Antigravitacijos raigas

Antigravitacijos raigas

Praktinis filognozijos pradmenų darbas susijęs su gravitacijos teorija, kurios pradinis variantas buvo pateiktas vienuoliktame tome. Tai teorinis modelis, aprašantis šio reiškinio mechanizmą ir svarbiausias proporcijas, kuriomis remiantis būtų galima ieškoti, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje. Vienas iš tokių pritaikymų yra levitacija, naudojant iki tol nežinotus hipostratos mechanizmus, nukreipta prieš gravitacijos vektorių, todėl vadintina antigravitacija. Archontų … Skaityti toliau Antigravitacijos raigas →

Rišlio apibrėžimas

Rišlio apibrėžimas

Kadangi šio, dvylikto tomo pagrindinė tema yra rišlio samprata, ją reikia labiau išvystyti, kad būtų aišku, kas turima galvoje. Todėl čia šiek tiek daugiau pakalbėsiu apie šios koncepcijos esmę, nes filognozijoje ji yra viena iš svarbiausių. Rišlį galima apibrėžti kaip sievos kognityvinėje dalyje esantį informacinį saitą, susiejantį mažąją ir didžiąją sieva žmogaus ontologinėje hologramoje, rodantį … Skaityti toliau Rišlio apibrėžimas →

Viršelio koncepcija

Viršelio koncepcija

Kadangi jau yra apie trečdalį 12 "Rišlio teorijos" tomo, pristatau viršelio koncepciją, kuri, galimai, bus naudojama galutiniame variante. Knyga numatoma metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, tai yra 2024 metais. Ji bus nemokama, turės popierinę ir elektroninę versiją. Kaip visada, joje bus šio blogo tekstai, plius papildoma informacija, kurios šiuo metu nėra niekur kitur. Padarius … Skaityti toliau Viršelio koncepcija →

Karantino zona

Karantino zona

Ankstesniame tome gralio koncepcija buvo pristatyta kaip archetipinės technologijos simbolis, rodantis kokio tipo sukurta civilizacija, koks pasiektas išsivystymo lygis ir gelmės įvaldymo gylis. Archetipams organizuoti naudojamas penkiakampės žvaigždės modelis, susiejantis penkis svarbiausius kokios nors epochos archetipus. Pasiekusi aukščiausią išsivystymo pakopą, kiekviena epocha įeina į savo galutinį variantą, rodomą mokslinio proto priemonėmis. Nustačius trijų paskutinių tūkstantmečių … Skaityti toliau Karantino zona →

F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

Norint sėkmingai išvystyti filognozijos projektą, reikia jį teisingai įrėminti realybėje, kurios, mano manymu, vienas iš geriausių modelių pateiktas F. Nietzsche‘ės filosofijoje. Jis sėmėsi iš Schopenhauer‘io, kuriame yra pirmas šio modelio variantas, dar nepakankamai išvystytas ir netinkamas šiam tikslui. Vokiečių kalboje žodis das Leben reiškia ir „gyvybė“, ir „gyvenimas“, suprantami kaip vienis, tuo tarpu lietuvių kalboje … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas →

Keturi a priori

Keturi a priori

Sujungus I. Kanto filosofiją su Uroboro modelyje užkoduotomis analizės galimybėmis, nesunkiai galime gauti du jo apriorizmo variantus: transcendentalinį apriorizmą, orientuotą į dvasinę substanciją, kuri yra ant subjektyvaus U-formos poliaus; ir transcendentinį apriorizmą, kuris orientuotas į materialią substanciją ant objektyvaus U-formos poliaus, būdingą spekuliatyviajam materializmui, atstovaujamam, pavyzdžiui, Q. Meillassoux. Šiame skyrelyje mane domins būtent šis variantas, … Skaityti toliau Keturi a priori →

I. Kanto vieta rišlio teorijoje

I. Kanto vieta rišlio teorijoje

Norint gerai įsisavinti rišlio teoriją, naudinga prisiminti kai kuriuos teorinius pradmenis iš filosofijos istorijos, o būtent I. Kanto žmogaus teoriją, susiejant ją su mano senesniais, dabar archyve esančiais, modeliais, kad suprastumėte pagrindinius sątvarą sudarančius dėmenis. Glaustai tariant, I. Kanto problema buvo – ištyrinėti, kas yra žmogus, pažiūrėjus į jį kaip į pirmapradę substanciją, turinčią tam … Skaityti toliau I. Kanto vieta rišlio teorijoje →

Filognozijos struktūra

Filognozijos struktūra

Ankstesniame skyrelyje paaiškinau, kad lyginant su kitais sąveikos su realybe modeliais, filognozija išsiskiria tuo, kad ji apima viską ir planuojama kaip holistinė žinojimo sistema, peržengianti atskirų disciplinų apribojimus. Ši visuma modelyje suprantama kaip visos Uroboro dalys, kurios šiame tekste bus suabstraktintos ir pavaizduotos kaip filognozijos struktūrą imituojantis apskritimas. Jis apima visas numanomas realybės dalis, nuo … Skaityti toliau Filognozijos struktūra →