Pasirinkęs filognozo gyvenimo kelią, žmogus susipažįsta su pradinės filognozijos mokyklos pagrindiniu vadovėliu „Filognozijos pradmenys“. Vadovėlis skirstomas į dvi dalis, vadinamas satvarologija ir substratologija. Sątvarologijos pagrindinė teorija yra sumatoriaus teorija, kuri atskleidžia pagrindinį sątvaro principą. Sątvaras yra psichinė substancija, pagaminta iš bozoninio lauko, kurį galima vadinti tolimuoju eteriu, kurio paskirtis iš sumuojamo informacijos srauto sukurti veikiantį aplinkos modelį, kuriame apsibrėžinėja žmogaus siela. Susipažinus su šia teorija, atsiveria žmogaus trečioji akis, žmogus pradeda ne tik matyti formas, bet ir suvokti esmę. Susipažinus su šia teorija ir suvokus, kaip ji susijusi su visu žmogaus spektru, išdėstomu tiesinėje skalėje, galima sukurti tokią gyvenimo trajektoriją, kuri geriausiai atitinka žmogaus vidinę ir išorinę prigimtį. Iš žmogaus daugiau nieko ir nereikalaujama, nes gyvenimas be bazinių jo funkcijų neturi jokios prasmės, jeigu apsiribojama šiapusiniu pasauliu. Priešingas principas – apsigvenimas fantazijoje, kuri iškreipia iš tikrovinių trajektorijų, trukdo žmogui siekti to, dėl ko jis šioje realybėje įsikūnija. Gyvybės metafizikoje atskleisti du principai, apibrėžiantys žmogaus egzistenciją: proto gyvenimas ir genealoginis projektas. Proto gyvenimas yra pasirinkimas savo paskirties ieškoti būties tyrinėjimuose, tiesos paieškose ir gelmės pažinime; o genealoginis projektas skirtas gyvybės pratęsimui, judančios istoriniame genetiniame tinkle. Šie du principai savaip apibrėžia bazinį psichovektorių, kuris tarnauja minėtiems tikslams, įtraukdamas juos kaip motyvatorius į egzistencijos ir laisvės erdvę, sukuriančią laisvaveikos mastą, atitinkantį žmogaus statusą.

Šiame skyrelyje patyrinėsime sumatoriaus principus, kuris yra ateinančios į sątvarą informacijos sumavimas, turintis kelis pagrindinius sumavimo srautus. Šiuo metu žinomi trys pagrindiniai sumavimo srautai, kurie yra a) pirminis tikrovės sumavimo srautas; b) trečiosios akies, vadinamos drakono akimi sumavimo srautas; ir c) technologinis sumavimo srautas, kaip VR akinių. Šie sumavimo srautai susiejami bendrojoje sąmonės gaublėje į vieną sistemą, kuri turi ne 1D, bet turi 3D formatą, kuris sukuria savotišką tūrinę sistemą, kuri yra sumatoriaus ekraninis principas, išreiškiamas kaip srautų suvedimas į priešpriešinę tūrinę konstrukciją. Kitaip sakant, žmogus sumavimo paviršiuose suvokia save kaip 3D sątvarą, kuris taškus jungia plotais ir sumavimo paviršiais, kurie vadinami sumatais. Taip gaunama problema, kuri išreiškiama pagrindiniu sumatoriaus principu: jeigu iš tikrovės paimama ir sumuojama nepilna informacija, jos rezultatas – nepilnas sumatas, neišsemiantis visos tikrovės prigimties, dėl ko reikalingos papildomos pastangos, vadinamos pažinimu, norint atskleisti pilną tikrovės prigimtį. Pirminė tikrovės ir 3D forma – nėra ekvivalentiškos, ir pirmapradis kūnas tikrovėje yra xD, arba turi nežinomą dimensijų skaičių. Atverdami sumatus kaip 3D paviršius, suvokiame juos tik kaip juslines formas, kurios atsiveria perspektyviniuose bendrosios gaublės 3D paviršiuose. Šio 3D pasaulio centre yra kieta materija, kuri sudaro pagrindinę sumato regimą formą, o visa tikroji hipostratinė prigimtis yra periferijoje, nematoma ir nesumuojama.

