Seniau buvo įprasta manyti, kad kitas žmogus bent kažkiek turi būti paslaptis, turi turėti privačią kertelę, kur galėtų jaustis visiškai „saugus“. Viena iš tokių kertelių būdavo mąstymas ir mintys. Kita vertus, jos labai domino, todėl žmonės vieni kitus sekė ir šnipinėjo, siekdami išsiaiškinti vienas kito paslaptis. Tačiau tai – seniai praeitis, nes tokios saugios zonos neliko ir atitinkamai neliko paslapčių. Šiais laikas paslaptimis būti neįmanoma, paslaptis nėra nei vienas žmogus. To galima norėti, galima reikalauti, bet tai – neįmanoma. Galima tik gražiai ir patraukliai apsirengti, kaip kūnų bendrapasaulyje. Taip yra todėl, kad išslaptintos mąstymo paslaptys ir įmanoma vieno ar kito tipo telepatija.

Prieš pradėdamas aiškinti, pakartosiu savo telepatijos rūšių skirstymą, šį terminą suprantant labai plačiai, kaip vidinio pasaulio iškėlimą į viešumą vienu ar kitu būdu, turint omenyje atvejus, kai tam naudojamos specialios technikos. Telepatija yra

a) kognityvinė,

b) technologinė, ir

c) natūrali.

Kognityvinė telepatija naudoja minčių anatomijos panaudojimo metodą, nes iš esmės mintys yra pasaulio arba kalbos struktūra. Pasaulio struktūra yra vaizdinė mintis, kurioje išskleidžiamos vaizdinės pasaulio schemos; kalbos struktūra yra semantinė mintis, kurioje aktualizuojamos lingvistinės schemos, tokios kaip pavadinimų sistemos ir gramatika. Pasaulis ir kalba persikloja ir yra abipusiai atvaizdžiai vienas į kitą, naudojant aibių teorijos terminus.

Bet kas gi yra pasaulis? Tai tik iš įvairių rakursų ir perspektyvų matomas žemės rutulys, koks nors jo paviršiaus fragmentas. Šis fragmentas sukalbinamas, priskiriant jam pavadinimus ir jam priskiriama tam tikra įvykių, veiksmų seka arba istorija. Kalbos struktūros yra visas žodynas, turint omenyje mano naudojamą schemą, kurioje pasaulis skirstomas į gyvą-negyvą, natūralų-dirbtinį ir t.t. Gramatika tai vyksmų ir veiksmų schemos, bei daiktų, jų struktūrinių dalių pavadinimai. Visa tai žinant, žinomos visos minčių galimybės ir, atitinkamai, naudojant papildomus duomenis galima išrinkti tikimybes, tendencijas, klasifikuoti žmonių tipus pagal jų reakcijas ir t.t.

Technologinė telepatija naudoja moduliuotą elektromagnetinę indukciją. Ši telepatija vyksta pagal žinomą technologinę schemą siųstuvas, nešėjas, imtuvas. Taip pavyzdžiui, natūraliai veikia kūnų bendrapasaulio netikra „telepatija“, kuri atveria mūsų aplinkoje esančią daiktišką ir kūnišką situaciją. Šaltinis, siųstuvas yra saulė, dirbtinis šviestuvas; nešėjas yra elektromagnetinės bangos; toliau eina atspindintis objektas; imtuvas yra akies tinklainės ekranas, kuris gali priimti fotonus ir iš indukuotų signalų, dešifruoti objekto savybes. Tokios yra dvi fizinės akys. Tačiau akies funkcija seniai technologiškai atkartota ir mes turime fotoaparatus ir filmavimo kameras, kurios surenka signalus ir atgamina akims skirtus vaizdus. Su šiomis technologijomis reikalas tik tas, kad atgamintas signalas skirtas ne tiesiai sąmonei, kaip veikia pati akis, bet akims ir tik per jas vaizdai pasiekia sąmonę.

Technologinė telepatija gali pasiekti minčių bendrapasaulį. Tai reiškia, kad šaltinis yra pačios mintys, kurios turi elektromagnetinį komponentą; imtuvas yra minčių fotonų gaudymo antena-ekranas; ir dekoderis, kurio programa, pagal sudarytus žodynus, išverčia elektromagnetinius fotonus į informaciją ir tada perkelia jas į ekranus. Dar vienas variantas, kai informacija ne tik paimama iš vidaus, bet ir siunčiama ne į išorinius ekranus, skirtus akims, bet į vidinį sąmonės ekraną, apeinant akių tinklainę. Tai vyksta panaudojant neurorecepciją. Kadangi sąmonės ekraną formuoja neuronai, tai juos atitinkamai veikiant, galima į sąmonę tiesiogiai perkelti informaciją. Šitaip, tarp dviejų sąmonių įsiterpia telepatijos technologija, kuri imituoja telepatinės akies funkcijas, per kurias susiejamos dvi sąmonės tiesioginiu ryšiu. Šitaip atsiranda minčių bendrapasaulis, papildantis kūnų bendrapasaulį. Kaip tai veikia priklauso nuo technologinių telepatijos akių tinklo architektūros.

