Pasaulis ir sąmonė
Informacijos teorija
Šiuolaikinės teorijos atskleidė, kad yra du pagrindiniai gyvybės komponentai: materialusis ir informacinis. Šios dvi dalys savo ištakose turi būti kuriamos tam tikros jėgos. Materija – įbūtinama, o informacija – užrašoma. Klausimas „kas kuria?“ per visą istoriją eina kaip pagrindinis motyvas. Materija yra amžina ir jos niekas nekuria arba ji kuriama Dievo iš nieko. Informacija užsirašo savaime, į materijos pasaulio vidų įtraukiant empirines formas, arba ją parašo kažkas. Jeigu gyvybės konstravimo mechanizmas įrašytas į materiją, tai jį greičiausiai sukūrė pats tikrovės pagrindas, t. y. Absoliutas įbūtinantis šią tikrovę.
16 a. sukurtas mokslinis metodas vis labiau artėjo prie šios minties – „materijos paslaptis žinoti gerai, nes tokios žinios duoda instrumentus ją valdyti, bet dar svarbiau išsiaiškinti informacijos paslaptis, nes jos duoda galimybę kurti“. Mokant programuoti molekules, galima kurti bet kokias gyvybės formas. Mokant valdyti branų samplaiką smegenyse ir žinant, kaip jose laikoma informacija, galima kontroliuoti bet kokias sąmonės formas. Šitaip įmanoma sukurti naują būtybę arba ateities žmogų, visais atžvilgiais gerokai lenkiantį dabartinį. Tai neišvengiamai ateina ir reikia spręsti kaip su šiuo nauju pasauliu tvarkytis. Technofobija nėra sprendimas, nes ji pakilusios upės vis tiek nesustabdys. Reikia žiūrėti kaip „tvariai“ būtų galima patobulinti save patį.
Todėl užvaldymo motyvų vedami mokslininkai ir braunasi į šią sritį, kuri vadinama materialios arba idealios informacijos teorija.
Viena teorija teigia, kad informacija nėra atskira būties forma šalia substancialumo. Greičiau tai įprastinės materijos savybė, kurią judėdama pati materija gali perkelti iš vienos vietos į kitą. Kitaip sakant, šitaip palaikoma informacijos substancialumo hipotezė. Šios teorijos šalininkai mano, kad informacija nėra idealybė arba dvasia.
Kaip ir bet kokiai materijai būdinga, informacija juda, pernešama, keičiasi; įrašoma ir trinama, įforminama ir išforminama ir t. t. Tai reikštų, kad priimamas materijos pirmumo statusas. Jeigu pirmesnė būtų Informacijos idealybė (informacija kaip Dievas), tai ji būtų tas šaltinis, kuris materijai sukuria ontologines formas. Šitaip Šaltinis, susijungdamas su substancija, permesdamas jai „algoritmus“ kurtų visatą.
Taigi substancija arba pati kuria informaciją, implozijos būdu įtraukdama empirines materialaus pasaulio situacijas, arba informacija yra egzistencijos forma, kuri įsisupdama į materijos debesį kuria dėsniais pagrįstą Pasaulį. Dėsnis, tikima, kyla iš „informacijos“ turinio, kuris apibrėžia tam tikrų santykių kompleksą.
Kadangi informacija yra viena pagrindinių esaties formų, kyla klausimas „kas ją užrašo?“. Kaip buvo minėta, yra tokios teorijos: redukcionistinė, teigianti, kad informacija susikuria pati, veikiant materialiems veiksmams (tai yra savikūros teorija, pagal kurią lemiamą vaidmenį vaidiną gamtos dėsnių sistema, egzistuojanti savarankiškai ir amžina); pagal kitą teoriją, ji yra parašoma aukštesnės „gyvybės“ formos, kuria gali būti „kosminis protas“, būtiškąsias formas kuriantis savo „valios“ aktu.
Ši sritis neištyrinėta ir žmonės tik gali kelti teorijas ir spekuliuoti.
