Gyvename pasaulyje, kurį suprasti ne taip paprasta, nes tai, kas pateikiama fasadinėje jo dalyje ne visada atitinka tikrovę. Norint pažvelgti giliau, reikia sugriauti šias ekranines iliuzijas, kurios yra pagrindinė kliūtis pamatyti tiesą. Šis uždavinys labai sunkus, nes tikras pasaulio vaizdas griežtai saugomas ir žmonėms trukdoma jį pamatyti, o jeigu kam nors pavyksta – sulaukia agresyvaus puolimo, kad su savimi nusivestų kuo mažiau žmonių. Tvyrantis melas daro daug žalos, nes neinformuoti žmonės menkai gaudosi planetos įvykiuose, klaidžioja pusę arba visą savo gyvenimą ir jais labai lengva manipuliuoti, nukreipiant mąstymą ir emocijas norima kryptimi. Žmogui atrodo, kad viskas taip ir turi būti, nes nėra jokių alternatyvų.

Šiuo įrašu noriu pakloti pamatą geresniam savo gyvenimo supratimui, kad matytųsi visi realūs keliai ir klystkeliai, kad žmogus suprastų, kaip juo pasinaudoja didelės organizacijos ir sistemos. Žmogus viliojamas gražiais pažadais, mato ekranuose reklamas, kuriose vaizduojamas ten, anapus esantis rojaus pasaulis, į kurį norint patekti reikia daug dirbti, atsidavus tarnauti sistemai. Tačiau į tą pažadėtąją žemę patenka vienetai, visi kiti žiurkių lenktynių dalyviai išsunkiami ir lieka už borto. Žmogus turi dvi galimybes: visą gyvenimą bėgti paskui saldainį arba kurti savo pasaulį savarankiškai, nelaukiant niekieno dovanų, ir nesiekiant patekti į jokius svetimus pasaulius. Žaisdamas pagal svetimas taisykles visada pralaimi.

Šiam tikslui naudoju paprastą modelį, kuris panašus į gėlės žiedą – centre yra žmogus, individas, kuris iš kraštų gaubiamas organizacijų žiedlapių ratu. Centre galima statyti vieną žmogų, jeigu mąstoma iš individualios perspektyvos arba visą visuomenę, jeigu sistema modeliuojama bendrai. Pagrindinė tiesa ta, kad centre esantis pasaulis iš juosiančių žiedlapių pasaulio labai atidžiai stebimas, nes šioje vietoje yra sukauptas pagrindinis resursas, iš kurio gyvena visos organizacijos. Kiekvienas organizacijų segmentas turi savo planą, kaip pasinaudoti centre stovinčiu individu, net turi paruošęs jam visą gyvenimo planą ir žiūri, kad nė vienas žmogus nuo jo nenukryptų, nes tada organizacija patiria nuostolių.

Žiedlapiai yra išsidėstę sluoksniais pradedant nuo vidinio, einant per vidurinį, ir baigiant periferiniu. Vidinis yra vietinė valdžia, kuri arčiausiai žmogaus ir užsiima jo tiesiogine kontrole. Vidurinis yra globalinė valdžia, kuri užsiima visos planetos valdymu. Ir periferinis išeina už šios planetos ribų ir susijęs su nežemiškomis civilizacijomis. Visos žemesnės valdžios tarnauja aukščiausiai valdžiai, kuri yra, taip daug kas spėja, ne šios planetos. Vaizduojama, kad tai neįrodyta, tačiau koks yra šio slėpimo mechanizmas paaiškinsiu toliau.

Išskiriu 5 centrą juosiančius žiedlapius:

• bažnyčia, religijos,
• politinė sistema,
• vašėjų (tarnautojų) sistema,
• tyrinėtojų (mokslininkų) sistema,
• ir verslai.

Šie 5 segmentai juosia centrinę dalį, kurioje yra jų stebimas ir kontroliuojamas individas, kurie planuoja savo kabinetuose kaip geriausiai tą individą išnaudoti savo labui. Kiekvienas segmentas individo gyvenime prasideda per įvairias visuomenines organizacijas, kurios tarnauja stambiems dariniams, atlikdamos visuomenėje propagandinį, tiriamąjį darbą. Geresnį išsilavinimą ir daugiau iniciatyvos turintys žmonės jungiasi į tokias organizacijas ir vykdo visuomenėje savo veiklą. Aišku, realiai, dažniausiai jos būna stambių grupuočių agentai visuomenėję, iš kurių gauna finansavimą ir visas veiklai vystyti reikalingas priemones. Toliau eina vietinis sluoksnis, kuris individui yra artimiausia valdžia, tokia kaip vietinė parapija, savivaldybė, vietiniai mokslo centrai, institucijos ir verslo grupuotės. Tada eina visa valstybės struktūra, sąjungų sistema ir galiausiai planetą valdo atitrūkusi civilizacija, kuri kontroliuoja visus šiuos individą valgančius blokus. Bet apie tai toliau.

