-
Continue reading →: Gyvybės principasViena iš pagrindinių filognozijos problemų yra gyvybės teorija, kurią bandau išreikšti formule, paaiškinančia gyvūno principą. Ši formulė aprašo jį pažinimo atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kiek tikrovės jis sugeba į save inkorporuoti. Vis didėjantis inkorporuojamos tikrovės kiekis laikomas pagrindiniu evoliucijos principu, kuris matosi tiek biologiniame tobulėjime, tiek civilizacijos masto didėjime. Šiame…
-
Continue reading →: Galutinė filognozijos formaArtėjant prie „Pradinės mokyklos“ pabaigos, aiškėja filognozijos kontūrai, kurie šiuo metu turi dvi pagrindines kryptis. Šios kryptys remiasi žmogaus sandara ir 13 tome buvo apibūdintos kaip teorų ir apeksų. Teorai daugiau domisi tiesos sąmone, todėl jiems aktualesnė juodosios liepsnos teorija; o apeksai – fizinio kūno galimybių išplėtimu. Padalinus aštuoniolika tomų…
-
Continue reading →: Trečia gnostinė kontrrevoliucijaPaprastas, iš Uroboro substancijų sudarytas, sątvaras istorijos neturi, tačiau toks jis būna tik akimirką, vadinamą Dabar. Tai akimirkai praėjus, ji nueina ne į nebūtį, bet į informacinės sintezės vietą, kurį vadinu biografiniu rišliu. Jam kaupiantis, per visą žmogaus gyvenimą susiformuoja žmogaus istorijos sąmonė, kurioje žmogus yra ne tik tai, kas…
-
Continue reading →: Mokslo tiesaFilognozijoje Uroboras sudarytas iš rodančiosios ir rodomosios dalies, kur rodančioji yra priimanti galva, o rodomoji – į ją įstatyta uodega. Šią struktūrą vadinu substancijos ir signalų sinteze, kuri atliekama transcendentalinio subjekto, metaforiškai vadinamo „juodąją liepsna“. Tai reiškia, kad ta holograminė substancija yra žmogiška struktūra, priklausant nuo gyvūninės biologijos ir yra…
-
Continue reading →: Gnostinis horizontasPagrindinis civilizacijos tikslas – auginti žmonijos galią ir veiklos mastą, tinkamai suorganizuojant informaciją žmonių sąmonėse, kad ji nestabdytų, bet skatintų pažangą. F. Nietzsche‘ės manymu, šis tikslas net yra aukštesnis už tiesos tikslą. Jis manė, kad visos civilizacijos, nedidinančios žmonių rūšies galios yra neteisingas sąmonės valdymo įrankis ir turi būti pakeistas.…
-
Continue reading →: Vienintelio tikro iliuzijaNors Max‘as Stirner‘is (1806 – 1856) nebuvo labai produktyvus vokiečių filosofas, daug kam jis yra padaręs nemažą įtaką, ypač jauname amžiuje. Neišimtis esu ir aš, kai gavau šį filosofą skaityti rusiškame vertime, devyniolikos metų amžiaus. Vėliau nuo M. Stirner‘io nutolau, tačiau į mano kuriamą sątvarologiją įėjo keli jo propaguoti principai,…
-
Continue reading →: Specialiosios filognozijos priemonėsFilognozijos pradinės mokyklos planas apima bendrąją ir specialiąją filognoziją, kurių galutinius modelius pateiksiu aštuonioliktame tome. Šiuo metu turiu išvystytą bendrąją filognoziją, kurią sudaro mažosios ir didžiosios sievos teorijos, sujungiamos Uroboro operatoriumi į pagrindinę struktūrą, kurioje rodoma tikrovė iš žmogaus perspektyvos. Kita dalis yra specialioji filognozija, kuri sprendžia konkretų klausimą, o…
-
Continue reading →: Gamta kaip didžiosios sievos imanentasA. Šliogerio sątvarologijoje žinomas terminas būtis kaip imanentinė transcendencija filognozijoje bus vadinama didžiosios sievos imanentu, žyminčiu priekinėje sąmonėje atsiveriančią gamtą. Tai „įstatyta“ Uroboro dalis, uodega, kuri rodo į vidų įvedamą anapusinę realybę, kurią A. Šliogeris vadino alfa tikrove. Tai, pasak jo, žmogaus viduje vienintelė tikra dalis, į kurią turi orientuotis…
