Vienas iš būdų į įprastinę fiziką įtraukti informacijos sąvoką ir sukurti informacinę fiziką yra metateorija. Tai svarbu todėl, kad norint paaiškinti sąmonę, būtinas informacijos parametras, nes sąmonė yra informacijos srautas, kuris suformuojamas į ekraną. Mano papildymas yra labai paprastas, kuris atskleidžia principą, kaip galima fizikos priemonėmis aprašyti informacijos padavimą. Jis skelbia, kad bet kokia substancijos savybė gali virsti informacija, nes ji užkoduota pačiose substancijos galimybėse. Informacija yra išvirkščia substancijos pusė, kuri paprasčiausiai prikabinama prie bet kokio proceso. Tai reiškia, kad bet kokia formulė, kuri aprašo substancijos savybes, tuo pačiu aprašo ir informacijos savybes nes informacija = substancija.

Pavyzdžiui, imkime iš Niutono mechanikos kinetinės energijos formulę, kinetinę energiją turi ir judanti substancija, ir kartu ant jos uždėta informacija, todėl formulę galima perrašyti taip:

[math] sE = frac {1} {2} smv^2 [/math]

s – informacija

E – energija

m – masė

v – greitis

Kadangi visas šitas procesas ne tik informacijos savybė, bet gali pats būti paverstas informacija, tai šiek tiek formulę perrašius, suteikus jai metaloginę formą, galima išreikšti pagrindinį informacinės, arba metaloginės, fizikos principą. Tik reikia pridurti, kad iškeliant informaciją į proceso išorę, pėdsaku, arba morfizmu, padaromas ne pats procesas, bet jo skirtumas. Tai yra, informacija perduodama skirtumų kodais. Taip yra todėl, kad skirtumas žymi įvykį, o suvokimo pagrindinis tiklsas – surinkti ir susumuoti visus aplinkoje vykstančius įvykius.

[math] s equiv E = frac {1} {2} mv^2 [/math]

[math] s equiv E – E = bigtriangleup E  [/math]

Tada, gavę morfizmo formulę, galime tuos morfizmus erdviškai susumuoti į plotą, kuris suformuoja tam tikrą suvokimo ekraną. Sumavimo ženklas nurodo į erdvę, kuris gali būti plotas arba tūris, kuriame informacija pavirsta į paveiksliuką. Matematiškai tai ženklinama elementariai

[math] sum s_i = suvokimas  [/math]

Čia buvo parodytas ženklinimo principas, kuris rodo, kad į informacijos metastruktūrą galima įvilkti bet kokį fizikos procesą, nes, kaip jau sakiau, kadangi informacija yra pėdsakas substancijoje, tai tas pėdsakas elgiasi analogiškai tam procesui, kuris aprašomas fizikos, todėl jokios papildomos fizikos aprašinėti informacijai išradinėti nereikia. Informacinėje fizikoje visa esmė yra metateorija, kuri paaiškina, kaip fizikinis procesas virsta morfizmu ir kokį metaloginį algoritmą naudojant, tie morfizmai susiejami. Aš čia kol kas naudoju tik paprastą erdvinio sumavimo principą, nors tas sumavimas gali atspindėti ir pakankamai sudėtingą procesą, nes sumuojamų morfizmų yra trilijonai. Tačiau jie pakopomis vis labiau subendrinami, kol gaunamas galutinis vaizdas – makromorfizmas, kuris atitinka kokį nors didelį objektą suvokime. Juo gali būti daiktas, mintis, jausmas arba atsiminimas.

Taip pat čia tik pateikiau bendrą principą kaip informaciją įtraukti į fizikines konstrukcijas, bet konkrečiai yra tam tikras fundamentalus procesas, kuris šį morfizmo formavimo ir pernešimo darbą atlieka smegenyse. Tai aišku nėra kinetinė energija, šią formulę naudojau tik kaip elementarų pavyzdį.

