Filosofijos istorijoje F. Nietzsche‘ė yra žinomas kaip autorius, turėjęs pretenzijų pakeisti Vakarų Europos civilizacijos psichovektorių, apvalant jį nuo krikščioniškos mitologijos ir teologijos, kuri, jo manymu, stabdo Europos iškilimą ir neleidžia jai tapti planetos šeimininke. Krikščionybės kertinis akmuo yra transcendentinio Dievo idėja, kurio garbinimu turi užsiimti žmogus, šiame garbinime matantis savo gyvenimo prasmę. Tuo tarpu F. … Daugiau: F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija
Uroboras kaip naikinimo mašina
Pagrindinę šio skyrelio mintį pradėsiu nuo fundamentalios sątvarologijos struktūros priminimo, kuri yra tokia: [mažoji sieva][inversija][eksversija][didžioji sieva] Ši struktūra, kurią galima vadinti „formule“, rodo koks sąveikos tarp vidinės ir išorinės realybės principas, kuri yra transcendentinės informacijos įtraukimas į protą, ir šios informacijos pavertimas dirbtiniu, techniniu įrankiu. Mažoji sieva yra atvira erdvė, kurioje skleidžiasi kiekvieno žmogaus egzistencija, … Daugiau: Uroboras kaip naikinimo mašina
A. Šliogerio skaitymas (3)
Paskutinis A. Šliogerio filosofijos skaitymo būdas pateikiamas apačioje. Pagal nurodytą schemą, skaityti galima dviem būdais, arba eiliškumais: Variantas A I. Fundamentalioji ontologija. II. Biografinė sintezė. III. Ontologija I. IV. Ontologija II. Variantas B I. Fundamentalioji ontologija. II. Ontologija I. III. Ontologija II. IV. Biografinė sintezė Išstudijavus Šliogerį, galima pereiti prie filognozijos, kurioje pateikiama kitokia perspektyva, … Daugiau: A. Šliogerio skaitymas (3)
Metafizinės žinoklės
Pagrindines sumatoriaus formas galima rikiuoti į seką pagal jų tikroviškumo laipsnį, nuo intensyviausios iki minimalios tikrovės. Mano manymu seka galėtų būti tokia: daiktoforma, psichoforma, logoforma, lingvoforma ir kodas. Šių sąmonės formų savybė ta, kad pirmosios yra fenomenologinės, rodančios paviršius, apribotos horizontu ir parodančios tik tiek tikrovės, kiek sugeba paimti sietuva; o antrosios yra metafizinės, galinčios … Daugiau: Metafizinės žinoklės
A. Šliogerio skaitymas (2)
Šiame įraše parodysiu dar vieną A. Šliogerio kūrybos skaitymo metodą, kuriame išryškėja du pagrindiniai jo kūrybos etapai, kuriuos vadinu Tiesos ir Laisvės etapais. Jie sutampa su trečios ir ketvirtos respublikos laikotarpiais, kurie truko - pirmas 1990 - 2004 ir antras 2004 - 2019. I. Tiesos etapas (1985 - 2004) "Kas yra filosofija?" - vadovėlis "Transcendencijos … Daugiau: A. Šliogerio skaitymas (2)
Adepto ištikimybė
Tai, ką rašau savo „Filognozijos pradmenų“ tomuose – neatsiejama nuo mano asmeninio gyvenimo, nes šiuo keliu einu pagal šviesos arkos statyboje sukurtą devynių vartų doktriną, kuri ne tik viešinamas tekstas, bet ir mano gyvenimas. Tekstai gimsta iš gyvenimo, o ne iš grynojo proto, todėl turiu pamėginti jį paaiškinti, kad nebūtų neaiškumų, kodėl knygas rašau būtent … Daugiau: Adepto ištikimybė
Tiesos ontologija
A. Šliogerio knyga „Alfa ir Omega“ įeina į centrinių jo veikalų grupę, kurioje jis išdėstė savo ontologines idėjas, skirtas iš esmė paaiškinti žmogų ir jį supantį pasaulį, naudojant filosofijos perspektyvą. Pačioje knygoje filosofas kelia tikėjimo ir žinojimo, kaip fundamentalių sąmonės būsenų, valdančių kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą, klausimą. Tikėjimas daugiau susijęs su religine pasaulėžiūra, o žinojimas … Daugiau: Tiesos ontologija
Prieš Mašiną
Pagal apibrėžimą filognozija yra „pažinimo meilė“, kurios pagrindinis tikslas – paslėptos tikrovės atskleidimas, sąlygų jos įvaldymui sudarymas, todėl ji tiesiogiai susijusi su technika, teoriją turinčia paversti praktika. Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome tai buvo aiškinama kaip vis didesnis tiesos sąmonės išsivystymas, matuojant tai metafizinės skalės atidengtos dalies laipsnišku didėjimu ir žmogaus veiklos masto plėtimu, kuris yra … Daugiau: Prieš Mašiną
Apokalipsės ženklai 