Žyma: pirmapradis žmogus

Gyvybės metafizika

Gyvybės metafizika

Filognozijoje išskiriami du mąstytojo tipai: paviršininkai, kurie savo protą grindžia sumavimo paviršiaus formomis, ir jų kuriamos teorijos neperžengia šios ribos; ir gelmininkai, kurie paviršiumi nesitenkina, nes nori pažvelgti giliau, anapus. Įprastiniais filosofijoje terminais juos galima pavadinti fenomenologais ir metafizikais. Atitinkamai yra dvi ontologijos, arba būties mokslai: paviršinė, fenomenologinė ontologija, kuri tyrinėja pasirodančią būtį ir gelminė, … Skaityti toliau Gyvybės metafizika →

Užribio teorijos

Užribio teorijos

Kūno klausimas yra svarbiausias gyvybės klausimas, nes jis yra sistema, kurioje sutelktos visos gyvybinės funkcijos; tačiau sątvarologijoje dominuoja ne biologinė interpretacija, o „psichologinė“, klausimą sprendžianti iš sumatoriaus perspektyvos. Šioje perspektyvoje išskiriame paviršinį ir gelminį požiūrį, vadinamą homunkulo ir pirmapradžio kūno perskyra. Sievos teorijoje kūnas yra daugianaris homunkulas, kuris yra tik tam tikras sumavimo proceso rezultatas, … Skaityti toliau Užribio teorijos →

Šiek tiek mistikos

Tiems, ką domina pažinimo filosofijos temos, net jeigu tokių nėra daug, pateikiu savo nuveikto darbo apibendrintas schemas. Apibendrinimų verčia imtis artėjančios metų pabaigos nuotaikos. Šiais metais daugiau nieko naujo pateikti neturiu, ką atneš kiti metai – neaišku. Todėl nelieka nieko kito kaip pažvelgti į praėjusius metus, įvertinti visus nuveiktus darbus. Turiu dvi pagrindines schemas, kuriose … Skaityti toliau Šiek tiek mistikos →

Tikrovė kūrybos požiūriu

  Įprastinis kūrybos suvokimas Aiškinant realybės sąvoką, kūrybos sampratos supratimas labai svarbus, nes nuo jos priklauso viskas, kas atsiranda. Jeigu yra atsiradimas, turi būti ir kūryba, nes už kiekvieno atsiradimo kažkas stovi. Tai yra pati bendriausia žmogaus mąstymo schema. Kūrėjas gali būti atskiras nuo kūrinio, arba jis gali būti kūrinio dalis. Kokia yra padėtis konkrečiu … Skaityti toliau Tikrovė kūrybos požiūriu →