Visi žmonės suvaryti į centre esantį gardą, kiekvienas yra suskaičiuotas, ir tiksliai numatyta, kiek kiekvienas žmogus organizacijai duos naudos, koks jo potencialas. Kad galėtum tai nustatyti, kiekvieną žmogų reikia gerai ištyrinėti ir pirmiausiai tai padaroma mokykloje – individas kaip resursas būna įvertinamas ir šiuos vertinimus gauna visos organizacijos, kurios renkasi sau tinkamus žmones karjerai. Išsirinkimo atveju, žmogus visą gyvenimą turi protekciją, visur laimi ir nugali, nes jo gyvenimo plane numatyta sėkminga karjera. Šitaip skaičiuoja bažnyčia, stambios įmonės, tarnautojai, mokslo organizacijos, net politinės partijos, kurios visada jaunimo tarpe ieško perspektyvių kandidatų. Visa ši informacija sukaupta valstybės duomenų bazėse ir bendru susitarimu prieinama visoms stambioms organizacijoms. Prie šio principo dar reikia pridėti, kad labai svarbus atrankos kriterijus būna aukšto rango giminių protekcijos, nes visi stambūs junginiai yra gimininių klanų „verslai“. Tai aiškiai matosi politikoje, kur postai partijose paveldimi, versle, kur turtas paveldimas, vašėjų klasėje, kur statusas pereina iš tėvų, vaikams ir anūkams. Todėl norint iš pačios apačios padaryti sėkmingą aukšto rango karjerą, reikia turėti unikalių savybių.

Dabar pereikime prie man artimesnių temų, tokių kaip konspirologija, ezoterika. Kaip šie judėjimai funkcionuoja nubraižytoje schemoje? Visos stambios organizacijos, kurios sudaro žiedo žiedlapius, centre esančiam individui yra nepasiekiamos, uždaros zonos. Kuo giliau į periferiją, tuo pasaulis mažiau apibrėžtas. Tačiau jis būna labai svarbus, nes daro didelę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Žmogus nori žinoti kas ten vyksta, kas planuojama, kokios vykdomos operacijos ir projektai. Visuomenėje daug žmonių, kurie susiduria su šių organizacijų veikla, vienaip ar kitaip tapę projektų dalyviais. Jie pradeda savo turimą informaciją skleisti visuomenėje, ieško kontaktų organizacijų viduje, insaiderių, kurie perduoda svarbių duomenų. Šitaip gimsta pasakojimai, kuriuos tos organizacijos pakrikštijusios sąmokslo teorijų vardu. Kiekviena organizacija, ar tai būtų politinė partija, vašėjų grupuotė, bažnyčia, turi daug nešvarių paslapčių ir viduje būna daug nepatenkintų žemo rango tarnautojų, kurie pasiruošę tas paslaptis atskleisti. Taip jie aprūpina ezoterikus-konspirologus informacija, kuri viešinama per ezoterikų organizacijas. Toks, pavyzdžiui, yra D. Icke, D. Wilcock, B. Fulford ir pan. Tačiau akivaizdu, kad tokią informaciją gauti labai sunku ir didelė tikimybė, kad organizacijos paskleis dezinformaciją, todėl neretai ezoterikai patys kuria informaciją ir darydami verslą ją platina, paprasčiausiai kuria sensacijas, kurių žmonės trokšta ir už tas sukurtas sensacijas ima pinigus. Yra ir patikimų leakerių, tokių kaip Ch. Manning, E. Snowden, J. Assange, kurie viešina ne istorijas, bet tikrus pavogtus dokumentus.

