A. Šliogerio sątvarologija

Dabar trumpai aptarsime A. Šliogerio sątvarologijos modelį, išdėstytą knygoje „Niekis ir esmas“ (2005). Šis modelis yra filognozijos modelio pirmtakas, todėl norint geriau suprasti sievos teoriją, naudinga atlikti trumpą lyginamąją analizę. Tai padarysiu nesiplėsdamas, tik paaiškindamas su kokiais mano terminais asocijuojasi A. Šliogerio terminai. Mano modelio santrauka išdėstyta knygoje „Sievos teorija“ (2020), parašyta praėjus penkiolikai metų … Daugiau: A. Šliogerio sątvarologija

Naujoji turtinė aristokratija

Pagrindinis žmogaus sąlyčio su tikrove būdas yra tiesioginė patirtis, tačiau toks principas labiau tinkamas pradinėms studijavimo pakopoms. Su amžiumi žmogui pažengus ir praėjus pradinius mokymosi etapus, vertinamas jo drakono akies supratimo lygis pagal tai, kokie jo gebėjimai tikrame gyvenime. Kokia konkreti sritis renkamasi, priklauso nuo gyvenimo kelio scenarijaus, kuris kuriamas toks, koks geriausiai atitinka žmogaus … Daugiau: Naujoji turtinė aristokratija

Pagrindinis istorijos sigilas

Naujausias civilizacijos psichovektorius, įveikęs kitas civilizacijas, yra mokslas, kuris šiuo metu neturi net tūkstančio metų istorijos. Mokslo išsivystymo pasekmė yra technologijos ir technika, kurios 20 šimtmetyje padarė tikrą proveržį ir galutinai įtvirtino mokslo viršenybę. Iš šio proceso 20 šimtmečio pabaigoje atsirado transhumanizmo ideologija, kurios esmė – technikos integravimas į visuomenę, ekonomiką, politiką, kultūrą ir net … Daugiau: Pagrindinis istorijos sigilas

Trys transhumanizmo pavojai

Savo idėjų iliustravimui šiame tome naudoju dvi filosofines sistemas: A. Šliogerio ir F. Nietzsches teorijas. Šie filosofai svarbūs tuo, kad turėjo išvystę aukšto lygio sątvarologijos metodus, kurie yra filognozijos sątvarologijos pirmtakai. Visais trimis atvejai, įskaitant ir mane, teorijos kyla iš autentiškos, pirmapradės patirties, kurią galima apmąstyti savarankiškai arba remiantis pavyzdžiais, žiūrint kaip tai darė kiti … Daugiau: Trys transhumanizmo pavojai

Istorija kaip dioniziškoji begalybė

F. Nietzsches filosofijai būdingas bruožas yra pirmenybės teikimas psichologinei, o ne epistemologinei sątvaro analizei, kurio manymu, psichologinė sieva eina pirmiau už pažįstančią, todėl metafizinės pažinimo formuluotės nulemtos psichologijos. Daugelyje savo veikalų jis užsiėmė psichologine metafizikos dekonstrukcija, kurios pagrindinis teiginys, kad klaidos, klystkeliai, iliuzijos, netiesa metafizikoje kyla dėl silpnos psichologinės kompozicijos, kuri perkeliama net į civilizacijos … Daugiau: Istorija kaip dioniziškoji begalybė

Filosofo kelias

Šiame skyrelyje panagrinėsiu A. Šliogerio, svarbiausio Lietuvos nepriklausomybės pradžios filosofo, filosofinę teoriją filognozijos metodu, norėdamas išryškinti pagrindinę jos struktūrą, kuri yra baltojo drakono struktūros pirmtakė. Remsiuosi vėlyvąja filosofo metafizika, kurios kertinės idėjos buvo pristatytos knygoje „Niekio vardai“ (1997). Susistemintos ir išplėstos jos buvo knygoje „Niekis ir esmas“ (2005), kuri yra A. Šliogerio magnum opus, vainikavęs … Daugiau: Filosofo kelias

