Filognozijos terminai

Mano tekstai dėl vieno kito naujadaro gali atrodyti sunkiai įkandami ir nesuprantami. Kad palengvinčiau filognozijos pradžiamokslio mokymąsi, pateikiu pagrindinių terminų žodynėlį su apibrėžimais, kurie kontekste tampa aiškią prasmę turinčiais žodžiais. Žodynėlis nepilnas, nes jame neįtraukta daug sąmonės analizės naujadarų, tačiau juos pateiksiu ateityje, išplėstame žodynėlio variante. Terminai surašyti į failą, kurį galima parsisiųsti pagal nuorodą … Daugiau: Filognozijos terminai

Pažinimo meilė

Kadangi filognozija yra „pažinimo meilė“ pats laikas sugrįžti prie pažinimo klausimų ir prisiminti pamatinę, filognozijoje atskleistą jo struktūrą, sudarančią visų epistemologijų, tiksliųjų mokslų, net teologijų pagrindą. Ši struktūra atrasta seniai, dar senovės Graikijoje ir apmąstyta tiesiogiai arba naudota kaip metodologinis tyrinėjimų principas, atsispindintis visose filosofijos konstrukcijose. Šiuo atveju pamėginsiu žmogiško pažinimo sandarą atskleisti tiesiogiai, padarydamas … Daugiau: Pažinimo meilė

Sakalų civilizacija

Keturi „Filognozijos pradmenų“ tomai ir „Mintiregos metodai“, kuriuos parašiau per paskutinius aštuonis metus, įeina į vadinamosios filognozijos pradinės mokyklos programą, skirtą mokiniams ir vyresniesiems mokiniams. Baigus filognozijos pradinę mokyklą įgyjama kvalifikacija tapti jaunesniuoju mokytoju arba mokytoju, tinkama skleisti filognoziją kuo platesniam žmonių ratui. Ši mokykla veikia tik per vadovėlių platinimą, be tiesioginio kontakto su manimi, … Daugiau: Sakalų civilizacija

Lietuvių kilmė

Pagrindinis gnostikų tyrinėjimų modelis yra sątvaro psichovektoriaus šablonas, naudojamas tikrovės pažinimo formos savo psichikai suteikimui. Psichovektorius valdo elgesį, organizuoja socialines grupes, kuria sąveikas, suteikia gyvenimui pagrindinę formą. Jo tyrinėjimas ir modeliavimas yra pagrindinis gnostiko užsiėmimas, mano vadinamas „arkos statyba“. Nors genetiko perspektyva irgi buvo daug analizuojama, tačiau neturėjau bendro modelio, kuriame daromas visas genetiko darbas. … Daugiau: Lietuvių kilmė

Gyvenimo dovana

Filosofijos istorijoje arčiausiai sątvarologinės psichovektriaus idėjos yra Heideggerio „Būtyje ir laike“ analizuojami čia-būties egzistencialai. Tačiau jo teorija buvo kuriama ontologijos rėmuose, kaip filosofinė ontologija, skirta išryškinti būties problematiką, žiūrint iš žmogaus sąmonės vidaus. Sątvarologiją domina ne tiek ontologija, kiek psichikos sandara, viso žmogaus substancijų spektro atskleidimo prasme. Psichovektorius yra vidinė informacijos sumavimo struktūra, kurioje būties … Daugiau: Gyvenimo dovana

Filognozijos pirmtakai

Tikruoju filognozijos pirmtaku galima laikyti I. Kantą, kuris 21 amžiaus Lietuvą pasiekė per Hėgelį ir Heideggerį, ypač padarydamas įtaką iškiliausiam jos filosofui A. Šliogeriui, kuris lietuvių filosofiją pakėlė iki Europinio lygio. Kanto kritinė filosofija yra pirmas sisteminis sątvarologinis tyrinėjimas, turėjęs pakloti pamatus naujo žmogaus teorijai. Pagrindinės žmogaus veiklos kryptys aptartos „Grynojo proto kritikoje“ (1781), „Praktinio … Daugiau: Filognozijos pirmtakai

