© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: Šėtono bažnyčia
Rombo modelis filognozijos įvairiose metodikose jau buvo naudotas, tačiau jo pritaikymo būdų yra ne vienas ir šiame skyrelyje parodysiu kaip jis atrodo pritaikytas sątvaro bazinių struktūrų interpretavimui. Pateiksimas modelis yra kitoks negu sievos arba madrigalo, nes aprašo skirtingą sątvaro analitinį lygmenį. Kaip žinia, rombas sudarytas iš keturių kampų ir centro ir turi dvi pagrindines antitezes: … Skaityti toliau Sątvarologinis rombas
Tai, kad pažinimas glaudžiai susijęs su tiesos sąvoka ryšys nesunkiai matomas, nes laikoma, kad jo rezultatas, žinojimas, vertingas tik tada, kai jis atitinka tikrovę. Atitikimo ar neatitikimo galimybė reiškia, kad ta vieta, kurioje vyksta pažinimas yra nutolusi nuo tikro pasaulio, tad šis vyksmas žymi siekį jį priartinti prie žmogaus sąmonės. Filognozijoje nustatyta, kad ta vieta, … Skaityti toliau Tiesos sąmonė
Skyrelyje „Žmogaus teorija“ buvo pateikta žmogaus formulė, rodanti, kaip jis galėtų atrodyti į jį žiūrint iš išorės ir iš vidaus. Vidinis pasaulis suvokiamas kaip būsenų ir situacijų seka laike, kuriose žmogus turi rasti savo kelią, laisvai apsibrėždamas ir darydamas pasirinkimus. Išorinė dalis, paprastai vadinama transcendentaliniu subjektu, kuria šią vidinę olą, vykdydamas psichinės substancijos ir signalų … Skaityti toliau Kaip atpažinti dievūną?
Pagrindinė filognozijos struktūra yra MS-DS, kuri vadinama išorine, aprašančia kas yra žmogus, kaip gamtoje esantis esinys, atsirandantis pagal natūralią tvarką; norint parodyti dirbtinį žmogaus aspektą, į šios struktūros vidų įdedami R-RA elementai, aprašantys gnostinės ir techninės sintezės rezultatus. Tam, kad jie atitiktų bent minimalius filognozinio racionalumo reikalavimus, reikia laikytis principų, ant kurių pastatyta filognozinė arba … Skaityti toliau Vidurio kelio galimybė
Šiame skyrelyje parodysiu koks filognozijos ryšys su gnosticizmo religiniais judėjimais, kurie, atskilę nuo ortodoksinės krikščionybės, sukūrė savarankiškas Jėzaus iš Nazareto mokymo interpretacijas, mus pasiekusias per išlikusius šaltinius, ypač Nag Hammadi biblioteką, kuri buvo surasta 1945 m. Egipte. Pristatydamas savo idėjas remiuosi gnostiniais šaltiniai išverstais į anglų kalbą, tai yra knygomis „The Nag Hammadi Scriptures“ redaguota … Skaityti toliau Gnosticizmas ir filognozija
Gyvūnų rūšys gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: į nemokančias keisti savo gyvenamą aplinką ir mokančias. Šis skirtumas yra tarp juodojo ir baltojo drakono ontologinių hologramų, apimantis tiek potencialų, tiek aktualų sąmonės aspektą. Žmonių rūšis savo istoriją Žemės planetoje pradėjo kaip juodojo drakono sąmonė, gyvenusi paprastą gyvūninį gyvenimą, bet vėliau ištobulėjo tiek, kad išmoko pažinti … Skaityti toliau Visko teorija
Kurdamas didžiosios sievos teoriją žmogus turi tik vieną atramą, galinčią pasiūlyti idėjų jos paaiškinimui – tai yra vidinė visumos projekcija į gyvūninę sąmonę, kuri turi antitezinę sandarą, suliejančią subjektą ir objektą į vieną junginį, kuriame galima teorinė sintezė, naudojantis proto organo priemonėmis. Tuo paremti visi epistemologiniai modeliai, kurie įvairiais būdais bando šią visumą aprėpti, sukuriant … Skaityti toliau Feynmano medis
Filognozijoje žmogaus modelis jau buvo vaizduotas iš įvairių perspektyvų, kurios apima tiek vidinę, tiek išorinę jo sandarą, tačiau galutinis variantas nebūdavo pateikiamas, vengiant pagrindinio žmogaus mirtingumo klausimo. Remiantis vidine patirtimi vargu ar galima duoti galutinį atsakymą į šią problemą, tačiau pasinaudojant holoplastinės filognozijos pasiekimais, galima bandyti kurti teoriją, koks pilnas žmogaus gyvavimo ciklas, apimantis tiek … Skaityti toliau Žmogaus mirtingumo problema
Filognozijos pradinė mokykla 