Giluminis žmogus

Šiame skyrelyje pakalbėsiu apie žmogaus metafiziką, ku­rioje gali vyrauti dvi tendencijos, tokios kaip įsigelminimas arba įsipaviršinimas. Kai žmogaus protas nori patirti savo gelmę, jis iš­siima iš išorinio pasaulio, iš jo ekstensyviojo dėmens ir žiūri, kas jis yra viduje, kokia jo giluminė šaknis, arba arche. Jeigu žmogų domina ne jis pats, bet išorinis pasaulis, jis formuluoja … Daugiau: Giluminis žmogus

Universalus filosofijos istorijos modelis

Istorijos atsiradimas civilizacijoje turi dvi pagrindines prielaidas: kalendorinė gyvenimo santvarka, kurioje astronominis, sezonų kalendorius pakeičiamas į matematinį, kuriame laikas paprasčiausiai skaičiuojamas skaičiais, atsietais nuo tikrovės: metai dalinami į dvylika mėnesių, mėnesiai, į savaites, o savaitės – į dienas; ir didelis paveldo kiekis, kuris išdalinamas chronologiškai, į laiko juostą, kurioje ieškoma „raidos“, „vystymosi“, formalių epochų, erų … Daugiau: Universalus filosofijos istorijos modelis

Planų patikslinimas

Atėjo laikas šiek tiek patikslinti planus, susijusius su rengiamu sisteminiu veikalu, kuris turėtų pasirodyti dešimtmečio bėgyje. Kaip žinote, jo pavadinimas yra "Baltojo drakono civilizacija", I dalis. Visas jo projektas toks: I. Baltojo drakono civilizacija, I dalis (2030) Filognozijos pradinė mokykla, 1 tomas, 2 tomas (2028, 2029) 18. Pažinimo meilė, 18 tomas (2027) 17. Kosminė civilizacija, … Daugiau: Planų patikslinimas

Civilizacijos sigilas

Ankstesniuose tomuose naudojau terminą „istorijos sigilas“, kuriame buvo rodoma tik antitezės dalis tarp mito ir istorijos, tačiau, kaip žinome iš Hegelio dialektikos, yra trys pakopos: tezė, antitezė ir sintezė. Dėl šios priežasties istorijos sigilą papildę trūkstamomis dalimis gauname pilną „civilizacijos sigilą“, kuris žymimas rombo figūra. Jos pagrindas yra A kampas, tezė, kuri interpretuojama kaip gyvybė, … Daugiau: Civilizacijos sigilas

Gyvybės ontologija

Kaip buvo paaiškinta „Angelų dienoje“ mitologija ir istorija yra du pagrindiniai civilizacijos psichovektoriaus dėmenys, sukuriantys globalinį tikrovės vaizdą, kuris įrėmina atskirų žmonių ir bendruomenių gyvenimus. Šie du dėmenys yra kultūriniai įstatymai, suformuojantys antrą žmogaus prigimtį, padarantys jį „civilizuotu“. Jie koreliuoti su metafizinėmis zonomis, pradedant nuo subjekto, žmogaus psichikos ir baigiant absoliučiu fundamentu, vadinamu Dievu. Istorija … Daugiau: Gyvybės ontologija

Trečioji juslė

Įprasta laikyti, kad juslinis pasaulis yra tikrovės vieta, o subjektas, psichologija – netikrovės, taip nustatant jų hierarchiją ir subordinaciją. Tačiau šis požiūris filosofijoje nebūtinai teisingas ir galimas gilesnis bei teisingesnis žmogaus sąmonės aiškinimas. Tradicijoje nusistovėjo du pagrindiniai požiūriai: Aristotelio viršenybės ir Platono viršenybės, kur kiekvienu atveju arba vienas, arba kitas pasaulis laikomas pamatiniu. Aristotelio pasaulis … Daugiau: Trečioji juslė

Ketvirtasis įstatymas

Žmogaus ir tikrovės paslaptį nuo seno įprasta vaizduoti Uroboro simboliu, kuris yra žiedu susisukusi gyvatė arba drakonas, kurio svarbiausia dalis yra ta, kur susijungia jos galva ir uodega. Galva žymi dvasinę tikrovės pusę, o uodega – materialią, kurios žmogaus sandaroje susijungusios į vienį, kaip juodoji liepsna ir įstatymas. Juodoji liepsna yra dvasia, dvasinė žmogaus kryptis, … Daugiau: Ketvirtasis įstatymas

Atsiskyrusi civilizacija

Ankstesnėse knygose paviršiaus civilizaciją aiškinau kaip suskirstytą į genealogines grupes A ir valstybės organizacijos zonas Z, kurios segmentuoja visus žmones, įstato juos į apibrėžtus rėmus, formuoja gyvenimo stilių ir būdą. Kiekviena grupė turi savo paskirtį, tikslą ir galimybes, kurios apibrėžiamos pagal galią ir laisvaveiką, apibendrinamus kaip veiklos mastas. Šis vaizdas atsiveria pasižiūrėjus iš apačios, nuo … Daugiau: Atsiskyrusi civilizacija

Dvasinio į(si)olinimo ir iš(si)olinimo žaidimas

Šio skyrelio tema yra dvi dvasinės juodosios liepsnos būsenos, vadinamos įolinimu ir išolinimu, kurios sutampa su gimimo ir mirties taškais metafizinėje gyvenimo vaivorykštėje. Gimimas ir mirtis suvokiami ne kaip absoliučios būsenos, bet kaip perėjimas iš vienos formos į kitą, įgyjant didesnį arba mažesnį pasaulio įstatymą. Išolinta dvasia gyvena didžiajame pasaulyje, vadinamame aukštutine pilimi, o įolinta … Daugiau: Dvasinio į(si)olinimo ir iš(si)olinimo žaidimas

9VD paaiškinimas

Teologijoje pagrindiniai pasaulio sandaros dėmenys vadinami Kūrėju ir kūriniu, kurie žymimi alfa ir omega. Kūrinys su Kūrėju gali turėti įvairius santykius, nuo kurių priklauso koks turimas civilizacijos tipas. Išskiriami tokie pagrindiniai variantai: Omega [į] Alfa Omega [priešais] Alfa Omega [su] Alfa Omega [prieš] Alfa Omega [nuo] Alfa AlfaOmega Matome dvi pagrindines būsenas, vadinamas atsisukimu į … Daugiau: 9VD paaiškinimas

Lietuvos ateitis

Šiame skyrelyje paaiškinsiu koks pagrindinis procesas šiuo metu vyksta planetoje ir kaip jis susijęs su aštuntame tome aprašyta Angelų diena. Kaip prisimenate, pagal mano prognozę tai yra 2033 metų apokalipsės diena, kuri yra ne kas kita kaip naujos eros atskleidimas, kuri jau prasidėjusi, bet pilnai bus paviešinta tik po 11 metų. Su tuo susijusi ir … Daugiau: Lietuvos ateitis

Begalybės fraktalas

Žmogaus rūšies vystymasis prasideda nuo elementarios gyvūninės būsenos, kurioje protas dar nesusiformavęs, vadinamas sumanumu, sapientia. Gyvūnas vadinamas homo sapiens, iš kitų išsiskiriantis tuo, kad turi išryškintą mentalinę dalį: turi atmintį, sugeba planuoti, moka naudoti įrankius ir surasti loginius sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose. Iš to kyla aukštesnė socialumo forma, kuri atsiranda dar iki kalbos, nes žmogus … Daugiau: Begalybės fraktalas