© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: dievo bažnyčia
Akivaizdžiausias žmogaus sąmonės bruožas yra jos dvivietiškumas, priklausantis nuo dviejų įstatymų į dvasią, esančią tikrąja jo savastimi. Interpretuojant ją kaip sumuojančią sietuvą, formuojančią žmogaus laisvės mastą realybėje, apibrėžiamas žmogaus įsigylinimas į tikrovę, padalinant pasaulį į atvertą ir užvertą dalį. Žmogus savo vidinėje oloje atveria save, savo žmogišką substanciją, turinčią fizinę ir psichinę dalį; taip pat … Skaityti toliau Sveiko proto pergalė
Šiame skyrelyje pakalbėsiu apie Vakarų civilizacijos pagrindinių krypčių filosofinį mazgą, susietą su „Drakono akyje“ (2021) minėtų civilizacijų medžiu, sudarytu iš centrinės ašies, į kurią įeina metafizikos atsisakę filosofai F. Nietzsche‘ė ir A. Šliogeris. Šie filosofai turėjo aiškiai išreikštą antigelminę nuostatą, kurioje pirmasis buvo žmogaus ir Žemės imperijos propaguotojas, o antrasis – vietovės šiapus horizonto ir … Skaityti toliau Įtakų pilnas vaizdas
Kaip jau ne kartą buvau sakęs, filognozijoje siekiama aprašyti holoplastinę realybę, kuri apimtų visą tikrovės informaciją, išreiškiamą arba kaip rišlys, arba kaip raigas. Ši realybė, žinoma, nėra žmogus, tad norint pasiekti šį tikslą, reikia transcenduoti jo olą, išsivaduojant iš ribotos informacijos kuriamų iliuzijų, atskiriančių jį nuo absoliuto. Žmogui greičiausiai tai nėra įmanoma, tad yra filognozijos … Skaityti toliau Anapus Animus olos
Kaip prisimenate, pagrindinėje filognozijos formulėje yra įmanomos dvi perspektyvos, kadangi ji turi du priešingus polius: žmogaus ir visatos. Žmogaus polius vadinamas mažąja sieva ir yra sumavimo burbulas, iš kurio vidaus, vadinamosios Platono olos, jis suvokia visatą; priešingas polius yra absoliuti realybė, kuri yra anapus sumuojančios sievos ir kažkokia dalimi įtraukiama į olą, sudarydama joje objektyvų … Skaityti toliau Filognozijos kelio problema
Šiame skyrelyje pamėginsiu aptarti filognozijos santykį su mokslu per tiesos, arba saviobjektyvizacijos, prizmę. Visose pažinimo sistemose iškyla klausimas, kaip iš subjekto gali kilti kas nors objektyvaus ir teisingo, kas turėtų tiesos ir visuotinio galiojimo statusą. Juk, atrodytų, kad visi subjekto produktai turėtų būti pažymėti subjektyvumo žyme ir visos teorijos būtų tik asmeninių nuomonių rinkinys. Tai … Skaityti toliau Saviobjektyvizacija ir tiesa
Kadangi šis tomas yra trečio šešeto pradžia, turiu pereiti prie paskutinio atskleidimo etapo, užbaigiančio iniciaciją į filognozijos civilizaciją, esančią anapus juodojo ir baltojo drakono civilizacinių paradigmų, rodančią naują perspektyvą, kurioje suartėja filosofija, mokslas ir ezoterika. Šį posūkį galima daryti remiantis dvyliktu „Filognozijos pradmenų“ tomu, kuriame parodyta kuo filognozijos rišlys skiriasi nuo JDC ir BDC magijos … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės viršžmogio kaip dievūno samprata
„Baltojo drakono civilizacija“ yra kuriamas centrinis veikalas, susijęs su Žemės planetos centrine doktrina, apibrėžiančia civilizacijos ir santvarkos kūrimo priemones, naudojamas Žemės valdovų. Tai nėra tikslus šios centrinės doktrinos perpasakojimas, greičiau jos interpretacija iš mano asmeninės perspektyvos, kur susipina mano asmeninė egzistencinė patirtis, daugiausiai susijusi su filosofijos studijomis, ir šios doktrinos pagrindiniais archetipai. Tam turiu galimybę … Skaityti toliau Centrinis Baltojo drakono veikalas
Viena iš pagrindinių „Filognozijos pradmenyse“ sprendžiamų problemų yra gyvybės ir technikos santykis renkantis arba juodojo, arba baltojo drakono civilizaciją. Filognozija suprantama kaip pažinimo sistema, kurioje stengiamasi sukurti gyvybės apsaugos priemones, kad įgytas žinojimas technologijų kūrime būtų naudojamas etiškai ir nuosaikiai. Pažinimas yra natūralus žmogaus gebėjimas, be kurio negali apsieiti jokia civilizacija, tačiau jis gali įgyti … Skaityti toliau Natūrali hierarchija
Filognozijos pradinė mokykla 