Filognozijos metodu išaiškinau dvi substancijos formas, kurios prieinamos sąmonei. Atsleidžiau, kad yra rodančioji ir rodomoji substancija, kurių sandūroje atsiranda žmogaus pasaulio vaizdas. Iš rodomosios substancijos gimsta materijos modelis, o iš rodančiosios „dvasios“ modelis, kurį įvardiju kaip egzistenciatą. Tačiau tai negali būti galutinis variantas, nes tiek materija, tiek egzistenciatas yra nepilnos substancijos. Vadinasi neišvengiama trečios substancijos idėja, kuri apima minėtas dvi ir jas gerokai pranoksta. Taip gimsta trialinė substancijų teorija ir trialinė žmogaus samprata. Ši filognozinė samprata nėra naujovė, nes tai buvo ne karta mąstyta teologijoje ir filosofijoje, tačiau filognozija pateikia savo terminus ir savo koncepcijas, uždėtas ant bendro karkaso.
Visos trys substancijos turi kelis savo pavadinimo variantus, tačiau čia jų nenaudosiu ir pakeisiu skaičiais, kad būtų paprasčiau. Taigi materija, kuri aprašoma pagal niutoninį modelį yra trečioji substancija, kuri atsiveria rodančiojoje substancijoje kaip rodomi ir mąstomi pavidalai. Tai pirminės substancijos išorinis paviršius, daiktų kevalas be turinio. Substancija savo viduje sukurianti rodymo mechanizmą vadinama gnostine ir jai priskiriamas antrosios substancijos pavadinimas. Ši substancija pasirodo tada, kai į tikrovę žiūrima iš vidaus. Pirmoji substancija yra ta pilna, visas hipostratas apimanti substancija, iš kurios kyla ir išorinis 3 substancijos vaizdas, ir vidinė 2 substancijos egzistencinė esmė. Būtina mąstyti pilna vaizdą, o ne apsiriboti viena kuria kryptimi, nes apsiribojant viena kryptimi matomas neteisingas tikrovės vaizdas. Pagal vertę, mažiausiai vertės išorėje ir daugiausiai vertės pirminėje substancijoje, o antroji įsiterpia tarp šių dviejų. Dėl šios priežasties, materialistiniame žvilgsnyje tikrovė nuvertinama, lyginant su žmogumi, kuris save suvokia iš antros substancijos perspektyvos. Pirminė substancija kaip visos realybės pagrindas dažniausiai net nemąstoma, pasiliekant „dualizmo“ rėmuose.
Anksčiau buvo įprasta substancijas mąstyti tobulumo požiūriu, neva materija netobula, o siela ir dievas – tobulas. Filognozijoje taip nevertinama, renkantis pilnumo, o ne tobulumo kriterijų. Substancija kaip vaizdas pasirodantis rodančiojoje sąmonėje gali būti pilnai atskleista ir gali būti ribotai atskleista. 3 ir 2 substancija yra apriboti 1 substancijos variantai. Vadinasi materija yra ta pati pirminė substancija, tik iš vidinės sąmonės ekrano vaizdo perspektyvos, kuri parodo jos išorę, tuščiavidurį kevalą. Gnostinė substancija taip pat yra tik ribotas pirminės substancijos variantas, kurį mes matome per gebėjimo rodyti egzistenciato terpėje vaizdus sugebėjimą. Materija sudaro 10 proc. priminės substancijos, siela sudaro 10 proc. priminės substancijos, o visa substancija yra 100 proc. Tai reiškia, kad mes matome tik 20 proc. dievo, o 80 proc. nuo mūsų yra paslėpta ir žmogaus vienas iš troškimų atskleisti tuos nematomus procentus ir pasiekti 100 proc. holoplastinį vaizdą per pažinimą. Tai galima daryti ratu einant per materiją, kaip parodyta mėlyna rodykle paveikslėlyje, o galima eiti iš centro į išorę abiem kryptimis, per sielą ir per kūną.
Filognozija siekia, kad būtų sujungtos visos substancijos ir žmonės nustotų mąstyti tik fasado sąvokomis. Už materialaus daikto kevalo yra gnostinė substancija, o už gnostinės substancijos – pirminė substancija, vadinasi net paprasčiausiame daikte galima pamatyti visą verčių rinkinį, nuo žemiausios iki aukščiausios, nes kiekvienas daiktas yra pirminės substancijos apraiška savo vidinėje sąrangoje. Tačiau matant tik materialų fasadą tai suvokti būna labai sunku. Kita vertus, tai ne teologinė samprata, nes pirminė substancija nelaikoma dievu religine prasme. Žemėje pavyzdžiui, žmogaus kūrėja yra planeta, kuri sudaryta iš visų 3 substancijų ir savo pilname, holoplastiniame rinkinyje turi gebėjimą kurti sąmoningą gyvybę. Mūsų kūrėjas yra planeta.