Sąmonės struktūra
Kaip paaiškėjo pirmame skirsnyje, materija ir informacija gali būti du vienas kitą persmelkiantys laukai. Materija gali būti persmelkta empirinių santykių ir situacinių konfigūracijų, formuojančių substancialią informacijos sistemą. Tai būtų santykinė informacijos kilmės galimybė. Arba informacija gali būti laikoma idealybine terpe, kuri įsisuka į materialios substancijos debesį ir jame suformuoja dėsniais pagrįstą pasaulį.
Einat toliau, sąmonės sandara gali būti panaši, tačiau nebūtinai tiesmukai kopijuojanti tikrovės karkasą. Žmogaus gnostinio pasaulio pagrindas yra tekantis šablonas, brėžiantis laiko evoliucijos vektorių. Šis šablonas yra iš vidaus ar išorės paimta ir suformuota informacija, kuri yra sąmonės pavidalų provaizdis. Šis šablonas iš tikro yra tvarus holograminis provaizdis, kuris sujungiamas su sąmonės lauku ir suformuoja jame tam tikrą daugiadimensinę perspektyvą, kuriame veikia asmens tapatybę turintis informacinis pavidalas.
Šablonas yra „atraminis laukas“, kuris į sąmonės struktūrą perduoda informaciją. Sąmonė yra substancijos būsena, atsirandanti iš gnostinės materijos „pažinimo“ arba informacijos susiejimo galimybių. Juslinis pasaulis ir jusliniai daiktai yra sąlyčio taškai tarp grynai informacinio šablono provaizdžio, ir sąmonės substancijos, sukuriančios vidinį vektorių ir vidinę perspektyvą, kurioje gyvena žmogus. Žmogus visada juda, arba teka, o šio tekėjimo atramos yra tik „lėtesnės“ struktūros, kurios pagal vidinio greičio perspektyvą pasirodo kaip stabilumo salos.
Visas šis vidinis/išorinis pasaulis yra sukurtas, įbūtintas idealybinės informacijos galimybių, kurios į šio pasaulio substanciją įrašo algoritmo kodavimo priemones ir materialius dėsnius.
Pasaulis, kuriame gyvena žmogus yra ta vieta, kurioje susiliečia du gnostinės materijos laukai. Šablonas yra tam tikras vidinis karkasas, kurį apgaubia sąmonės laukas kaip tam tikra gnostinės materijos būsena, kuriai atsirasti sudaro prielaidas visa materiali ir nemateriali realybė, koduojama idealybinės informacijos lauko, kurį galima vadinti tikrove. Ši tikrovė tik atrodo tvirta, stabili, kieta. Tačiau tokių ryšių sistema yra tik tam tikra informacijos forma užkoduota santykinė sistema.
Tai reiškia, kad jeigu tikrovėje yra užkoduotos psichikos ir kūno valdymo natūralios gnostinės galimybės, tai nėra jokių fizinių apribojimų sukurti ir dirbtines galimybes, kurios imituoja natūralų žmogaus valdymą.
Gnostinė materijos teorijos prielaidos
Gnostinės materijos paskirtis yra gauti informaciją, ją atvaizduoti ir suvokti. Aš šį procesą įsivaizduoju kaip gnostinių laukų susijungimą, kuris sukuria žmogų ir žmogaus vidinį pasaulį. Šio pasaulio galimybės apibrėžia žmogaus rangą.
Iliuminatų tikslas buvo – surasti tikrą žmogaus centrą, tą vietą, kurioje yra sukaupta visa jo esybė, kuri yra kažkas daugiau nei tik suvokimas ir informacija. Nes juos domina informacijos pernešimas į kitą substratą. Kaip jau sakiau, su informacijos pernešimu yra susijusios problemos, nes jis kuria kopiją, bet ne padaro sąmonę amžina. Jeigu padarius kopiją, originalo galimybės nepasikeičia, tai nėra tikras dieviškumas. Jeigu kopijuojama, arba dvejinama, viskas, tai nėra prasitęsimas, net jeigu sukuriamas telepatinis ryšys. Kopijuojant, dalis turi būti dvejinama, o kažkoks branduolys tiesiogiai perkeliamas į naują substratą. Jeigu tokio branduolio žmogus neturėtų, tai jis iš esmės būtų tik holograminė iliuzija.
