-
Continue reading →: Apokalipsė ir juodoji liepsnaŽmogaus olos sandaros modelyje juodoji liepsna yra mįslingiausias elementas, kurį, nesuprantant filognozijoje naudojamos logikos, priimti gali būti gana sunku. Taip pat gali klaidinti tai, kad ezoteriniuose judėjimuose ir sektose tai yra žinomas terminas, angliškai „black flame“, ir gali atrodyti, kad jis pasiskolintas iš šių doktrinų, pavyzdžiui, satanizmo. Iš tikro tai…
-
Continue reading →: Civilizacijos politika ir sątvarologinė rezistencijaCivilizacinio rišlio sluoksnis sątvarologijoje yra pagrindinis sąmonę determinuojantis faktorius, nuo kurio priklauso tikrovės ir pasaulio, kuriame gyvena kiekvienas individualus žmogus, formos. Kadangi paprastai šis sluoksnis iš individo perspektyvos yra invazinis, nes jis neateina iš vidaus, nėra natūrali vidinė savastis, su juo galimi įvairūs santykiai. Žinoma, labai jauname amžiuje pasipriešinimas šiai…
-
Continue reading →: Aukštutinė karalystėKadangi „Filognozijos pradmenys“ yra vadovėlinė informacija, ją pateikiu aiškiai sustruktūrintą ir schematizuotą, kad geriau matytųsi principas ir būtų lengviau įsiminti; tačiau tai neraiškia, kad išorinė forma suabsoliutinama ir neleidžiama nuo jos nukrypti. Greičiau ji tėra priemonė, kuri nurodo į tikrą, išorinę realybę, kuri gali būti sudėtinga ir chaotiška ir paprastomis…
-
Continue reading →: Raigo struktūraKadangi „Filognozijos pradmenų“ projektas artėja prie pabaigos, laikas parodyti pagrindinę specialiosios filognozijos struktūrą, kuri yra raigo teorinis modelis iš sątvarologijos perspektyvos. Terminas „raigas“ yra naujadaras, reiškiantis dirbtinį objektą, sukurtą manipuliuojant anapus sumatoriaus esančia realybe, nors iš principo raigai gali būti ir vidiniai, tik psichiniai, kaip pavyzdžiui, kalba, matematika. Šis žodis…
-
Continue reading →: Stella supernovaNors filognozija nėra gryna ezoterika arba magijos traktatas, jos dėstymo principas su jais turi nemažai panašumu. Tai gali būti tik išorinis požymis, nepaliečiantis idėjų esmės, tačiau sąmoningai nuo mokslo formato atsiriboju, nes aš nesu mokslininkas ir nepriklausai jokiai mokslo institucijai. Tai nereiškia, kad mokslas negali filognozijoje rasti jokių naudingų idėjų,…
-
Continue reading →: Dvi LietuvosFilognozija pirmiausiai yra skirta lietuviškai auditorijai ir dėl daug naujadarų, pritaikytų lietuviškai sąmonei, ji sunkiai išverčiama į kitas kalbas, nors tai nėra neįmanoma, nes tai, kas įvykdoma lietuvių kalboje kuriant naujus žodžius ir sąvokas, iš principo turi būti galima ir kitose kalbose, tik reikia išsivaduoti iš standarto tironijos ir parodyti…
-
Continue reading →: Filotopija ir filognozija ilgalaikėje perspektyvojeViena vertus, filognozija yra glaudžiai susijusi su A. Šliogerio filosofija, tačiau, antra vertus, ji tuo pačiu nuo jos ir radikaliai skiriasi, nes renkasi kitą egzistencijos kelią ir kitą žmogaus supratimo būdą. Kadangi A. Šliogerio filosofija nebuvo standartinė, bet buvo asmeninė jos interpretacija, filosofas vadino ją filotopija, kuri buvo jo sukurtas…
-
Continue reading →: Sątvarologinė pusiausvyraFilognozijos idėjas aprašinėti formulėmis ir schemomis gali atrodyti kaip skurdi išraiškos priemonė, suprimityvinanti teoriją, daranti ją nepatrauklia ir neįspūdinga. Tačiau tai paviršutiniškas požiūris, nesuprantantis, kaip ji turi atrodyti pilnoje sąmonėje. Tai, kas pateikta akims kaip žiūrėjimo objektas yra tik priemonė, kuri prote turi sužadinti mintis, esančias tikra filognozijos vieta; tad…
