Filognozijai pereinant į naują etapą, beliko pristatyti kelis paskutinius terminus, kurie nebuvo paaiškinti, bet susiję su pagrindinėmis žmogaus sampratos sąvokomis. Pirmi svarbūs terminai buvo sątvaras, psichovektorius, daugtūris, kurie buvo naudojami vidinės šviesos arkos erdvės aprašymui. Šalia šių terminų noriu pristatyti dar vieną savo naujadarą, kuris nėra skolinys ir turi lietuvišką skambesį, tačiau nėra tikrai lietuviškas. … Daugiau: Sieva
Filognozija
Tamsioji būtis
Geriausias „Juodojo drakono“ užbaigimo būdas yra parodyti centrinę šio lygio filognozijos mintį, kurioje atskleidžiama juodosios liepsnos teorija. Ši dalis nėra gnostinė arba kitaip – nėra tikrovės pažinimo rezultatas, bet greičiau tarnauja trečiam kriterijui, kuris yra ne reprezentacinis, bet funkcinis. Todėl nesvarbu ar juodoji liepsna tiesa, ar ne, svarbu kokį vaidmenį ji atlieka šviesos arkoje. Ši … Daugiau: Tamsioji būtis
Filognozija ir transhumanizmas
„Filognozijos pradmenų“ pirmo ciklo baigiamojoje stadijoje belieka susieti teoriją su naujausiomis tendencijomis šiuolaikinės filosofijos pasaulyje. Naujausia filosofijos atmaina, vadinama transhumanizmu, skiriasi nuo tradicinių mokyklų tuo, kad jos kalba apie industrinę ir informacinę visuomenę ir yra jos ideologinė išraiška. Tuo tarpu tranhumanizmas yra futuristinis mąstymas, kuris savo žvilgsnį nukreipia į planetos post-industrines ir post-informacines organizavimo formas. … Daugiau: Filognozija ir transhumanizmas
Juodosios liepsnos teorema
Užbaigiant ketvirtą „Filognozijos pradmenų“ tomą, galima priminti kai kurias pagrindines mintis ir parodyti svarbiausią iš jų. Šis tomas ne technologinis ir ne techninis, nes jame nekalbama apie gelmės įforminimą gnostiniu implantu arba metodus, kurie tam naudojami. „Juodajame drakone“ kalbama apie sątvaro paviršių suformavimą, kuris atitinka pažangų pradinės epochos kontekste. Juodasis drakonas yra nenušvitusi sąmonė, tačiau … Daugiau: Juodosios liepsnos teorema
Įvadas į hipostratikos teoriją
Kadangi filognozija yra gelmininkų teorinė sistema, hipostratika yra jos pagrindinė kryptis. Kaip veikia gelmininko metodas paaiškinta sątvarologijoje, naudojant gnostinio implanto struktūrą, iš kurio sukuriamas pavidalas daiktiškosios ir nedaiktiškosios transcendencijos struktūroms. Objektyviojoje kryptyje yra tiesioginė sensorinė koreliacija su priekinės sąmonės sumavimo sistema, kuri papildoma mentaline dzeta dalimi, gaminama iš protinio laksato. Tai, kas pasirodo priekinei sąmonei, … Daugiau: Įvadas į hipostratikos teoriją
Filognozijos terminai
Mano tekstai dėl vieno kito naujadaro gali atrodyti sunkiai įkandami ir nesuprantami. Kad palengvinčiau filognozijos pradžiamokslio mokymąsi, pateikiu pagrindinių terminų žodynėlį su apibrėžimais, kurie kontekste tampa aiškią prasmę turinčiais žodžiais. Žodynėlis nepilnas, nes jame neįtraukta daug sąmonės analizės naujadarų, tačiau juos pateiksiu ateityje, išplėstame žodynėlio variante. Terminai surašyti į failą, kurį galima parsisiųsti pagal nuorodą … Daugiau: Filognozijos terminai
Sakalų civilizacija
