Tardymo lervų tema – labai plati, todėl išsemti ją viename įraše neįmanoma. Negana to, ši tema ir labai svarbi žmonėms, kurie susiduria su psichotroniniu užgrobimu. Ji tokia svarbi, kad nuo to, kiek giliai sugebi šį klausimą suvokti, gali priklausyti likimas ir gyvybė. Todėl išplėtimas, pagilinimas, o kai kur – pakartojimas, labai naudingas. Reikia žinoti, ką paprastai tardymo lervos daro, kokios jų taktikos, priemonės ir kaip nuo viso to apsiginti, padarant lervų priemones neveiksmingomis.

Anksčiau į šią temą nesigilinau, kovojau su tardymo lervomis pasyviai, bet atėjo laikas situaciją pakeisti, iš pasyvaus pasipriešinimo pereiti prie aktyvaus. O tam labai padeda įsigilinimas ir analizė. Pagrindinės gynybos priemonės yra psichologinės, jos veiksmingos tiek, kiek lervos veikia psichologinės operacijos (psyops) rėmuose. Yra atidirbtos psyops priemonės, bet taip pat yra ir gynybos taktikos. Kadangi visgi tai tardymas, nors daugeliu bruožų jis prilygsta energetinei mitybai, reikia žinoti kaip vyksta tardymas, kokia tardymo pradžia. Visuose tardymuose dalyvauja objektas, tardytojas ir tardymo psichologijos ekspertas, kuris tardytojui turi paruošti tardymo modelį. Todėl pirmiausiai yra lerva, kuri atlieka tardymo psichologijos eksperto vaidmenį. Ši lerva daro atminties skenogramą ir ruošia maitinimosi objekto psichologinį profilį. Tada į darbą kimba psichotroninio tardymo lervos.

Reikia suvokti, ką jos daro, kaip daro ir ko siekia. Jų veiksmai prilygsta primityviam maitinimuisi; bet tardymo lervos maitinasi ne šiaip kuo, ne smegenimis, bet daugiau sąmonės energija, o šios energijos aukščiausia išraiška yra vadinama dėmesiu. Vadinasi, lerva siekia patraukti dėmesį ir per jį maitintis sąmone. Maitinimasis vyksta tol, kol sąmonė sunaikinama, visa iščiulpiama. Tai vyksta tokiais etapais: prisisiurbimo vietų ieškojimas, kurios yra dėmesys; tada – įlindimas į vidų; ir trečias etapas yra siurbimas, maitinimasis. Skirdamas kam nors dėmesį, žmogus atidaro savo sąmonę, praveria erdvę laisvam dalinimui, atidavimui per saviaktualizacijas.

Visa tai suprasti – nėra labai sunku. Galbūt kažkiek sunkiau kai neturi tokios patirties. Bet retas kas jos neturi. Nes tai universalus psichologinis principas – tie kas nėra patyrę vidinių tardymo lervų poveikio, vis tiek gyvenime yra susidūrę su žmonėmis, kurie net nebūdami viduje, bet būdami šalia – siurbia psichologinę energiją. Tai vyksta tokiais pat etapais, kaip aprašyta prieš tai.

Į lervų elgesį šie tiek pasigilinau pirmame įraše. Dabar parodysiu, koks yra pagrindinis gynybos principas, be jau minėtų trijų – perspektyvos suišorinimo, vizualizacijos, ir temos apskritimo sukūrimo, į kurį įstumiamas klonuojantis lervos elgesys. Gynybos esmė – sąmonės padalinimas į dvi zonas: atvirą sąmonę ir uždarą sąmonę. Bet tai ne viskas. Reikia ne tik vizualizuoti šį skirtumą, nubrėžti demarkacinę liniją, bet visais būdais stengtis likti uždaroje būsenoje ir neatidaryti savo dėmesio, nes per dėmesį lerva įlenda į vidų ir maitinasi tavo energija („tardo“). Tai lervos daro desperatiškai bandydamos pertemti per demarkacinę liniją ir ieškodamos būdų prisisiurbti prie tavo sąmonės. Vyksta provokacijos, vaidyba, melavimas, gąsdinimai ir t.t.

Kad tai lervai nepavyktų reikia naudoti perspektyvos vizualizaciją, stebėti procesą iš išorės arba lervos akimis (tam kad suprastum ką ji nori padaryti). Šitas įterptas vaizdinys labai palengviną išlaikyti dėmesį uždarytą, arba reaguoti tik įveikimu per analizę to, kas vyksta ir apibendrinančiu arba šmaikščiu lervų elgesio klonavimu (komentavimu), t. y., perkartojimu savo replikomis.