Iniciato pradžiamokslis

Šiame skyrelyje laikas pristatyti mano kaip iniciato pagrindinį teorinių žinių modelį, kuris įstato filognozijos projektą į globalinį istorinį kontekstą. Šis projektas yra teisėtas ir turiu leidimą atskleidinėti ezoteriką iki ketvirtadalio teorijų apimties. Visos žinios pateikiamos iš Stikar rango perspektyvos, kuris bus apibrėžtas ateityje. Kai kurie pateikiami terminai gali atrodyti nepriimtini, ypač kai žmogus masto iš … Daugiau: Iniciato pradžiamokslis

Mintirega sątvarologijoje

Sątvarologijos teorija turi daug pritaikymų, tačiau vienas iš svarbesnių yra psichožvalgyba, naudojama psichologinėse operacijose. Nesunku suprasti, kad ji gali turėti dvi kryptis – gynybinę ir puolamąją, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje yra žmogus. Gynyboje žmogus gina savo teritoriją šiapus horizonto, kuri yra žinomas pasaulis, bandomas užgrobti invazinių jėgų; puolimas yra šio horizonto peržengimas, norint įsibrauti … Daugiau: Mintirega sątvarologijoje

Libertarinė sątvarologija

Ilgą laiką gyvenime save laikiau libertaru, todėl laisvės tema man nesvetima, kurią pats laikas įtraukti į filognozijos problemų lauką. Laisvės sugebėjimas tiesiogiai kyla iš žmogaus sampratos, aprašytos ankstesniuose tomuose, todėl šis klausimas yra centrinis sątvarologijoje. Yra galimybė bandyti laisvę tyrinėti ir hipostratiniu lygmeniu, tačiau čia jau aukštesnė pakopa, iki kurios norint pakilti reikia nusipelnyti. Laisvė … Daugiau: Libertarinė sątvarologija

Įvadas į olotologiją

Į sątvarologijos sistemą įeina daug įvairių sričių, kurios yra sątvarologijos sudėtinė dalis ir žinotinos visiems filognozijos studijuotojams. Kelios iš jų yra korporologija, oneirologija, psichologija, telepatologija (mintirega) ir pan. Tačiau šiame skyrelyje noriu pradėti naują skirsnį filognozijoje, kuris kyla iš mano 2017 metų lapkričio mėnesio tyrinėjimų, padėjusių pamatą olotologijai. Tai naujadaras neįtrauktas į žodyną ir galintis … Daugiau: Įvadas į olotologiją

Numatoma knyga

Šiuo metu, pagal tinklaraščio filognozija.com įrašus ruošiama nauja knyga, kuri turi papildyti jau išleistus 3 Filognozijos pradmenų ciklo tomus. Knygos numatomas pavadinimas yra "Juodasis drakonas", kurio paaiškinimas randamas mano tekstuose. Drakonas yra transcendencijos simbolis, kuris turi dv būsenas - juodasis drakonas yra miegantis, nepažintos transcendencijos drakonas, kuris simbolizuoja nepabudusią sąmonę. Jo antipodas ir kelio tikslas … Daugiau: Numatoma knyga

Viršavimo ir bendravimo klausimas filognozijoje

Pirmojo „Filognozijos pradmenų“ tomo moralės koncepcijoje išskyriau kas-centrinę ir kuo-centrinę perspektyvas, kuriose renkamasi ar subjektai atskirtini neperžengiamomis ribomis ir jeigu peržengiama – koks pagrindimas bei kokie apribojimai. Kas-centras yra vardininkinis sumatas, atskleidžiantis objektą, suteikiantis jam vardą arba pavadinimą, jį įsubjektinantis; kuo-centras yra įnagininkinis sumatas, kuris įdarbina objektą, paverčia jį įrankiu arba instrumentu, arba priemone pasiekti … Daugiau: Viršavimo ir bendravimo klausimas filognozijoje