Keturi „Filognozijos pradmenų“ tomai ir „Mintiregos metodai“, kuriuos parašiau per paskutinius aštuonis metus, įeina į vadinamosios filognozijos pradinės mokyklos programą, skirtą mokiniams ir vyresniesiems mokiniams. Baigus filognozijos pradinę mokyklą įgyjama kvalifikacija tapti jaunesniuoju mokytoju arba mokytoju, tinkama skleisti filognoziją kuo platesniam žmonių ratui. Ši mokykla veikia tik per vadovėlių platinimą, be tiesioginio kontakto su manimi, … Daugiau: Sakalų civilizacija
Filognozijos pirmtakai
Tikruoju filognozijos pirmtaku galima laikyti I. Kantą, kuris 21 amžiaus Lietuvą pasiekė per Hėgelį ir Heideggerį, ypač padarydamas įtaką iškiliausiam jos filosofui A. Šliogeriui, kuris lietuvių filosofiją pakėlė iki Europinio lygio. Kanto kritinė filosofija yra pirmas sisteminis sątvarologinis tyrinėjimas, turėjęs pakloti pamatus naujo žmogaus teorijai. Pagrindinės žmogaus veiklos kryptys aptartos „Grynojo proto kritikoje“ (1781), „Praktinio … Daugiau: Filognozijos pirmtakai
Įvadas į olotologiją
Į sątvarologijos sistemą įeina daug įvairių sričių, kurios yra sątvarologijos sudėtinė dalis ir žinotinos visiems filognozijos studijuotojams. Kelios iš jų yra korporologija, oneirologija, psichologija, telepatologija (mintirega) ir pan. Tačiau šiame skyrelyje noriu pradėti naują skirsnį filognozijoje, kuris kyla iš mano 2017 metų lapkričio mėnesio tyrinėjimų, padėjusių pamatą olotologijai. Tai naujadaras neįtrauktas į žodyną ir galintis … Daugiau: Įvadas į olotologiją
Viršavimo ir bendravimo klausimas filognozijoje
Pirmojo „Filognozijos pradmenų“ tomo moralės koncepcijoje išskyriau kas-centrinę ir kuo-centrinę perspektyvas, kuriose renkamasi ar subjektai atskirtini neperžengiamomis ribomis ir jeigu peržengiama – koks pagrindimas bei kokie apribojimai. Kas-centras yra vardininkinis sumatas, atskleidžiantis objektą, suteikiantis jam vardą arba pavadinimą, jį įsubjektinantis; kuo-centras yra įnagininkinis sumatas, kuris įdarbina objektą, paverčia jį įrankiu arba instrumentu, arba priemone pasiekti … Daugiau: Viršavimo ir bendravimo klausimas filognozijoje
Juodosios liepsnos epocha
Pradinę filognozijos struktūrą savo galvoje nešioju nuo 2018 metų, iki kurių buvo tik įžanginės idėjos, ruošusios kelią proveržiui. 2019 metai yra pagrindiniai mano kūrybos metai, kuriuose užšifruotas skaičius dvylika įvairiomis prasmėmis. Pradėjau 2007, o 2019 buvo geriausias laikotarpis, mano pasiekimų viršūnė. Dėl šios priežasties juos pavadinau juodosios liepsnos šokio metais, kuri filognozijoje laikoma transcendencijos simboliu. … Daugiau: Juodosios liepsnos epocha
Sekso apokalipsė
Šis tekstas bus šiek tiek neįprastas, nes jame pateikiami slaptų organizacijų ir tarnybų išsigimimų analizavimo principai. Mano terminologija nėra standartinė ir yra supaprastinta, bet tik tam, kad stilius būtų neformalus ir gerai suprantamas. Kaip žinia, pagrindinės dvi išsigimimų temos yra malonumų ir sadizmo ideologijos, kurios parodo kaip mėgaujasi gyvenimu elitinės organizacijos. Malonumai yra hedonistinė pakraipa, … Daugiau: Sekso apokalipsė
