© Darius Mockus, 2016 – 2023
Žyma: metafizika
Asmeninės egzistencijos devyni principai susiję su Uroboro devynių metafizikų sistema, naudojama tikrovės tyrimui ir esančia filognozijos pagrindu. Jos susijusios su absoliučia tikrove, kurią galima suskirstyti į tokias šviesos-prieblandos-tamsos sritis. Pasaulis yra šviesa, vidujybė yra prieblanda, o transcendencija – tamsa. Tos dalys, kurios susijusios su šviesa ar daline šviesa yra fenomenologinės, o kitos – metafizinės, skirstomos … Skaityti toliau Devyni vartai – devynios metafizikos
Savo paprastose minties formose, kuriose apmąstomas žmogus, tikrovė ir jo likimas, filosofija turi gyvenimo išminties pavidalą, kurioje sprendžiami moralės, gyvenimo prasmės, kūrybos, tikėjimo klausimai. Tačiau kai filosofija iš išminties, supratimo būsenos pereina prie pažinimo klausimo, ji suartėja su filognozija, kurioje atsitolinama nuo psichologinės ir egzistencinės filosofijos formos, tampa griežta, logiška, metodiška, įprastas žmogaus būsenas daranti … Skaityti toliau Metafizinė santvarka
Metafizika yra pagrindinis civilizacijos sąveiką su realybę apibrėžiantis mokslas, kuris archontų naudojamas žmonijos gnostinio apskritimo suformavimui. Gyvenimas yra vektorius, kuris įbrėžtas į archontinį apskritimą, kuris jį riboja, formuoja, kreipia, slopina, kad gyvybė turėtų suformuotą psichikos struktūrą, įvedant tvarką, normas ir apibrėžiant civilizacinį psichovektorių. Tai reikalinga tam, kad būtų išvengta betvarkės, savivalės, kad žmonės neapgalvotai nesirinktų … Skaityti toliau Prigimtinė metafizika ir ateitis
Pagrindinėje metafizikos skalėje, su kuria siekiame išsemti visą tikrovę, svarbiausia opozicija yra tarp žinojimo ir tikėjimo. Žinojimas žymi metafizinėje skalėje įveiktą kelią, o tikėjimas – neįveiktą, todėl šios sąmonės būsenos turi būti suprantamos ne kaip alternatyva, bet kaip vienas kitą papildantys dydžiai. Filognoziškai suprantama metafizika yra gyvybės metafizika, kurią filosofai ir mokslininkai dažnai mąsto iš … Skaityti toliau Visur ir visada
Gyvenimo ir metafizikos ryšys gerai buvo parodytas „Filognozijos pradmenų“ 4 tome ir „Sievos teorijoje“. Metafizika ten suprasta kaip būties interpretacija metafizikoje, pradedant magija ir baigiant baltojo drakono civilizacija. Šioje knygoje idėja turi būti išplėsta, parodant kokia problema buvo sukurta metafizikos ir kaip ją spręsti renkantis tarp humanistinės ir posthumanistinės Lietuvos ateities. Pagrindinė sątvarologijos problema yra … Skaityti toliau Posthumanizmas Lietuvoje
Pabandykime panagrinėti klausimą, kodėl mokslas atrodo toks efektyvus, o visa kita laikoma arba metafizinėmis spekuliacijomis, arba dar blogiau – pasakomis. Šis mokslo efektyvumas verčia jį sureikšminti, visas kitas teorijas paverčiant dėmesio nevertu pseudomokslu, kuris žmogaus gyvenime neturi jokios reikšmės. Taip yra dėl labai lengvai suprantamų priežasčių, kurias norint išsiaiškinti pirmiausiai reikia prisiminti, kokios yra sąveikos … Skaityti toliau Mokslas – ne galutinis atsakymas
Norint pamatyti, kas šioje tikrovėje yra žmogus, labiausiai trukdo kalba su savo pavadinimų sistema. Kuomet žiūrint į žmogų matoma tik ji, žmogus niekada neatsiveria kaip metafizinis. Ši taktika netgi dažnai naudojama metafizinio žmogaus pašiepimui, kai numojama: „yra tik kažkoks…., o įsivaizduoja….“. „Kažkoks“ reiškia koks nors pavadinimas. Kas žmogus „yra“ egzistuoja dvejose vietose: kalboje ir tikrovėje. … Skaityti toliau Metafizinis žmogus
Filognozijos pradinė mokykla 