Visur ir visada

Pagrindinėje metafizikos skalėje, su kuria siekiame išsemti visą tikrovę, svarbiausia opozicija yra tarp žinojimo ir tikėjimo. Žinojimas žymi metafizinėje skalėje įveiktą kelią, o tikėjimas – neįveiktą, todėl šios sąmonės būsenos turi būti suprantamos ne kaip alternatyva, bet kaip vienas kitą papildantys dydžiai. Filognoziškai suprantama metafizika yra gyvybės metafizika, kurią filosofai ir mokslininkai dažnai mąsto iš … Daugiau: Visur ir visada

Posthumanizmas Lietuvoje

Gyvenimo ir metafizikos ryšys gerai buvo parodytas „Filognozijos pradmenų“ 4 tome ir „Sievos teorijoje“. Metafizika ten suprasta kaip būties interpretacija metafizikoje, pradedant magija ir baigiant baltojo drakono civilizacija. Šioje knygoje idėja turi būti išplėsta, parodant kokia problema buvo sukurta metafizikos ir kaip ją spręsti renkantis tarp humanistinės ir posthumanistinės Lietuvos ateities. Pagrindinė sątvarologijos problema yra … Daugiau: Posthumanizmas Lietuvoje

Mokslas – ne galutinis atsakymas

Pabandykime panagrinėti klausimą, kodėl mokslas atrodo toks efektyvus, o visa kita laikoma arba metafizinėmis spekuliacijomis, arba dar blogiau – pasakomis. Šis mokslo efektyvumas verčia jį sureikšminti, visas kitas teorijas paverčiant dėmesio nevertu pseudomokslu, kuris žmogaus gyvenime neturi jokios reikšmės. Taip yra dėl labai lengvai suprantamų priežasčių, kurias norint išsiaiškinti pirmiausiai reikia prisiminti, kokios yra sąveikos … Daugiau: Mokslas – ne galutinis atsakymas

Metafizinis žmogus

Norint pamatyti, kas šioje tikrovėje yra žmogus, labiausiai trukdo kalba su savo pavadinimų sistema. Kuomet žiūrint į žmogų matoma tik ji, žmogus niekada neatsiveria kaip metafizinis. Ši taktika netgi dažnai naudojama metafizinio žmogaus pašiepimui, kai numojama: „yra tik kažkoks…., o įsivaizduoja….“. „Kažkoks“ reiškia koks nors pavadinimas. Kas žmogus „yra“ egzistuoja dvejose vietose: kalboje ir tikrovėje. … Daugiau: Metafizinis žmogus