Mums, gyvenantiems schemos centrinėje dalyje, pati toliausia paslaptis yra vadinamoji atitrūkusi civilizacija, kuri valdo mūsų gyvenimus ir kontaktuoja su nežemiškomis rūšimis, keičiasi su jomis fantastinėmis technologijomis. Ši atitrūkusi civilizacija sudaryta iš tokių pačių 5 segmentų, tik tie segmentai yra aukščiausio lygmens, planetoje už save neturintys jokios aukštesnės valdžios. Visos žemesnės valdžios paklūsta šiai aukščiausiai valdžiai. Esant šioje vietoje galima matyti tokį pasaulį koks jis iš tikro yra, tačiau esant centre, ir žinant tik savo vietinį pasaulį, ši civilizacija sąmonėje egzistuoja tik legendų pavidalų – apie dievus, ateivius, demonus, angelus ir t.t. Ezoterikai kontaktuotojai dažniausiai kontaktuoja su šia atitrūkusia civilizacija. Paprastam žmogui apie šį pasaulį žinoti uždrausta, kad nebūtų tokio stipraus pasipriešinimo ir kad žinojimas netrukdytų operacijoms. Tačiau daug kas pusiau kūrybiniu, ezoteriniu principu atskleidžiama. Taip iš dalies yra ir todėl, kad šiame pasaulyje taip pat yra religijos segmentas, nors ir yra išvystytos aukštos technologijos ir turimas gilus supratimas apie tikrovę. Tačiau tos religijos yra žmogaus religijos.

Didelė dalis ezoterikų tvirtina, kad šiame pasaulyje išimtinai dominuoja satanizmas ir velnio garbinimas. Tačiau žmonės šiame pasaulyje yra laisvi ir priversti juos ką nors garbinti prievartą ar net turėti kokią nors vieną demonocentrinę sistemą – neįmanoma. Todėl jeigu vidurinėje žiedlapių dalyje ar net aukščiausioje dalis religijų yra satanistinės, kita dalis yra įvairios kitokios sistemos, kurios tiesiogiai su blogiu nėra susijusios. Čia vyrauja New Age stiliaus įvairovė, o satanizmas tėra išimtis. Bet dominuojantis segmentas yra vadinamosios žmogaus religijos, kurios susijusios su sistemomis, skatinančiomis žmogaus augimą į aukštesnį lygmenį. Tai susiję tiek su asmeniniu augimu, tiek su žmogaus kaip rūšies augimu į aukštesnę evoliucijos pakopą. Tai labai svarbu visai žmonijai, bet apie tai papasakosiu kitame rašinėlyje, kuriame bus pratesimas į nežemišką istorijos dalį. Šiose žmogaus religijose siekiama ugdyti talentus ir genijus, kad jie atskleistų visą savo potencialą ir savo potencialą perduotų ateinančioms kartoms. Šios religijos turi sąsajų su Nietzsches antžmogio teorija.

Aišku, tai duota tik žmonėms, gyvenantiems atitrūkusioje civilizacijoje, kur buvo atrinkti ir selekcijos bei genų inžinerijos dėka išvesti „aukštesnieji“ žmonės. Centre ir vietinėse valdžiose gyvena apriboti žmonės, kurių gabumai ir valia slopinami ir kurie išnaudojami tik kaip žaliava. Šie žmonės nėra laisvi ir jų paskirtis tarnauti atitrūkusios civilizacijos giminėms. Šis pasaulis nuo žmonių akių griežtai saugomas ir yra ištisas apsauginis sluoksnis, kurį reikėtų praeiti, kad galėtum kontaktuoti su šiuo pasauliu. Tačiau kiekvienas žmogus atidžiai stebimas ir tokiems kontaktams visada užkertamas kelias. Planetoje yra du porūšiai: aukštesnieji žmonės ir žemesnieji žmonės, kurių paskirtis tarnauti aukštesniesiems. Taip sutvarkytas šis pasaulis. Yra didelis klausimas kaip sukuriamas tarp porūšių skirtumas, ar jis nėra dirbtinis, technologinis. Tačiau faktas tas, kad palyginus su šiuo pasauliu, kuriame mes gyvename, aukštesnieji žmonės yra antžmogiai. Prisimenant mano ezoterinę rangų lentelę, šis pasaulis yra pirmo rango, o centre esantis pasaulis – devinto.

Yra jėgos, kurios siekia santvarkos (kuri daug kuo panaši į vergovinę) pakeitimo. Šis judėjimas vadinamas Atskleidimo judėjimu. Šie žmonės nori, kad į tikrą pasaulį, atitrūkusią civilizaciją, būtų priimti visi, panaikinant dirbtinai sukurtus apribojimus, leidžiant visiems žmonės vystytis natūraliu savo vystymusi. Tačiau stiprus ir pasipriešinimas, nes dalintis gėriu neleidžia per didelis egoizmas. Šiame kontekste tai ką darau aš taip pat yra Atskleidimo propagavimas, kuris turėtų suteikti galimybes tobulėti kiekvienam žmogui.

• Civilizacija
• Paviršiaus civilizacija