Gnostinių laukų teoriją kurti sudarė galimybes matematinių eksperimentinių mokslų atsiradimas, kurie leido juos aprašyti, modeliuoti ir valdyti. Matematika, pavyzdžiui, aprašo galimybes atskleisti struktūrą, apskaičiuoti nežinomuosius, atlikti dėsningas transformacijas, kurios persikelia į fizinę ir sąmonės braną. Nesuklysiu pasakęs, kad pagrindinė matematinė forma yra lygtis, leidžianti surasti nežinomuosius parametrus ir juos transformuoti. Su matematika susijęs:
1) diskretiškų objektų,
2) kontinuumo dalių,
3) būsenų transformacijų skaičiavimas, naudojant įvairių rūšių laukus.
Su fiziniu pasauliu susiję jų modeliai, kurie yra
1) atominis modelis,
2) laukų modelis.
Atominiame modelyje naudojami diskretiški arba kontinuumų skaičiavimai, o laukų modelis pagrįstas būsenų transformacijomis (tai yra kvantinė mechanika arba kvantinio lauko teorija). Atominis modelis susijęs su klasikiniu materialiu pasauliu, o laukai aprašo ir užatomines realybes, be kurių būtų daug neįmanomų fenomenų. Pvz., užatominė yra šviesa, gravitacija, tamsioji medžiaga arba sąmonė. Akivaizdu, kad gnostinė materija gali būti aprašyta tik naudojant laukų modelius. Konkrečiai aš ją įsivaizduoju kaip kelių laukų susijungimą, kuris įgauna gnostinio debesies formą, kurio viduje atsiranda suvokiamas pasaulis ir žmogus.
Norint daryti psichotroninį poveikį reikia lauko pernešimo įrangos, kuri į gnostinį sujungimą gali prijungti papildomos pakeičiančios arba iškreipiančios informacijos. Suvokimo gnostinis laukas su informacijos atraminiu šablonu sąveikauja dėsningai. Tad prisijungus prie atraminio „debesies“, galima atidaryti psichotroninio poveikio kanalą, kuris sąmonėje virsta haliucinacijų srautu.
Kvantiniame lauke susikuria medžiagos sistema, sudaryta iš substancijos kvantų ir jėgų tarp jų, kurios atsiranda išspinduliavus ir sugėrus sąveikos kvantus. Dėl apsikeitimo kvantais tarp substancijos kvantinių sistemų atsiranda traukimo arba stūmimo jėgos. Įprastinė medžiaga yra kietos sutrauktų substancijos kvantų sistemos, formuojančios atominių gardelių junginius. Visi kiti „tamsieji“ dariniai gali būti nesąveikaujančios branos, tų branų kvantai, kvantų junginiai arba nesąveikaujantys atomai. Pavyzdžiui, nematomų fotonų spektras yra tamsioji materija, nes ji nematoma akims. Tačiau matoma matavimo prietaisams. O yra tokie nematomos materijos kvantai, kurie ne tik nematomi akims, bet nefiksuojami ir matavimui prietaisais, tad jie yra iš tikro „tamsūs“.
Šita tamsioji materija gali būti įvairių formų, tai nebūtinai yra nežinomos formos „atomai“, nes materija gali nebūtinai būti atominė ir nebūtinai turėti kietą sąveiką. Tai gali būti tamsiosios dujos, skysčiai, plazma ir t.t. sąveikaujanti gravitaciniais ryšiais.