F. Nietzsches moralės teorija

Į gyvybės procesą kiekvienoje teritorijoje galima žiūrėti iš dviejų perspektyvų, kurios yra genealoginė ir protinė. Genealoginėje perspektyvoje žmonės tarpusavyje organizuojasi genetiniu pagrindu, arba vadinamaisiais kraujo ryšiais, nuo žemiausio iki aukščiausio socialinio darinio. Tokių darinių yra šeši. Juos savo teorijoje žymėsiu raide A ir numeriu. A1 – tauta A2 – gentis A3 – klanas A4 – … Daugiau: F. Nietzsches moralės teorija

Vikipedija

Darius Mockus (g. 1975 m. liepos 20 d. Kaišiadoryse) - Lietuvos anglų kalbos filologas, vertėjas, rašytojas ir filognozas, šiuo metu vystantis nepriklausomą tinklaraštininko veiklą. Taip pat yra nepriklausomos, kol kas neregistruotos "Filognozų asociacijos" pirmininkas. Biografija 1994-1997 m. studijavo Vilniaus universitete, anglų filologiją, tačiau baigė tik du kursus. 2000-2005 m. VDU studijavo anglų filologiją ir įgijo … Daugiau: Vikipedija

Holoplastinės filognozijos formulės

Globalines metafizines struktūras filognozijoje įprasta aprašinėti formulėmis, kuriose parodomas pagrindinis tikrovės mąstymo principas. Šis metodas artimas tam, kuris naudojamas moksle ir reikalingas žinių supaprastintam ir glaustam perteikimui be nereikalingo tuščiažodžiavimo bei minčių balasto. Toks principas nėra privalomas ir jis nėra vienintelė filognozijos forma, tačiau pateikiant pradmenis – labai patogus būdas parodyti filognozijos problemos esmę. Formules … Daugiau: Holoplastinės filognozijos formulės

Drakono akis. 2022 m.

Prasidėjo naujausios knygos ruošimas leidybai, ir knyga pasirodys 2022 m. pavasarį. Bus popierinis ir elektroninis variantas, elektroninę versiją bus galima gauti nemokamai šiame puslapyje arba M. Mažvydo bibliotekoje. Spausdinta versija bus platinama Lulu.com knygyne, kur ją rasti galima įvedus mano pavardę. D. Mockus. Filognozijos pradmenys: drakono akis. 7 tomas. 2022 spausdinta ISBN 978-609-475-873-7 D. Mockus. … Daugiau: Drakono akis. 2022 m.

Kodėl filognozai – liberalai?

Ankstesniuose tomuose buvo paaiškinta, kad žmones organizuoti galima protiniu ir natūraliu principu, kurie geometriškai susikonfigūruoja kaip gyvenimo vektorius, kuris įbrėžtas į gnostinį apskritimą turint tikslą į gyvybinį procesą įvesti protinę tvarką, organizuoti žmones. Ilgą laiką santvarkos principas buvo prigimtinis, genetinis, tačiau vystantis civilizacijai buvo sukurta santvarkos idėja, kuri formuojama ne vien natūraliu, bet ir protiniu … Daugiau: Kodėl filognozai – liberalai?

F. Nietzsche’s “ateities filosofai“

Kaip jau buvo paaiškinta, praeities ir ateities istorijoje vyko ir vyksta kova tarp saiko ir begalybės žmogaus, arba vadinamosios juodojo ir baltojo drakono civilizacijos. Civilizacijų medyje turime tris ašis, kurios žymi saiko žmogaus principą – centre ir du begalybės žmogaus variantus iš šonų: silpnąjį ir stiprųjį. Saiko žmogaus istorijos linijos iliustravimui naudojame A. Šliogerio filosofiją, … Daugiau: F. Nietzsche’s “ateities filosofai“