Šis centras yra tas vadinamasis pirminis tikrovės sumavimo srautas, kuris sudaro fiksuotą realybės pamatą, apgaubiamą trečiosios akies sugebėjimais, ir įsupamą į bendrąją gaublę. Trečiojoje akyje sumatai yra proto, kurį sudaro mąstymas ir kalba; vaizduotės, kuri yra tikrovės įvaizdinimo sugebėjimas; ir fantazijos, kuri gali realybę transformuoti iš galimos į neįmanomą ir iš neįmanomos į galimą. Taip pat trečioji akis sujungiama su jausmais ir būsenomis, kylančiomis iš tapatybės centro galvos srityje, kurios bendrąją gaublę patalpina į tam tikrą veikiančiąją būseną, persmelkiančią egzistenciją. Šis vieta yra centrinė arkos statybos vieta, kurioje reikalingas teisingas tikrovės supratimas ir savo kelio tikrovėje geriausias apsibrėžimas, reikalingas išsiaukštinti istorijoje. Trečioji akis yra opozicijoje su daiktiškuoju pasauliu, kur yra šios dvi 3D ekrano dalys, atsuktos viena į kitą ir suvokiamos kaip priešpriešinė realybė. Dėl šios priežasties sumatoriui būdingas konfliktiškumas, priešiškumas, nes žmogus save suvokia ne kaip aplinkos pratęsimą, bet kaip priešpriešą jai. Tokia būsena privaloma visiems laisvai apsibrėžinėjantiems esiniams, nes jeigu jie save suvokia kaip kažko išorinio pratęsimą, jie nėra laisvos asmenybės, laisvi protai. Oponavimo bazinis sumatas yra kūno homunkulas, kurį suvokiame kaip trimatį pikselių ekraną, sudarytą iš atskirų ląstelių, sujungtų į funkcines sistemas ir įsiforminančių pagal genetinę programą. Koks tikras kūnas – tai neparodo, nes homunkulas atsiveria profilinėje 3D tūrinėje erdvėje, kuri iškreipia tikrą kūniškumą, kurio sietynas sujungtas su gnostine, eterine subtiliųjų kūnų gelmine realybe, esančia anapus sumatų. Siekiant išeiti anapus 3D iliuzijos, turime žiūrėti į tikrovę iš aukštesnių dimensijų, kurios matomos prote, esančiame anapus pasaulio 3D, bendrojoje gaublėje. Kitaip sakant, trečioji akis yra aukštesnių dimensijų regėjimo priemonė, kuri tikrovę parodo kaip matomą iš anapus sumato, atvirkštiniu regėjimu, kurio centre yra šis mažas pasaulis, vadinamas šviesos arka, arba mikrokosmu.