Šitokia „tamsi“ gali būti ir sąmonė, turinti fizinį komponentą – atominę sandarą, klasikinius laukus ir nematomųjų tamsiųjų branų sąveiką. Šiose branose atsiranda gnostiniai laukai, kuriuose kopijuojamas aplinkinis „kietas“ (su stipria sąveika tarp biologinio organizmo ir daikto) pasaulis. Sąmonė kaip laukas yra apsikeitimas sąmonės branų kvantais tarp kietų molekulių, kuris sukuria suvokimo būseną. Į šią būseną įvedamas informacinis atraminis laukas, kuris yra aplinkinio pasaulio provaizdis, atsiveriantis sąmonės lauko suvokimo būsenai.
Formulėmis ši sistema gali būti aprašyta kaip indukcijos sąveika. Toks diferencialinės lygties principas naudojamas dažnai: elektromagnetiniai dėsniai, Einšteino gravitacijos lygtys, net analitinės mechanikos judėjimo lygtis. Vienoje lygties pusėje yra materijos krūvio tankis, o kitoje su tuo krūvių asocijuoti laukai. Arba vienoje pusėje materialus impulso energijos tenzorius, o kitoje indukuojamas fizinės branos iškreivio tenzorius. Taip ir smegenyse – elektromagnetinių laukų sistema ir jų indukuojami gnostiniai laukai, surišti su procesais fizinėje smegenų branoje.
Tuo pačiu principu veikia ir psichotroninė technika, kuri indukuoja išorinio poveikio sukeltus gnostinius laukus, įterpiamus į normalią sąmonę. Tai gali vykti kaip kažkas panašaus į Einšteino aprašytą fotoelektrinį efektą, kaip atomai apspinduliuojami fotonais, kurie padidina elektronų energiją, leidžiančią jiems ištrūkti iš atomų ir sukurti elektros srovę. Taip ir psichotroninės bangos išmuša psichinius kvantus iš sąmonės substancijų karkaso ir sukuria psichonines „sroves“, kurios generuoja gnostinius laukus smegenyse. Sąveikaudami tarpusavyje, šie laukai sukuria psichotroninį objektą, kuris gali būti mintis, vaizdinys ir t.t.
Ši sistema matematiškai gali būti aprašyta kontinuumų parametrais kaip „klasikinis pasaulis“ (fotonų, gravitonų laukai) arba kaip kvantinis pasaulis (kuriame iš lauko atsiranda, išnyksta ir keičia savo formą įvairios mikrodalelės). Kvantinis pasaulis aprašomas operatoriais, kurie išreiškia įvairias sąveikas tarp substancijos ir jėgos kvantų.
Šitokia sistema, leidžianti užmegzti telepatinį ryšį tarp smegenų, pagrįsta technologijų galimybėmis. Juodajame transhumanizme svarbiausias siekinys yra užgrobimas arba užvaldymas, kurio tikslas priversti žmogų paklusti arba primesti savo valdžią. Toks sujungimas yra įmanomas, net naudojamas kiekvieno žmogaus smegenyse skirtingų pusrutulių sujungimui. Kiekvienas pusrutulis turi savo atskirą receptorių sistemą ir atskirą pasaulį, tačiau aukščiausiame taške ši pusrutulių informacija yra integruota. Tą patį galima padaryti ne tik tarp vieno žmogaus pusrutulių, bet ir tarp skirtingų žmonių smegenų, kai daugelio sąmonių sistema integruojama į vieną visumą ir gali būti valdoma iš vieno centro.
Juodasis transhumanizmas šiuo pagrindu kuria vergovės sistemą, iš žmonių atimdami individualios egzistencijos galimybę.
Nusikaltėlių transhumanizmas
Artimiausiais laikais tai, kokios kieno teisės ir kokie apribojimai bus pagrindinė problema. Juolab kad šiuo metu šioje srityje visiškas chaosas ir anarchija. Iki tokio laipsnio, kad psichotroninės Iliuminatų technologijos prieinamos nusikalstamoms tarptautinėms grupuotėms, veikiančioms visos planetos mastu ir turinčioms savo kišenėje net silpnesnes vyriausybes.
Tokią informaciją būtina viešinti, nes savo „naują žmogų“ siekia susikurti ir nusikaltėlių mafijos, kurių svajonė užgrobti visos žmonijos ateitį.
