© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kaip jau buvo galima suprasti, filognozijos pagrindinis tikslas – baltojo drakono sąmonė, kuri pasiekiama žmogui dievūno lygyje. Toks būtų Lietuvos tikslas – pasiekti Baltojo drakono civilizaciją, kuri būtų pažinusi pilną tikrovę ir sukūrusi holoplastinę sąmonę lietuviškame substrate. Be abejo, lietuviais filognozija neapsiriboja, tačiau prasideda Lietuvoje ir yra skirta pirmiausiai lietuviškos sąmonės vystymui. Šis principas įmanomas … Skaityti toliau Ateities gairės
Vienas iš filognozijos tikslų yra sutvarkyti šiuo metu pasaulyje tvyrantį informacinį chaosą, atsirandantį dėl darbo pasidalinimo, verčiančio žinių sistemas skaidyti į mažus fragmentus, kuriuos paskui pavertus mokslu, jie pučiasi begaliniu pūtimųsi, kol informacijos sukuriama tiek daug, kad joks žmogus jos nesugeba aprėpti. Tai atsitinka dar ir dėl to, kad informacija atskiriama nuo žmogaus, ir rodoma … Skaityti toliau Informacijos modeliavimo principai
Kadangi pasiektas „Baltojo drakono“ tomas, pats laikas parodyti, kokia mano ezoterinės filognozijos visuma, apimanti visą holoplastinio žmogaus egzistencijos ciklą, į kurį įeina tiek šiapusinė mažoji kelionė, tiek anapusinė didžioji kelionė, atskleidžiant pilną gyvybės modelį. Kol nepasiekta baltojo drakono sąmonė, šis modelis tik spekuliatyvus, tačiau argumentai, kuriais jis pagrįstas, manau, pakankamai svarūs. Kaip parodyta tolesniame paveiksle, … Skaityti toliau Istorinis ar mitinis dievūnas?
Holoplastinės filognozijos vienas iš privalumų yra tas, kad ji gali žmogų parodyti ne vien žiūrint iš vidaus, bet ir iš išorės. Šis žmogaus vaizdas parodo, kas jis yra savo visumoje ir kas kuria jo vidinį sumatų srautą, kurį mes suvokiame kaip savo subjektyvų pasaulį. Nors kol kas ši žmogaus aiškinimo priemonė tik hipotetinė, manau, kad … Skaityti toliau Holoplastinis žmogus
Sunkiausia filognozijos dalis yra didžiosios sievos teorija, kuri žmogaus oloje atsiveria tik ribotu atsivėrimu, tad kas ji yra jos visumoje žmogui suvokti gali būti neįmanoma. Galima kurti įvairias teorijas, fantazuoti, išsigalvoti, tačiau tam, kad teorija taptų tikru faktu vien to neužtenka. Tad kol žmogus nėra pakankamai išsivystęs, galima kelti hipotezes ir tikėtis, kad jos bus … Skaityti toliau Didžiosios sievos pavyzdžiai
Nors tiksliai apibūdinti kaip turėtų atrodyti baltasis drakonas, pasiekęs savo evoliucijos pabaigą, gali būti gana sunku, manau, kad remiantis filognozijoje vystomomis idėjomis, galima išskirti dvi pagrindines galutinės civilizacijos kryptis: viena jų būtų judėjimas teorų linkme, o kita – apeksų. Šie terminai jau buvo minėti tryliktame tome, kuriame klausiau ar baltasis drakonas filognozijoje turėtų būti labiau … Skaityti toliau Teorai ir apeksai
Knygos pradžioje filosofinį žvilgsnį į pasaulį suskirsčiau į šešias pakopas, apimančias visas įmanomas sątvarologijas, pradedant nuo juodojo drakono ir baigiant baltuoju. Juodojo drakono sątvarologija apima pirmus tris lygius, o baltojo – likusius kitus. Kadangi žmogui baltojo drakono sumatorius nepasiekiamas, gali atrodyti, kad filosofijos riba yra pirmos trys pakopos, tačiau tai netiesa, nes racionaliu protu galima … Skaityti toliau Holoplastinė filosofija
Ontologiniu požiūriu sątvarologinės struktūros, vadinamos sumatais, skirstomos į dvi pagrindines rūšis: substancijas ir informacijas. Gali atrodyti, kad sumatoriuje visi sumatai turėtų turėti informacijų kategoriją, nes jie yra signalų sintezė, tačiau vieni signalais arčiau pirmapradės būties, kiti nuo jos toliau, ir pagal tai skirstoma, kas sątvare sukuriama iš vidinių organų priemonių, o kas ateina iš išorės. … Skaityti toliau Šliogeriškas informacinis vektorius
Filognozijos pradinė mokykla 