Čia reikėtų įvesti mano originalius terminus, kurie atrodo šiek tiek mitologizuoti, tačiau nematau tame didelės problemos. Žemę vadinu Rėjos vardu (Rea), žvaigždę prie kurios ji pririšta Fomėjumi (Fomeus), kurie bendrai sudaro Forėjos substanciją. Šie terminai nieko nereiškia, jie tik patogumui naudojami pavadinimai. Pirminė substancija yra Forėja, gebanti sukurti sąmoningą gyvybę, sujungiant į vieną visumą gnostinę ir fizinę substanciją, kurios yra du pirminės substancijos aspektai. Kūrimo procese išskiriu jau žinomas eiolinę ir rėizolinę jėgas, kurių junginyje atsiranda kūrinys, vadinamas gyvybe. Dėka jų iš Forėjos atsiranda gyvybė ir jos pažangiausias variantas vadinamas žmogumi. Forėja yra tikroji planeta, su pilnu substancijų ir galimybių spektru, kurių mes savo sąmonėse matome tik nedidelę dalį, todėl nesugebame suvokti proceso principų.
Forėjos galimybės nėra begalinės ir ši substancija negali pasiūlyti idealių gyvenimo sąlygų. Iš tikro principas, pagal kurį vystėsi gyvybė ir sąmonė yra ganėtinai žiaurus. Forėja sukuria nevienodų sugebėjimų gyvybę, kuri vienais atvejais yra stipri, kitais silpna. Stipri gyvybės forma reikalinga estafetės pratęsimo misijai, o silpnesni deja tėra maistas stipresniems, kurių sąskaita stipresni iškyla. Etikos ar moralumo tame nėra, ir šis pirminis gyvybės procesas yra labai žiaurus. Tačiau Forėjos evoliucijoje sąmonės kokybės turi galimybę laipsniškai gerėti, nes surenkama vis daugiau žinių, vis geriau suprantami procesai, išmokstama efektyviau naudoti resursą ir vietos atsiranda vis didesniam žmonių skaičiui. Nors kita vertus tai neliečia žemesnių gyvūnų rūšių, kurie išnaudojami net didėjant žmogaus sąmoningumui. Įmanoma įsivaizduoti Forėjos santvarką, kuri pasiekusi aukščiausią žinojimo lygmenį taps tobula ir humaniška.
Deja tam trukdo daug kliūčių, viena kurių yra žemos kokybės, iliuzinė žmogaus sąmonė, kuriai trūksta žinių ir supratimo, ir kuri per daug susireikšminusi. Jeigu augdamas žmogus nesugeba įveikti savo pirmykščių būsenų grobuoniškos prigimties, net išmokęs pažinti aplinką jis nenustoja naikinti ir griauti. Tai priveda prie to, kad tokie transhumanistiniai elitai pažinimą atsuka prieš Forėją ir holoplastinės tiesos siekia tik tam, kad pavergtų ir galėtų išnaudoti savo labui. Kūrinys tampa vis galingesnis, net gebantis pranokti kūrėją ir jį sunaikinti. Matome, kad technologinė civilizacija pasiekusi šią stadiją, kai valgomi ne tik atskiri organizmai, bet valgoma visa planeta. Sunku atsakyti koks viso to tikslas, galbūt žmogaus kūrėjas net nesiekia išlikti, pasiaukodamas dėl žmogaus. Tačiau gyvybė praradusi Forėjos substancija, neteks savo egzistencijos pamato ir nesusikūrusi kito, negalės išgyventi. Elitas valgantis planetą, bet nepasiekęs pakankamo pažangos lygio, grasina sunaikinti žmonijai egzistencinį pagrindą neatrasdamas jokių alternatyvų.
Nuostoliu tai jokiu nebūtų, nes už išnykimą būtų atsakingi patys žmonės, kuriems pagrindinė pamoka, kad kvailumas yra žiauriai baudžiamas. Žmogus neturi teisės būti kvailas, jeigu nori išlikti. Tikrovėje kūrinys nėra visiškai priklausomas nuo kūrėjo valios, nes kūrinyje yra panaudota dalis kūrėjo energijos ir valios, tačiau jeigu energija ir valia nepapildoma protu, kūriniai valią gali panaudoti blogam tikslui. Žmogus yra labai pavojingas – ir sau, ir kitiems. Tačiau kokia jo misija ir tikra paskirtis – nežino ir tie keliai, kuriuos renkasi ne visada teisingi. Filognozija negali leisti, kad žinojimo būtų siekiama Forėjos substancijos pavergimui ir žmogaus sudievinimui, perimant proceso kontrolę į jo rankas. Net žinant 100 proc. tiesą teisingus sprendimus priimti gali būti labai sunku. Apribota žmogaus sąmonės būsena kelio pradžioje yra saugiklis užtikrinantis, kad žemo išsivystymo sąmonėje neatsiras masinio naikinimo priemonių. Galima leisti žinioms augti tik kartu su žmogaus moraliniu augimu. Kiekvienas genijus tai turi suprasti ir turi imtis priemonių apsaugoti savo atradimus.
Šuolis Forėjoje bus leidžiamas tik tada, kai bus išguitas susiskaldymas ir karas, agresijos ir prievartos ideologija. Fasadai gali turėti skirtingą formą, tačiau už kiekvieno fasado slypi ta pati Forėjos substancija, iš kurios kilusi visa gyvybė. Evoliucija bus tokia: iš pradžių žinios bus statomos ant 3 substancijos riboto modelio, tada bus sukurtas 2 substancijos modelis, kuris turi siekti tvarką padaryti daug humaniškesne, ir paskutinis etapas bus civilizacija, kuri remsis 1 substancijos teorija. Ta substancija vadinama Forėja.
Filognozijos pradinė mokykla 