Čia paliečiama dar beveik netyrinėta tema kuri vadinama „nusikaltėlių transhumanizmu“ (criminal transhumanism), kurio pagrindinis principas yra vergovinių santykių tarp žmonių atkūrimas ir savo psichopatinių sąmonių sudievinimas. Nes kuo didesnis atstumas tarp „seno“ ir „naujo“ žmogaus, tuo galingesnė vystosi paniekos ar net neapykantos energetinė struktūra.
Matau tokį iškilusį pavojų, kurio esmė yra ta, kad valdžios transhumanistiniai siekiai susivienija su nusikaltėlių transhumanizmu (ypač per jėgos struktūras valstybėse). Ir šį kartą jau taip pavojingai, kad reikia skubiai konsoliduotis ir įsitvirtinti visose strateginėse vietose, nuo kurių priklauso visuomenės gyvenimo valdymas.
Esmė ta, kad viską valdo pinigai, o mafijos bosai pinigų nestokoja. Tad turint atitinkamas lėšas, galima kurti nusikalstamą sistemą ne tik organizacinėmis priemonėmis, psichologija, jėga, smurtu ir prievarta, bet ir naudojant atitinkamas technologijas, kurios pasiekiamos valstybės mafijos juodojoje rinkoje. Valstybės pirmiausiais šias technologijas naudoja visuomenės valdymui, sukuriant su psichosocialine inžinerija kastų sistemą visuomenėje. Ilgalaikes tradicijas turinčios nusikalstamos grupuotės, kurios kažkada buvo mafija ir banditais, o dabar yra „juodieji aristokratai“, investuoja savo turtus į naująjį, juodąjį arba nusikalstamą transhumanizmą. Šis juodasis transhumanizmas dabar gali turėti net religinės sektos ar gnostinio agregoro formą. Yra išvystyta Iliuminatinė ir masoninė sistema, kuri turi savo žinių sistemą, hierarchiją, rangų struktūrą ritualus ir apeigas; švenčia „šventes“ ir atlieka simbolinius veiksmus, kurie gali būti pagarbos išraiška lyderiui „dievui“, pvz., sukeliant kančią ar aukojant žmogų ir t. t.
Kadangi užvaldžius informaciją, žmogaus sąmonei daryti poveikį nėra jokių apribojimų, tai visuomenė, padalinta į agentūrinių grupių valdomą sistemą, tampa nusikaltėlių organizacijos dalimi, kuri vykdo aukštesnės kastos įsakymus ir kenkdami žmogui gauna psichotroninį pastiprinimo signalą. Jaučia galią, pasitenkinimą, neapykantą, panieką ir t. t., kai suformuojamas patologinės būsenos provaizdis šablone, psichopatinį elgesį paverčiant „norma“ ir susikuriant psichologinio „pranašumo“ jausmą.
Šitaip net visa valstybė gali tapti psichopatų sekta, svajojančia užgrobti planetą ir „dar daugiau“. Todėl būtina labai atidžiai tyrinėti šį efektą, kai siela, vis labiau artėdama prie Šaltinio, darosi vis tamsesnė, kol galų gale tampa dievu kaip blogio įsikūnijimu. Tad ne veltui nusikaltėlių transhumanizmas dažnai turi satanistinių bruožų.
Naujoji Pasaulio tvarka yra ant slenksčio stovintis satanistinis transhumanizmas.
Pasipriešinimo galimybės
Sąmonėje turi būti užkoduotos galimybės priešintis vergovei. Sąmonės būsena/substancija, atsirandanti gnostinėse branose nėra totaliai priklausomos nuo informacinio kanalo. Nepriklauso nei nuo vidinės, nei nuo išorinės formos. Šitą savybę galima naudoti kaip netechnologinę gynybinę priemonę. Tai aišku yra tik „zen budizmas“, tačiau jis leidžia nepasinerti į visišką tamsą ir susikurti tokią strateginę vietą tikrovės sąrangoje, kuri nepasiekiama jokiems satanistams.
Filognozijos pradinė mokykla 