Taigi koks procesas smegenyse atlieka šį vaidmenį – perduoda iš aplinkos morfizmą, per sistemą receptorius-neuronas. Mūsų stebėjimui pasiekiama neurono fiziologija susijusi su elektriniais reiškiniais. Elektriniai reiškiniai sukeliami krūvių, jų srovių ir kitų savybių, tokių kaip elektrinio ir magnetinio lauko svyravimai. Vadinasi, naudojant klasikinę elektrodinamiką, informacijos apvalkalas uždedamas ant Maksvelo lygčių, kurių čia neperrašinėsiu. Maksvelo lygtys aprašo procesą, kuris vyksta ant neurono membranos, kuri turi dvi būsenas: poliarizaciją ir depoliarizaciją. Tai yra, įtampa aplink membraną tai padidėja, tai sumažėja (dėl pramušimo mikrosrovių), ir šie svyravimai persiduodami į suvokimo formavimo ekraną, kuris yra jau kitas klausimas, į kurį pabandysiu atsakyti kitą kartą.

Vadinasi, bendras informacijos perdavimo vaizdas gali būti suformuluotas kaip aibė morfizmų, kurie jungiami arba sumuojami ir uždeda ant ekrano antspaudą, kurį sąmonė suvokia kaip objektą.

[math] S = {s_1, s_2, s_3 dots s_n } [/math]

Tada S suformuoja atvaizdį į suvokimo ekraną, kur kiekvienas morfizmas įneša savo indėlį į bendro vaizdo formavimą.

[math] S to Ekranas [/math]

Reikia neužmiršti, kad kiekvienas s yra tam tikras fizikinėmis formulėmis aprašomas procesas, kuris yra informacijos nešėjas, panašiai kaip radijo ryšyje informacijos nešėjas yra radijo bangos. Tačiau realiai informacijos nešėju galima padaryti bet kokį procesą, nors vieni tam yra labiau, kiti mažiau tinkami. Belieka surasti šį procesą smegenyse, aprašyti jį formule ir apvilkti į metaloginę struktūrą. Galima naudoti bet kokį fizikos lygmenį, nuo klasikinės iki kvantinės elektrodinamikos.

Kažkodėl įprasta tvirtinti, kad sąmonės paslapčių įminti neįmanoma, nes tai labai sudėtingas klausimas. Tačiau nemaža dalis, nors ir preliminarių, atsakymų jau duota. Visai įmanoma sukurti sąmonės fiziką, ir tie kas tvirtina, kad tokios fizikos nėra ar ji neįmanoma – paprasčiausiai meluoja. Kodėl sakoma netiesa – kitas klausimas. Galbūt nenorima, kad žmogaus suvokimas būtų aukšto lygio ir kad jie žinotų, kaip valstybė traktuoja jų sąmones. Nesakau, kad toks sutechninimas yra geras dalykas. Bet jis naudojamas ir tai žmonės turi žinoti.

Pagrindinis klausimas turi būti suvokimo ekranas, kurį galima vadinti šablonu, į kurį pastoviai paduodami pėdsakai. Ekranas gali būti įterptas į pačią smegenų žievę arba šiek tiek nuo jos atsipalaidavęs kaip tam tikras transneuroninis laukas. Kadangi taškai šiame ekrane formuojami įtampos svyravimais, kurie atsiliepia elektriniams ir magnetiniams laukams, tai padalinus visą ekraną į nedidelius segmentus, ir kiekvieną segmentą susieję su tam tikru vietiniu gradientu, galime į ekraną informaciją įrašyti dirbtinėmis priemonėmis arba tą informaciją nuskaityti. Taip gaunama informacijos skaitymo ir informacijos įrašymo psichotronika.

Ekranas kaip transneuroninis laukas gali būti susijęs su skaliarinių bozonų energetine struktūra, kurioje indukavus struktūrinius potencialus suvokime atsiranda mentaliniai vaizdai. Ši energetinė struktūra, turi ir giliąją generuojančią šaknį, kuri turi savarankišką egzistenciją ir ezoterinėje tradicijoje vadinama siela. Tai ką aš čia aprašiau, yra apriboto žmogaus principas, kuris sielos bendroje sandaroje reiškiasi kaip šiapusinė persona.

• Sąmonės teorija