Lerva siekia dėmesingo panirimo į išprovokuotą būseną, kad galėtų su ja susilieti per budrumo praradimo akimirką prisisiurbdama. Tai gali būti pasiekiama per apgaulę, kai naudojami du verbaliniai signalai teigiamas ir neigiamas, kad atidarytų su teigiamu, o nuodus kartu išvirkštų su neigiamu. Arba atidarymui naudoja teiginį, su kuriuo norėtum sutikti ir netgi patiktų įsivelti į diskusiją, bet diskusija provokuojama tik tam, kad būtų atidaryti dėmesio vartai. Dar vienas apgaulės panaudojimas yra melagingo žodžių ekrano sukūrimas, kurio tikslas paslėpti tikrą situaciją, prikurti oro pilių ir įvilioti žmogų į kokius nors spąstus, „sudominti“.

Kai turi kabliukų, gauna svertų, su kuriais gali laisvai atidarinėti ir uždarinėti dėmesį ir maitintis tada, kada nori. Tad reikia visomis jėgomis stengtis, kad lervos tokių šantažo svertų neįgytų – nei apgaule, nei gąsdinimu.

Lervos, pamačiusios aktyvią gynybą, pradeda desperatiškai ieškoti kaip ją įveikti. Praeitame įraše jau rašiau, kas daroma, norint tai pasiekti. Prie to galiu dar pridurti keletą pastebėjimų:

1) Įveikimas per situacijos, argumentų analizę;

2) Kai našta tampa nepakeliama, naudoja inversijos taktiką, atseit čia ne mes lervos, bet tu;

3) Daugkartinis to paties pakartojimas, kuris erzina, nes žinomos informacijos pakartotinis gavimas, perteklinis, beprasmis ir kai kas nors taip bruka, ima erzinti; tačiau kai tai per ilgai užsitęsia – situacija tampa kvaila arba absurdiška; tada peršokama prie kitos temos;

4) Psichologinis smurtas įšvirkščiant dirbtines mintis į sąmonę ir jas sustiprinant verbaline ataka (abuse);

5) Apibendrinantis klonavimas, refleksija; apibendrinimas naudojant duomenų bazės lygio informaciją apie asmens gyvenimą;

6) Ir t. t.

Yra visa galybė pačių įvairiausių taktikų ir norint sėkmingai nuo jų apsiginti, neatidarant savo dėmesio ir neįsileidžiant tardymo lervų, reikia gerai išmanyti pagrindines jų rūšis, kad galėtum iš karto atpažinti ir naudoti gynybos priemonę, kuri vadinasi „įveikimas per įvardijimą“ arba „įveikimas per analizę“. Šią taktiką pirmiausiai naudoja lervos, tačiau viena iš galingiausių ir veiksmingiausių priemonių yra apsukti tas lervų taktikas, su kuriomis galima efektyviai neutralizuoti lervų agresiją.

Ši sistema svarbi ne tik tuo, kad ji leidžia gintis nuo vidinio psichotroninio terorizavimo. Ji ne mažiau veiksminga ir nuo išorinio terorizavimo arba paprasčiausio psichologinio ėdimo, kai kas nors pastoviai nori tavo dėmesio tam, kad galėtų juo naudotis, maitintis sąmone ir tavimi, tavo kokiais nors resursais. Bet yra ir labai didelis skirtumas: nuo išorinio ėdimo gali pasitraukti, pasislėpti, o vidinis terorizavimas yra toks sąmonės užgrobimas, kad niekur nėra saugios vietos ir neįmanoma gauti jokios atvangos. Be to, išorėje gali matyti su kuo turi reikalą, o viduje gali tik vizualizuoti tardytojus kaip šlykščias prie sąmonės prisisiurbusias kirmėles. Su tokiomis kirmėlėmis gali tekti turėti reikalų labai ilgai, todėl būtina mokėti arba mokytis su jomis gyventi. Pagrindinė priemonė bado dieta – neatiduoti jokio dėmesio, jokios minties, jokios emocijos, niekada netraktuoti kaip žmonių, net jeigu vaidina pažeidžiamus ar demonstruoja savo žaizdas. Tai jos daro tam, kad prisisiurbtų prie tavo dėmesio, ir galėtų naudoti jį kaip kokį į sąmonę įleistą kateterį.

• Psichotronika