© Darius Mockus, 2016 – 2023
Kadangi šio, dvylikto tomo pagrindinė tema yra rišlio samprata, ją reikia labiau išvystyti, kad būtų aišku, kas turima galvoje. Todėl čia šiek tiek daugiau pakalbėsiu apie šios koncepcijos esmę, nes filognozijoje ji yra viena iš svarbiausių. Rišlį galima apibrėžti kaip sievos kognityvinėje dalyje esantį informacinį saitą, susiejantį mažąją ir didžiąją sieva žmogaus ontologinėje hologramoje, rodantį … Skaityti toliau Rišlio apibrėžimas
Kadangi jau yra apie trečdalį 12 "Rišlio teorijos" tomo, pristatau viršelio koncepciją, kuri, galimai, bus naudojama galutiniame variante. Knyga numatoma metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, tai yra 2024 metais. Ji bus nemokama, turės popierinę ir elektroninę versiją. Kaip visada, joje bus šio blogo tekstai, plius papildoma informacija, kurios šiuo metu nėra niekur kitur. Padarius … Skaityti toliau Viršelio koncepcija
Ankstesniame tome gralio koncepcija buvo pristatyta kaip archetipinės technologijos simbolis, rodantis kokio tipo sukurta civilizacija, koks pasiektas išsivystymo lygis ir gelmės įvaldymo gylis. Archetipams organizuoti naudojamas penkiakampės žvaigždės modelis, susiejantis penkis svarbiausius kokios nors epochos archetipus. Pasiekusi aukščiausią išsivystymo pakopą, kiekviena epocha įeina į savo galutinį variantą, rodomą mokslinio proto priemonėmis. Nustačius trijų paskutinių tūkstantmečių … Skaityti toliau Karantino zona
Norint sėkmingai išvystyti filognozijos projektą, reikia jį teisingai įrėminti realybėje, kurios, mano manymu, vienas iš geriausių modelių pateiktas F. Nietzsche‘ės filosofijoje. Jis sėmėsi iš Schopenhauer‘io, kuriame yra pirmas šio modelio variantas, dar nepakankamai išvystytas ir netinkamas šiam tikslui. Vokiečių kalboje žodis das Leben reiškia ir „gyvybė“, ir „gyvenimas“, suprantami kaip vienis, tuo tarpu lietuvių kalboje … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas
Sujungus I. Kanto filosofiją su Uroboro modelyje užkoduotomis analizės galimybėmis, nesunkiai galime gauti du jo apriorizmo variantus: transcendentalinį apriorizmą, orientuotą į dvasinę substanciją, kuri yra ant subjektyvaus U-formos poliaus; ir transcendentinį apriorizmą, kuris orientuotas į materialią substanciją ant objektyvaus U-formos poliaus, būdingą spekuliatyviajam materializmui, atstovaujamam, pavyzdžiui, Q. Meillassoux. Šiame skyrelyje mane domins būtent šis variantas, … Skaityti toliau Keturi a priori
Norint gerai įsisavinti rišlio teoriją, naudinga prisiminti kai kuriuos teorinius pradmenis iš filosofijos istorijos, o būtent I. Kanto žmogaus teoriją, susiejant ją su mano senesniais, dabar archyve esančiais, modeliais, kad suprastumėte pagrindinius sątvarą sudarančius dėmenis. Glaustai tariant, I. Kanto problema buvo – ištyrinėti, kas yra žmogus, pažiūrėjus į jį kaip į pirmapradę substanciją, turinčią tam … Skaityti toliau I. Kanto vieta rišlio teorijoje
Ankstesniame skyrelyje paaiškinau, kad lyginant su kitais sąveikos su realybe modeliais, filognozija išsiskiria tuo, kad ji apima viską ir planuojama kaip holistinė žinojimo sistema, peržengianti atskirų disciplinų apribojimus. Ši visuma modelyje suprantama kaip visos Uroboro dalys, kurios šiame tekste bus suabstraktintos ir pavaizduotos kaip filognozijos struktūrą imituojantis apskritimas. Jis apima visas numanomas realybės dalis, nuo … Skaityti toliau Filognozijos struktūra
Sugeneravau kelis paveiksliukus su Bing image creator, štai kas gavosi. Senovinis magas: Futuristinis magas: Ateities Baltasis Drakonas: Apokalipsė prasidėjo. 🙂
Filognozijos pradinė mokykla 