Užbaigdamas 2016 metus, prezentacijoje apibendrinau savo žmogaus sampratą, ypač akcentuodamas tuos aspektus, kurie susiję su sąmonės teorija ir jos psichotroniniu užgrobimu. Taip po truputį artėjama prie galutinio klausimo sprendimo, kurį suformuluoti galima paprastai: kaip įrodyti sąmonės valdymą ir kaip nuo jo apsiginti. Šį klausimą sprendžiu jau labai ilgai ir kiekvienais metais pavykdavo atrasti ką nors naujo. 2016 metai, kaip rodo pateikta prezentacija – buvo pakankamai produktyvūs. Paskutinis proveržis yra schema, kurioje pateikiamas „visas žmogaus spektras“, neapsiribojant, kaip įprasta, tik fizine žmogaus sandara. Man, bent pricipo pavidalu, pavyko įtraukti sielos ir suvokimo struktūrą ir paruoši šį modelį pavertimui tiksliuoju sąmonės mokslu. Man asmeniškai sudėtingiausia dalis yra eksperimentas, nes neturiu galimybių daryti praktinių tyrimų. Tačiau atrastas metodas, kurį vadinu „kontinuumų metodu“, leidžia daug darbo atlikti teoriškai. Tai tik rodo, kad vienas viso darbo užbaigti vis tiek negalėsiu ir turės prie šio klausimo prisidėti kiti žmonės.
Mano schemos gal nėra įspūdingos. Joms labiau tiktų pavadinimas „įspūdingai paprastos“. Paprastos todėl, kad pateikia tik maksimaliai apibendrintą lygį. Tai yra dvi piramidės, kurios padalintos į tris aukštus ir kiekvienas aukštas atitinką kokią nors labais svarbią žmogaus dalį. pirmas aukštas yra fizinė brana, kuri daugmaž atitinka fizinį kūną, koks jis yra anapus suvokimo pačioje tikrovėje. Antras aukštas yra gnostinė brana, kuri atitinka sielos lygmenį, kuri mano vėl sugrąžinta į tiksliųjų mokslų dėmesio lauką. Taip pat ir siela yra anapusinė, kokia yra pačioje realybėje, apimant visas jos galimybes. Piramidės viršūnė yra suvokimas, kuriame atsiveria visas sąmonėje esantis paveiksliukas, rodantis žmogui jį supantį fizinį ir gnostinį pasaulį iki artimiausio horizonto. Tiesiogiai sąveikauti gali tik du apatiniai aukštai, o suvokimo aukštai, vadinami šviesos arkomis, tiesiogiai nesąveikauja.
Pirmame aukšte vyksta juslinė sąveika, per jutimo organus ir rodo fizinio pasaulio formas. Antrame aukšte vyksta, arba gali potencialiai vykti, telepatinė sąveika, kur sąveikauja tiesiogiai siela su siela. Tačiau visos šios sąveikos atvaizduojamos suvokimo šviesos arkoje, kuri pagal mano teoriją yra luksorinų lauke ir mes matome juslines, kokybines formas. Paveiksliukas yra surenkamas dinamiškai, iš tos informacijos, kuri paduodama į sielos ekranus ir čia apdorojama. Pasaulis gali atrodyti statiškas, bet jis pagaminamas dinamiškai iš nenutrūkstamo informacijos srauto, jeigu srautas nutrūksta – dingsta paveiksliukas. Tą kokybinę formą, kuri yra juslinis pasaulis ir minties suvokimas, vadinu realinu. Iš pradžių šis naujas terminas gali atrodyti keistas, neįprastas, bet reikia neužmiršti, kad aš pagal specialybę esu lingvistas ir su žodžiais, net labai neįprastais, dirbti esu įpratęs. Nors kitiems, kurie prie svetimų kalbų ir filologinės mechanikos neįpratę, tai gali atrodyti keista. Tad jeigu kam nors užkliūva mano naujadarai, turi prisiminti, kad aš esu užsienio kalbų specialistas.
Realinas yra ta forma, kuria suvokime pasirodo gnostinės ir fizinės branos objektai. Deja gnostinės branos tiesioginės aplinkos nematome, nes siela veikia uždaru principu, kadangi neturėdama receptorių, negali atverti supančio sielų pasaulio. Kitaip yra su fiziniu pasauliu, kuris pagal mano sistemą vadinamas išoriniu realinu. Viską, ką žmogaus kūnas su savo recepcijos sistema aplink save surenka, pereina į šią vietą. Tai reiškia, kad pats objektas lieka anapusiniame pasaulyje, kaip pasakytų I. Kantas, yra „daiktas savaime“, tačiau suvokimas dinamiškai surenka to daikto reprezentaciją, kuri yra kokybinė jo forma sąmonėje. Tai reiškia, kad sąmonė turi reikalą tik su fenomenais, o patys daiktai yra „transcenderiai“. Bet šis terminas naudojamas tik tokiems atvejams, kai objektas egzistuoja tik pirminėje tikrovėje, gebėdamas užblokuoti savo pavertimą išoriniu realinu. Tai yra, objektas egzistuoja, bet yra nematomas. Jeigu paimtume gnostinę braną, tai transcenderiai suvokimui yra visi joje egzistuojantys objektai, nes čia neformuojamas atviro pasaulio modelis. Gnostinė brana tik aptarnauja juslinį pasaulį, kadangi yra į jį intencionaliai įkreipta.
