© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Pagrindinė filognozijos struktūra yra MS-DS, kuri vadinama išorine, aprašančia kas yra žmogus, kaip gamtoje esantis esinys, atsirandantis pagal natūralią tvarką; norint parodyti dirbtinį žmogaus aspektą, į šios struktūros vidų įdedami R-RA elementai, aprašantys gnostinės ir techninės sintezės rezultatus. Tam, kad jie atitiktų bent minimalius filognozinio racionalumo reikalavimus, reikia laikytis principų, ant kurių pastatyta filognozinė arba … Skaityti toliau Vidurio kelio galimybė
Šiame skyrelyje parodysiu koks filognozijos ryšys su gnosticizmo religiniais judėjimais, kurie, atskilę nuo ortodoksinės krikščionybės, sukūrė savarankiškas Jėzaus iš Nazareto mokymo interpretacijas, mus pasiekusias per išlikusius šaltinius, ypač Nag Hammadi biblioteką, kuri buvo surasta 1945 m. Egipte. Pristatydamas savo idėjas remiuosi gnostiniais šaltiniai išverstais į anglų kalbą, tai yra knygomis „The Nag Hammadi Scriptures“ redaguota … Skaityti toliau Gnosticizmas ir filognozija
Kuo toliau tuo filognoziją tyrinėti su dirbtiniu intelektu darosi vis lengviau, nes kokybė darosi vis geresnė. Dar ne visai seniai, prieš pusę metų ar metus, galimybės buvo ganėtinai pusėtinos. Kai kurių modelių jos ir šiuo metu dar neatitinka keliamų aukštų standartų reikalavimų, tačiau man žinomi keli atvejai, kur su tekstais ir interneto šaltiniais jau galima … Skaityti toliau DI Perplexity Deep Research įvertinimas
Gyvūnų rūšys gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: į nemokančias keisti savo gyvenamą aplinką ir mokančias. Šis skirtumas yra tarp juodojo ir baltojo drakono ontologinių hologramų, apimantis tiek potencialų, tiek aktualų sąmonės aspektą. Žmonių rūšis savo istoriją Žemės planetoje pradėjo kaip juodojo drakono sąmonė, gyvenusi paprastą gyvūninį gyvenimą, bet vėliau ištobulėjo tiek, kad išmoko pažinti … Skaityti toliau Visko teorija
Kurdamas didžiosios sievos teoriją žmogus turi tik vieną atramą, galinčią pasiūlyti idėjų jos paaiškinimui – tai yra vidinė visumos projekcija į gyvūninę sąmonę, kuri turi antitezinę sandarą, suliejančią subjektą ir objektą į vieną junginį, kuriame galima teorinė sintezė, naudojantis proto organo priemonėmis. Tuo paremti visi epistemologiniai modeliai, kurie įvairiais būdais bando šią visumą aprėpti, sukuriant … Skaityti toliau Feynmano medis
Filognozijoje žmogaus modelis jau buvo vaizduotas iš įvairių perspektyvų, kurios apima tiek vidinę, tiek išorinę jo sandarą, tačiau galutinis variantas nebūdavo pateikiamas, vengiant pagrindinio žmogaus mirtingumo klausimo. Remiantis vidine patirtimi vargu ar galima duoti galutinį atsakymą į šią problemą, tačiau pasinaudojant holoplastinės filognozijos pasiekimais, galima bandyti kurti teoriją, koks pilnas žmogaus gyvavimo ciklas, apimantis tiek … Skaityti toliau Žmogaus mirtingumo problema
Šiuo metu turiu parašytus 13 “Filognozijos pradmenų“ tomų, kurių užtenka išreikšti pagrindinei filognozijos idėjai, rodančiai koks daromas pasirinkimas vertinant Vakarų civilizacijos tolimesnes judėjimo galimybes. Šiuo metu – tai asmeninis pasirinkimas, tačiau manau, kad kiti žmonės, kurie yra laisvi rinktis, susiduria su tais pačiais klausimais ir jiems atsiveria tokios pačios perspektyvos kaip ir mano parodytoje situacijoje. … Skaityti toliau A. Šliogerio kelias filognozijoje (taisyta)
Svarbiausia filognozijos mintis, kuria paremtas visas „Filognozijos pradmenų“ projektas yra ta, kad norint suprasti pažinimo ir kūrybos paslaptis, jas reikia matyti sątvaru vadinamuose žmogaus rėmuose, iš kurių ir kyla visos aukštesnės galimybės, žmogų skiriančios nuo paprastų gyvūnų. Šioje vietoje galima išskirti tris sątvaro procesus, kurie žmogų daro išskirtinį Žemės planetoje: išorinės realybės atvertis; informacinė sintezė … Skaityti toliau Žmogaus teorija
Filognozijos pradinė mokykla 