Paskutinė telepatijos rūšis yra natūrali telepatija. Pavadinimas rodo, kad technologinė akis turi turėti organinį analogą arba kitaip sakant smegenyse, arba anapusinėje sieloje, turi būti telepatijos organas. Ezoterikoje pavyzdžiui, tvirtinama, kad natūralus telepatijos ir ryšio su anapusiniu pasauliu organas yra kankorėžinė liauka, kuri atlieka trečios akies vaidmenį. Gali kilti klausimas, kodėl mes nesame telepatai, jeigu visi turime šį organą. Atsakymas paprastas, iš žmonių šitas gebėjimas atimtas prievarta, sugadinant arba užslopinant trečiąją akį. Tai yra ne kas kita, kaip trečios akies smegenų žievės lobotomija, kuri padaroma tam, kad žmogus būtų susilpnintas ir jį būtų galima išnaudoti kaip darbinį gyvulį. Tad natūralios telepatijos gebėjimo praradimas susijęs su sąmokslu prieš žmogų.

Šiame principe matome dvi kūno akis ir trečią vidinę akį, kuri yra telepatijos organas. Daugeliui, žmonių jis nėra aktyvuotas, tad jiems įmanoma tik kognityvinė arba technologinė telepatija. Tačiau jeigu trečia akis nėra fiziškai apakusi arba amputuota, tai yra įvairios technikos, kurios leidžia bent pabandyti ją atidaryti. Tik nereikia trečios akies painioti su kognityvine telepatija arba vaizduote, nes ši leidžia tik pasyvią telepatiją, be komunikacijos. Kitaip sakant, tik „skaityti“ kito žmogaus minčių galimybes. Aktyvi telepatija gali būti tik technologinė arba natūrali.

Dabar apie tai, kaip ši sistema naudojama organizacijoje. Kalbėsiu tik apie aktyvią telepatiją, kuri gali sujungti žmones į tinklą naudojant įvairias tinklo architektūras, tarkime pagal ryšio tipą, kryptį, tinkle esančių žmonių skaičių ir t.t. Šią architektūrą ypač lengva modifikuoti esant technologinei telepatijai.

Taigi valstybės organizacija naudoja aktyvią ir pasyvią telepatiją, todėl ji visada veikia dviejuose lygmenyse: kūnų bendrapasaulyje ir minčių bendrapasaulyje. Kūnų bendrapasaulyje gyvena visi, bet ypač žemesnė klasė, o į minčių bendrapasaulį priimami tik rinktiniai žmonės, pirmiausiai valdžios agentūra. Čia įmanomos įvairios tinklo architektūros, kurios formuoja tam tikrą hierarchiją ir sistemą. Jos yra dirbtinės, tai yra, keičiamos pagal poreikius. Tokia sistema valstybei naudinga todėl, kad leidžia pajungti žmones prie šio tinklo ir kontroliuoti jų mąstymą, o jie, tuo tarpu, nežino, kad yra šitaip stebimi. Taip pavyzdžiui, apvaginėjami talentai ir genijai, vagiamos žinios, teorijos, gebėjimai, metodikos, planai, idėjos ir t.t. Be to, valdžia gali planuoti šiame minčių bendrapasaulyje nusikaltimus, kurių su dabartinėmis kriminalistikos technologijomis niekaip neįmanoma išaiškinti ir įrodyti. Taip yra todėl, kad visi valdžios organizatoriai dirba telepatijos principais ir kūnų pasaulyje nebūna jokių įrodymų. Tad jie gali išsisukinėti nuo atsakomybės apeliuodami į „nekaltumo prezumpciją“. Atseit, kol neįrodyta – jie nekalti, ir žino, kad be jų valdomų technologijų, įrodyti neįmanoma. Tokiu principu nusikaltimus daro visos valstybės. Ir būtent dėl tokių priežasčių joms beveik visada pavyksta išsisukti.

Matome, kad valstybėje šios technologijos beveik išimtinai naudojamos nusikaltimų organizavimui. Valdžia tuo nesidalina todėl, kad bijo prarasti pranašumą ir supranta, kad jeigu paslaptis paaiškėtų, būtų išaiškinti visi valstybės nusikaltimai. Todėl lig šiol technologinė telepatija yra valstybinė paslaptis. Apsiginti nuo to būtų galima tik su natūralia telepatija, bet kad taip neatsitiktų, visiems trečia akis kastruojama ir jie telepatijos gebėjimą praranda. Natūrali telepatija valdžiai baisi todėl, kad ji nepripažįsta jokios architektūros ir telepatų tinkle visi žmonės turi lygias sąlygas matyti vienas kito vidų, ko nepasakysi apie technologinę telepatiją.

• Telepatija