Natūralią tvarką puoselėjančios civilizacijos apibūdinimui naudoju pavadinimą „Dievo bažnyčia“, kurioje žmogus nesiekia perdaryti nei savęs, nei pasaulio ir tenkinasi tuo, kas duota gamtos ir prigimties. Šis principas nebūtinai teologinis, neturintis jokios konkrečios Dievo doktrinos ar teorijos, tačiau sąveikoje su aplinka besilaikantis nesikišimo ir negadinimo nuostatos. Tai, kas duota gamtos laikoma geriausiu gyvybės variantu, tad nesiekiama … Skaityti toliau Ar norime į “šviesųjį rytojų“? →