• “Dievo bažnyčios“ .pdf failas parsisiuntimui

    Tryliktas “Filognozijos pradmenų“ tomas baigtas, jau išsiųstas M. Mažvydo bibliotekai ir gaunamas ibiblioteka.lt puslapyje. Kad nereikėtų jo ieškoti bibliotekos kataloge, knygą viešinu ir savo tinklaraštyje nemokamam parsisiuntimui. Tai yra pirma trečio šešeto knyga, kuriame vykdoma anktsesnių dviejų šešetų idėjų sintezė, turinti sukurti maksimalų “Pradinės mokyklos“ lygį. Jos tikslas pristatyti filognozijos…

    Continue reading →: “Dievo bažnyčios“ .pdf failas parsisiuntimui
  • Filosofijos genijus

    Filosofijos genijus

    Pagrindinė filognozijos problema yra ieškoti drakono akies vystymo būdų, kuri yra svarbiausia rišlio, įforminančio Žemės civilizaciją žmonių sąmonėse, kūrimo priemonė. Kuo labiau išsivysčiusi drakono akis, tuo tobulesnis rišlys, tuo labiau jis įsiskverbęs į metafizinę gelmę, kurios paslapčių atskleidimas – labiausiai trokštamas civilizacijos tikslas. Taip rišlio vietą užima vadinamasis X, kuris…

    Continue reading →: Filosofijos genijus
  • Begalybės vartai

    Begalybės vartai

    Tai, kad savo vidiniame pasaulyje kiekvienas žmogus yra vienintelis tikras suprato dar M. Stirner‘is (1806 – 1856) savo veikale „Vienintelis ir jo nuosavybė“ (1844). Šis principas filognozijoje yra bazinis, aiškinant, kad kiekvienas žmogus yra atskira nuo kitų „ola“, kurioje jis save suvokia kaip savo pasaulio centrą, o kiti pasirodo tik…

    Continue reading →: Begalybės vartai
  • Ezoterinė filognozija (2)

    Ezoterinė filognozija (2)

    Galima sakyti, kad daugumai žmonių filosofo kelias gyvenime prasideda nuo klausimų, kas aš esu ir kokia mano gyvenimo prasmė? Klausimai keliami nežinant atsakymo, savo prote turint neapibrėžtumo būseną, kurią išsklaidyti turėtų atsakymas, nuėjus visą apmąstymų ir tyrinėjimų kelią ir praskleidus paslapties šydą. Iš pradžių atsakymo ieškoma artimame pasaulyje, savo viduje,…

    Continue reading →: Ezoterinė filognozija (2)
  • F. Nietzsche’ės filosofija vs filognozija

    F. Nietzsche’ės filosofija vs filognozija

    F. Nietzsche’ė yra kitas filosofas šalia A. Šliogerio, kurį svarbu žinoti, norint suprasti filognozijos pagrindinę idėją. Tam reikia būti perskaičius visą jo kūrybą, kurią siūlau skaityti tokia tvarka kaip parodyta toliau pateiktame paveiksle. Knygos padalintis į du blokus: Pagrindinį ir Papildomą, kur pirmasis yra filosofo teorijos branduolys, o antrasis –…

    Continue reading →: F. Nietzsche’ės filosofija vs filognozija
  • A. Šliogerio filosofija vs. filognozija

    A. Šliogerio filosofija vs. filognozija

    Norint pilnai suprasti filognozijos idėją, reikia būti susipažinus su lietuvos filosofo A. Šliogerio kūryba. Aš ją skirstau į keturis pagrindinius segmentus: Įvadiniai tekstai apima kūrinius, kuriuose pateikiama bendra filosofo pasaulėžiūros idėja, siūlanti atsisakyti naujausių techninės civilizacijos pasiekimų, sugrįžti prie tradicinių gyvenimo ir valdymo formų. Ontologija I – II sudaryta iš:…

    Continue reading →: A. Šliogerio filosofija vs. filognozija
  • Kur veda anticivilizacija?

    Kur veda anticivilizacija?

    „Dievo bažnyčios“ tomui priartėjus prie pabaigos, dar liko kelios temos, kurias reikėtų apžvelgti šios knygos kontekstuose. Viena iš tokių temų yra A. Šliogerio monografijoje „Alfa ir Omega“ (1999), parodyta struktūra, koreliuojanti su pagrindine filognozijos formule, išreiškiančia baltojo drakono pasaulėžiūros esmę. A. Šliogeris formulės formato nenaudojo, tačiau tam, kad jo idėjos…

    Continue reading →: Kur veda anticivilizacija?
  • Budizmo pamokos

    Budizmo pamokos

    Norint suprasti pagrindinę šio skyrelio mintį, reikia pakartoti mano propaguojamo žmogaus modelio bazines žinias. Žmogaus skiriamasis bruožas yra tas, kad jo būtis yra dualinė, padalinta į dvi pagrindines kryptis, kurias įprasta vadinti subjektu ir objektu. Šie žodžiai įprasti, gal kiek nuvalkioti ir atsibodę, tad juos galima pakeisti mano naujais terminais,…

    Continue reading →: Budizmo pamokos

Esu Pradinės filognozijos mokyklos kūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime