Kurdamas didžiosios sievos teoriją žmogus turi tik vieną atramą, galinčią pasiūlyti idėjų jos paaiškinimui – tai yra vidinė visumos projekcija į gyvūninę sąmonę, kuri turi antitezinę sandarą, suliejančią subjektą ir objektą į vieną junginį, kuriame galima teorinė sintezė, naudojantis proto organo priemonėmis. Tuo paremti visi epistemologiniai modeliai, kurie įvairiais būdais bando šią visumą aprėpti, sukuriant … Skaityti toliau Feynmano medis →