• Privati knyga

    Privati knyga

    “Baltojo drakono civilizacijos“ I dalies turinys apima 18-ka “Filognozijos pradmenų“ tomų, kuriuos galima grupuoti tiek devynetais, tiek šešetais. Sugrupavus šešetais, vidurinį šešetą sudarantys tomai vadinami “Archontas“, sudarytas iš 2 tomų. Į “Archontą“ įeina tokios knygos, išėmus archyvinius priedus: D. Mockus. Archontas. 1 tomas. 2023 (350 psl.) D. Mockus. Archontas. 2…

    Continue reading →: Privati knyga
  • Metafizika kaip atskaitos taškas

    Metafizika kaip atskaitos taškas

    Pagrindinė filognozijos struktūra rodo, kad realybė gali būti žiūrima iš dviejų pagrindinių perspektyvų, vadinamų mažąja ir didžiąja sieva. Žinoma, bendrasis fundamentas yra išorinė perspektyva, kuri, žiūrint iš mažosios sievos olos vidaus, atrodo kaip metafizinė išorė, tačiau savo drakono akyje ją galima naudoti kaip simuliuojamą pagrindinį žiūros tašką. Kiek tai įmanoma…

    Continue reading →: Metafizika kaip atskaitos taškas
  • Nuo laukinio iki bioroboto

    Nuo laukinio iki bioroboto

    Dabartinis filognozijos lygis paremtas dviem formulėmis, kuriose matomas visas filognozijos principas, aiškinamas „Filognozijos pradmenų“ tomuose. Viena jų yra holoplastinė didžiosios ir mažosios sievos sąveikos struktūra, turinti natūralią statišką ir dirbtinę augančią dalį R – T, tai yra MS (1) – R – T – DS (999) MS – mažoji sieva,…

    Continue reading →: Nuo laukinio iki bioroboto
  • Žmogaus laisvė Dievo bažnyčioje

    Žmogaus laisvė Dievo bažnyčioje

    Filognozijos modelį galima pabandyti performuluoti kaip laisvės problemą, tampančią teorijos centru, valdančiu visas žmogaus analizės galimybes. Laisvė kaip sąmonės branduolys filosofijoje nenauja tema, tačiau filognozijoje šis klausimas įgauna kitą atspalvį, kuris parodomas kaip konfliktas tarp žmogaus ir realybės, kuriame turi būti sprendžiama, kiek turi teisių žmogus, o kiek pasaulis. Aukščiausiame…

    Continue reading →: Žmogaus laisvė Dievo bažnyčioje
  • Prieš technovergovę

    Prieš technovergovę

    Septintame tome pavadinimu „Drakono akis“ buvo aprašytas civilizacijų medis, kuriame pažymėtos pagrindinių civilizacijų sątvarologijos, atstovaujamos keturių „Filognozijos pradmenyse“ nagrinėjamų filosofų. Kamienas yra ašinė sątvarologija, aprašanti pirmapradį sątvarą, kurio rišlys dar nesusiformavęs, sąmonės būsena laukinė, atitinkanti metaphysica naturalis gryną variantą. Šioje būsenoje sąmonės struktūra bazinė, universali, gyvūninė, neturinti išsivysčiusios asmenybės ir…

    Continue reading →: Prieš technovergovę
  • Apie slaptą Jėzaus mokymą

    Apie slaptą Jėzaus mokymą

    Kadangi Jėzus iš Nazareto yra vienas iš filognozijoje tyrinėjamų istorinių asmenybių, šiame skyrelyje pabandysiu pateikti savo interpretaciją apie krikščionybės ištakas ir pradžią. Jėzaus istorija įvyko Izraelio žemėje, kuri tuo metu buvo Romos imperijos provincija, kentusi išnaudojimą ir priespaudą. Tais laikais čia vyravo judaizmas, paremtas „Senuoju testamentu“ ir Mozės sandora su…

    Continue reading →: Apie slaptą Jėzaus mokymą
  • Dieviška sieva kaip absoliuti, dvasinė erdvė

    „Senojoje dinastijoje“ buvo paaiškinta, kad pasaulis turi dvi žiūrėjimo perspektyvas: viena yra iš žmogaus olos, vadinamos mikrokosmu, kurią sukuria dvasinė sietuva, sumuojanti iš aplinkos surenkamus signalus; ir kita – anapus olos, iš išorės, vadinamos makrokosmu, kuris yra ta tikroji visata, kaip sakoma, valdoma Visatos Dievo, arba Absoliuto. Savo oloje žmogus…

    Continue reading →: Dieviška sieva kaip absoliuti, dvasinė erdvė
  • Baltasis drakonas: apeksas ar teoras?

    Baltasis drakonas: apeksas ar teoras?

    Šiame skyrelyje atėjo laikas paaiškinti kai kurias sąvokas, susijusias su vadinamuoju „dievo sindromu“, turinčiu būti būdingu baltojo drakono civilizacijai ir apribotu juodojo drakono civilizacijoje. Norint suprasti, ar teisinga baltojo drakono logiką vaizduoti susidievinimo manija, reikia suvokti, ką reiškia dievas ir gyvūnas. Įprasta manyti, kad gyvūnas yra tik smukęs dievas, o…

    Continue reading →: Baltasis drakonas: apeksas ar teoras?

Esu Pradinės filognozijos mokyklos kūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime