguma gali mėgautis tik minimaliu. Tai pagrindinis socialinės dinamikos principas, sukuriantis visuomenėje sluoksnių arba klasių įspūdį. Iš jo kilo metodas visuomenę vaizduoti kaip hierarchinę piramidę, kuri gali būti valdžios, turto, proto ir pan. Tačiau … Daugiau: MOV metodas