Prieš keturis metus, 2019 metų pradžioje, lulu.com spaustuvėje dienos šviesą išvydo pirmas “Filognozijos pradmenų“ tomas. Šią datą galima laikyti oficialia filognozijos pradžia, nors pačios idėjos ištakos – metais ankstesnės: pirmas jos variantas dienos šviesą išvydo anomalija.lt forume, kurį galima rasti ir dabar, temoja “Mano filosofija (klajuno skyrelis)“. Ten yra daug temų iš įvairių mano archyvų, diskusijų bei filognozijos pradžia.
Laikui bėgant blogo ir forumo įrašus nusprendžiau paversti knyga, ir taip atsirado “Filognozijos pradmenų“ projektas. Pirmas tomas turėjo kelis pavadinimų variantus, tokius kaip “Genesis“, “Pradžia“ ir galiausiai buvo pasirinktas variantas “Naujo metodo principai“. Gali kilti klausimas, ar tai “metodas“ ir ar jis “naujas“? Ką jis apskritai duoda? Kuo filognozija “kaip naujas metodas“ skiriasi nuo magijos, filosofijos, mokslo? Manau, kad naujas ne tik pavadinimas – “filognozija“? Be naujo požiūrio į pasaulį, kuris ypač ryškiai išvystomas vėlesniuose tomuose, pirmiausiai tai pažinimo sukiekybinimas, naudojant progreso įvertinimo priemones. Kadangi pažinimas siejamas su civilizacija apskritai, tai yra civilizacijos pasiekimų vertinimas, kuris skirtas parodyti, ką ji iš tikro nuveikė per ilgus tūkstantmečius, ir kaip ją vystyti neimituojant veiklos ir ilgus šimtmečius trypčiojant toje pačioje vietoje, bet siekiant atverti tikrą žmogaus bei tikrovės paslaptį, taip pakeičiant jos vidinę ir išorinę formą.
Taip pat pirmame tome parodyta ką reikia daryti, kad žmogaus prote vystytusi žinojimo psichovektoriai, įgaudami vis pažangesnes formas, į kurias perkeliami pažinimo rezultatai. Tai daroma naudojant vadinamąjį “laksatinio ekrano“ metodą, kurio tikslas eksperimentuoti pažinime su įvairių tipų racionalumais, kol bus pasiektas galutinis jo varinatas – aboliutus žinojimas, vadinamas “holoplastine matematika“. Tam reikia atverti naujus kelius aksiomatikoje, ekranų dėmenų teorijose, kontinuumo medeliuose, kur vienetinis kontinuumas būtų pakeistas begalybinių ir jame, prote, būtų galima leisti sau dau daugiau negu įprastinėje logikoje. Pirmąjame tome yra tik šių idėjų užuomazgos, tačiau pilanas jų variantas yra naujas protas, nauja samonė ir nauja civilizacija, kuri būtų jau ne mokslas ir ne filosofija, bet kažkas toliau ir geriau už tai. Filognozija yra tarsi vartai į šį naują pasaulį, atveriantys naujus kelius ir naujas ateities galimybes.
Mano manymu, šiame tome įdomiausia tema yra vadinamoji “Mockaus transformacija“, kurioje parodomas sąmonės dvilypumas, kurio dėka ją galima matyti iš dviejų perspektyvų: iš energetinės perspektyvos, kuri vadinama energetine gauble ir iš informacinės perspektyvos, kuri vadinama informacine gauble. Informacija yra vidus, o energija yra išorė. “Mockaus trasformacijos“ problemos esmė: kaip energijoje atsiranda informacinis procesas, o informacijoje – energetinis. Atsakę į šį klausimą suprasime, kas yra sąmonė, žmogus ir tikrovė, savyje slepiantys šį fundamentalų dvilypumą. Knygoje į tai neatsakau, nes tai tolesnių tyrimų problema, kuri kada nors, galbūt, bus atskleista, o galbūt ir nebus.
Iš pradžių “Filognozijos pradmenys“ buvo vadinami “Filognozijos įvadu“, tačiau šį pavadinima turėjau pakeisti, nes maketuojant knygos viršelį šablonuose nebuvo lietuviško šrifto. Todėl pasirinkau tokius žodžius, kuriuose nėra lietuviškų “nosinių“. Bet kokiu atveju tai įvadas, kuriame pateikiami filognozijos pradmenys, besiskiriantys nuo filosofijos tuo, kad filognozijoje nėra tokių filosofinių disciplinų kaip metafizika, episetmologija, ontologija, nors daugelyje vietų šie terminai vartojami. Tačiau taip yra dėl to, kad šiuose etapuose filognozija susiliejusi su filosofija ir dar pilnai nesuformuluota kaip atskira disciplina. Iš tikro filognozija turi tokias disciplinas: A. Sątvarologija, tyrinėjanti sątvarų modelius, įvairias sievas ir pan., ir B. Substratologija, kuri tyrinėja hipostratinius klodus, kuriant gnostinius kūnus laksatiniusoe ekranuose. Tai nebuvo išryškinta specialiai, nes pirma “Baltojo drakono civilizacijos“ dalis dar yra filognozijos ir filosofijos mišinys, ir tik vėlesniuos etapuose bus bandoma pristatyti tikrą filognozijos variantą.
Todėl visus, kas domisi šios temos vystymu, kviečiu prisiminti “pradžią“, filognozijos gimimą, kurios pirmas variantas pateiktas pirmąjame “Filognozijos pradmenų“ tome “Naujo metodo principai“.
(C) Darius Mockus, 2023
Filognozijos pradinė mokykla 