Dabar paaiškinsiu, kodėl aš visa tai kartoju, kas apibendrinta mano prezentacijoje. Svarbiausias man klausimas – kaip padaryti, kad psichotroninė technika taptų išoriniu faktu, ne tik suvokiama subjektyviai, vidiniame realine kaip poveikiai psichikai. Akivaizdu, kad pati techninė dalis turi būti fizinėje branoje ir vadinasi ją galima pervesti į išorinį realiną, užfiksuoti suvokime, išanalizuoti sandarą ir t.t. Jeigu yra jusliškai nematoma dalis, tai ji turi vis tiek būti matuojama prietaisais. Taip pat, kol kas nėra technologinių galimybių, kurios leistų padaryti pačią konstrukciją iš nematomos substancijos, dažniausiai nematoma būna tik spindulinė poveikio dalis. Kokie iškyla samprotavimai šiame kontekste. Žmogus aprėpia tik tam tikro horizonto ribose, vadinasi jeigu prietaisai yra už horizonto, tai jie nematomi. Vienas būdas iškelti už horizonto yra labai sumažinti, iki nano dydžio. Tai labai patogu kalbant apie implantus, kurie gali būti įleisti į smegenis ir kad ten juos surastum, riekia galingų didinimo prietaisų, arba radiacijos matavimo. Jeigu prietaisai yra šiapus horizonto, tai kad žmogus nesuprastu jų paskirties, gali būti naudojama maskuotė, vienas iš variantų – dvigubos paskirties įrengimai. Jeigu prietaisas nedidelio dydžio, tai gali būti užmaskuotas kaip mobilus telefonas, mp3 grotuvas ir pan.
Taigi, net gerai išnaršius internetą, pačių prietaisų nuotraukų rasti neįmanoma, vadinasi jie labai gerai įslaptinti, naudojami tik gerai kontroliuojamų grupių arba yra iškelti už horizonto ir turi dvigubą paskirtį, pavyzdžiui, orbitiniai palydovai, kurių nuotraukų yra daug, tik mes nežinome visų jų galimybių ir funkcijų. Tai reikštų, kad pati technika iš tikro daugeliu atvejų užfiksuota, bet mes nežinome kam ji iš tikro naudojama.
Gali būti, kad yra ir „fantastinių“ galimybių, kurios leidžia objektus konstruoti nematomoje gnostinėje branoje, kuri niekaip neištraukiama nei į išorinį, nei į vidinį realiną, nes yra uždara sistema. Tada poveikis subjektyviai jaučiamas, bet žmogus niekaip negali rasti to poveikio šaltinio. Tada paskelbiama, kad jam vaidenasi. Tačiau žinant transcenderio struktūrą, kuri aprašo realius nematomus objektus, šita „teorija“ akivaizdžiai klaidinga. Tiesiogiai gnostinėje branoje vargu ar su fiziniu kūnu įmanoma ką nors konstruoti ir greičiausiai naudojamos hibridinės fizinės-gnostinės technologijos, kuomet turimas fizinis prietaisas, kuris geba perduoti signalą į gnostinę braną ir daryti tiesioginį poveikių sielos ekranų dinamikai. Tada tas poveikis leidžiasi žemyn į fizinį kūną, kuris yra užgrobiamas ir kyla aukštyn į suvokimą, kur žmogus patiria subjektyvius užgrobimo įspūdžius. Prietaisas yra už suvokimo horizonto fiziškai, todėl žmogus nemato šaltinio ir šitaip užpultam iš pradžių būna labai sunku susiorientuoti. Reikia nepadaryti labai didelės klaidos – eiti pas psichiatrus ir pradėti šiuos savo įspūdžius pasakoti, nes psichiatrija yra MK brigadų, kurios naudoja tokias technologijas, priedanga. Kreipusis pagalbos, jos ne tik nesulauki, bet sistema žmogų nusmukdo dar žemiau ir uždaro į psichologinius spąstus, iš kurių paskui išsivaduoti būna labai sunku.
Reikia pradėti mąstyti ir protingai veikti, sistemingai griaunant MK brigadų juodąją operaciją. Tokių operacijų pagrindinis formatas būna psichologinis smegenų krušimas, tai reiškia, ji pastatyta ant blefo. Tačiau kai blefas žlunga ir žmogui neįmanoma padaryti jokio poveikio ir įspūdžio, operacija atsiduria labai sunkioje padėtyje. Tai aišku gali priversti imtis drastiškų priemonių, bet jie taip pat gali būti priversti atsitraukti. Tam pasiekti reikia daug laiko, kartais dešimtmečio, bet tai vienintelis būdas išgelbėti savo gyvybę ir laisvę. Kovą pralaimėjusių žmonių laukia vergų likimas, bet jis ištinka tik tuomet, kai žmogus nuleidžia rankas ir pasiduoda. Reikia suprasti vieną dalyką, kad pasidavimu neįmanoma išspręsti jokių problemų, nes tada jų tik padaugėja, kadangi psichotroniniai vergai yra mirtininkai, kurie naudojami tik nešvariose mafijos operacijose. Gyvenimo nebūna jokio – todėl verta kovoti iki galo, naudojant bet kokia prieinamas priemones prieš nusikaltėlius. Kai teisė paminta cackintis ne laikas.
Numatau, kad 2017 metai bus sunkūs, bet tuo pačiu tai bus proveržio metai, kuriais bus atskleista visa mafijinė valstybės organizacijoje veikianti struktūra, kurią šiais metais įvardijau kaip MK brigadas. Persekiojamiems, terorizuojamiems, psichotronikos paveiktiems žmonėms linkiu stiprybės, ištvermės ir sėkmės kovojant prieš padugnių mafiją. Taip pat linkiu atsisakyti iliuzijų ir atsakymų ieškoti savyje ir likimo brolių ir seserų bendrose pastangose. Niekas neateis ir neišgelbės, tai gali padaryti tik pats žmogus savo atkakliomis pastangomis. Padarykime, kad 2017 metai būtų mūsų pergalės metais.
Filognozijos pradinė mokykla 