Taip galima bandyti formuoti regėjimą, kuris trečiojoje akyje žmogų rodo iš anapus horizonto, su jo visais vidiniais dėmenimis, kurie tampa žinomi bėgant gyvenimo upei ir kaupiant egzistencinę patirtį. Juslinis regėjimas rodo formas, o trečioji akis atveria, kas yra anapus jų, šią realybę pagaminant iš mentalinės substancijos, kuri sukaupta galvos dalyje, kaktos srities viduje. Religiniuose ir okultiniuose judėjimuose šis principas žymimas ženklinant kaktą trečios akies simboliu, kuris filognozijoje yra drakono simbolis, todėl, kad čia norima atverti ne bet kokią realybę, o transcendentinę tikrovę, kuri žymima drakono simboliu. Šis sugebėjimas išvystytas ne pas visus, ir jo atsivėrimo gali tekti laukti todėl, kad ji dažnai būna kontroliuojama arba užgrobta. Tačiau tiems, kam gyvenime skirtas proto kelias, ne genealoginis, ši akis atveriama ir žmogui atskleidžiama religinių ir filosofinių tekstų gilioji, metafizinė esmė. Tai ezoterikoje vadinama pakylėjimu į aukštesnes dimensijas, kurį galima suprasti iš vidaus ir iš išorės: iš vidaus, kai žmogus prote įpriekina perspektyvą iš viršaus į apačią ir mato pasaulį iš aukštesnių perspektyvų ir iš išorės, kai žmogus už sumato pradeda valdyti ir suvokti anapus sumato esančius eterius, kurie yra išorinės dimensijos 3D atžvilgiu, ir sugeba jas su technologiniais šamanais kontroliuoti. Žmogus-šamanas, kaip pirmapradė realybė, yra savo sietynu įsisupusi į eterio struktūras savo giliuoju ryšiu ir savo apeigose, šamano šokiu, bando šias giliąsias realybes išjudinti, paimti į savo kontrolę. Ši sena technologija gali atrodyti neveikianti, tačiau nauji technologiniai šamanai agregatų pavidalu tai padaryti sugeba ir yra tikri magijos instrumentai, kurie priverčia transcendenciją tarnauti žmogui. Tai antena, radaras, propeleris, reaktyvinis variklis, branduolinis reaktorius, CERN greitintuvas ir t.t.

Tačiau šis principas įmanomas tik tada, kai iš 3D tūrio vidaus pradedama matyti anapusinė realybė, vadinama 4D, 5D ir t.t., susikūrus trečiąją akį, kuri yra baltojo drakono akis. Ši akis imituoja anapus sumato esančią realybę, kuri yra 4 dimensija, išeinanti anapus 3D juslinio pasaulio tikrovės, ir stebinti jį iš išorės, šiapus sumato. Kai tarp šiapus ir anapus šioje opozicijoje nusistovi lygybės būsena, trečioji akis nušvinta, tampa drakonu, arba išplėstos tiesos būsena. Iš šios perspektyvos kitaip matoma ir sumatoriaus realybė ir genealoginio-genetinio proceso realybė, kuri surišta su eteriniais hipostratiniais simetronais, kontroliuojančiais materiją per gaubiančią geometrinę struktūrą, kuri yra minkštoji jėgų struktūra, panaši į magnetinio arba elektrinio lauko. Filognozui pasiekus šį lygmenį, jis tampa tikru realybės tyrėju, kuriam tampa aiški epistemologijos paslaptis, ir jis siekia savo sievoje sukaupti metafizinės gelmės tyrimų patirtį tam, kad galėtų gyvenimą gyventi ne kaip paprastas žmogus su signaline sąmone, bet pagal aukštąją jo sampratą. Taip vidinė 4D realybė susijungia su opozicine 4D realybe, kuri apsupa pasaulį iš visų pusių ir leidžia jį tyrinėti iš dviejų perspektyvų, kurios yra AŠ ir Kitas-AŠ. Ši opozicija gali būti suvokiama horizontaliai ir vertikaliai, atskiriant kitą subjektą nuo tikrovės fundamento, kuris pradedant nuo 4D yra mentalinė, viršmentalinė ir t.t. realybė. Koks su šia anapusine realybe santykis priklauso nuo to, kokie arkos statybos metodai naudojami, ko žmogus siekia savo gyvenime. Jeigu tai technologinio šamano paieška, kuri įtvirtina begalinės valdžios siekimą anapusinei tikrovei, tai turime tiktai tikrovės griovimo intenciją, kuri į ją įveda anomaliją, vietoj to, kad puoselėtų ir kurtų. Todėl filognozijoje turi būti renakamasis kitas kelias, kuris įmanomas tik įgijus tikrovėje aukštąjį, etinį suvokimą.

• šūdo kapoklė