D. Mockus. Filognozijos pradmenys: rišlio teorija. 12 tomas. 2023 - nauja knyga, kuria užbaigiamas antras "Pradinės mokyklos" ciklo šešetas, apimantis Archonto dalį. Pagrindinis knygos turinys buvo paviešintas tinklaraštyje, o priedas - paimtas iš 2012 - 2014 metų archyvo. Kaip rodo knygos pavadinimas, jos tema yra rišlys, žymimas DA (R), kuris yra sąmonės santykio tarp vidinės … Skaityti toliau Nauja elektroninė knyga (2023)
Kategorija: Rišlio teorija
Jėzaus teologinė kosmologija: Dangaus karalystė
Ketvirta istorinė figūra, filognozijoje pasitelkiama kaip archetipinės sątvarologinės kosmologijos pavyzdys, yra Jėzaus iš Nazareto, kurio kosmologija, sutelkta prie atskiro žmogaus gyvenimo ir jo etinių priedermių, taip pat galimo apdovanojimo po mirties Dangaus karalystėje. Šiame mokyme ypač ryškūs fundamentinės sątvarologijos požymiai, nes naudoja daugybę nuorodų į pirmapradę šviesos arką, apibūdinančią pirmykštį metafizinį žmogų, be jokių lingvistinių … Skaityti toliau Jėzaus teologinė kosmologija: Dangaus karalystė
F. Nietzsche’ės egologinė kosmologija: linksmasis mokslas
F. Nietzsche‘ės sątvarologinė kosmologija yra trečias variantas iš nagrinėjamų keturių, tad jame turime pamėginti surasti tai, kas ją skiria nuo ankstesnių, kuo ši sątvarologija unikali ir nepakartojama. Žinome, jog kiekvienas sątvaras turi tą pačią bazinę struktūrą, kuri yra būdinga įvairiems kitiems sątvarams, tačiau kiekviena egzistencija, jai užsikrovus informacija, ji tampa individualia perspektyva, kuri mato transcendenciją … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės egologinė kosmologija: linksmasis mokslas
D. Mockaus technologinė kosmologija: kosminė civilizacija
Šiame skyrelyje aptarsiu kitą sątvarologinės kosmologijos variantą, kuris yra D. Mockaus propaguojama „logija“, turinti „techno“ variantą. Ankstesniame A. Šliogerio kosmologijos pristatyme nurodžiau, kad jis centrine koncepcija laiko „būties mąstymą“; D. Mockaus sątvarologijoje šis principas priimamas kaip bazinis, tačiau ant jo uždedamas techninis antstatas, kuriant dirbtinės būties sluoksnį, sudaromą techninių daiktų, su įvairiomis naudingomis funkcijomis, išplečiančiomis … Skaityti toliau D. Mockaus technologinė kosmologija: kosminė civilizacija
A. Šliogerio ontologinė kosmologija: bulvės metafizika
Filognozijos doktrinoje kaip pavyzdį naudoju keturias filosofijas, kurios yra keturi standartiniai kosmologijos modeliai, tinkami aprašyti archetipines sątvarologijas. Šie filosofai yra F. Nietzsche‘ė, A. Šliogeris, D. Mockus ir Jėzus iš Nazareto. Kiekvienas jų turi savo unikalią „logiją“, kuri prote sukuria informacinės sąveikos su išorine realybe vektorių, apibrėžiantį individualią gyvenimo ir mąstymo formą. Pradėsiu nuo A. Šliogerio … Skaityti toliau A. Šliogerio ontologinė kosmologija: bulvės metafizika
Baltojo drakono civilizacijos programa Lietuvoje
Pirmi aštuoniolika „Baltojo drakono civilizacijos“ tomų, sudarančių „Filognozijos pradmenis“, turi kelis skaitymo variantus, priklausančius nuo žiūrėjimo į šios dalies idėjas perspektyvos. Vienas iš variantų yra vadinamoji 9VD perspektyva, išdėstyta dešimtame tome; tačiau, artėjant prie pirmos dalies dviejų trečdalių, atsiveria ir kita perspektyva, kuri yra ne 999, bet 666. Pagal šią sistemą, visi aštuoniolika tomų dalinami … Skaityti toliau Baltojo drakono civilizacijos programa Lietuvoje
Tolimas siekinys
Savo galutinėje realizacijoje gnostinis kūnas vadinamas rišliu, tam tikra dalimi atidengiančiu holoplastinę realybę, ir veikiančiu kaip išvystyta drakono akis. Priklausomai nuo to kiek holoplastinės realybės dalių atverta, skaičiuojama gnostinio kūno versija, galinti būti nuo 1 iki 1000. Šią skalę susieję su procentais gauname, kad vienos dalies vertė yra 0,1 proc. realybės. Tyrinėdami transcendentinį pasaulį, suprantame, … Skaityti toliau Tolimas siekinys
Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“
Kaip A. Šliogeris ar F. Niezsche‘ė, filognozijoje vystau žmogaus metafizinę teoriją, kurioje jis suprantamas ne vien pagal tai, kaip jis atsiveria pats sau arba kitam, bet ir pagal tai, kokia jo gilioji sandara. Šioje vietoje noriu priminti pagrindinę žmogaus aiškinimo struktūrą, naudojamą žmogaus sudėtinių dalių išskyrimui: JL [P; S]. P yra mechaninė jo dalis, vadinama … Skaityti toliau Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“








