Gana seniai rašiau apie gaujinio pjudymo operacijas, vykdomas subanditėjusių spec. tarnybų, todėl naują sezoną naudinga pradėti nuo temų priminimo. Sukūrus psichotroninius projektorius, naudojamus specialiose operacijose, toks susidorojimas tapo gana populiarus ir žinoti pagrindinius tokių psichologinių priemonių principus yra privaloma. Šioje vietoje galima priminti sątvaro pagrindinį principą, pasak kurio, žmogaus matomas pasaulio paveiksliukas visas yra viduje ir sudarytas iš energetinio apvalkalo išorėje bei informacinės sumavimo struktūros viduje. Į energetinę struktūrą įdėjus psichoktroninį implantą arba paveikus ją nematomais hipostratiniais spinduliais, paveikiamas informacinis sluoksnis, kuris yra vidinė žmogaus pasaulio vaizdo sistema. Psichotronikos esmė, kad taip paveiktas žmogus mato iliuzijas, girdi balsus, gauna įdėtines mintis, dėl ko supainiojamas ir iškrenta iš realybės, prarasdamas adekvatumą. Taip su žmogumi susidorojama, sužlugdoma karjera, atimamas gyvenimas.

Svarbiausias klausimas tokioje situacijoje – kas už viso to stovi? Organizatoriai gali būti valstybės viduje veikianti spec. tarnybų ir institucijų mafija, bei užsienio valstybių grupuotės, kurios yra arba oficiali valdžia, arba paprasčiausios banditų gaujos. Imkime pradžiai variantą, kuris rodo tik vidinę sistemą, kurią norint suprasti, reikia turėti bendrą valdžios sistemos paveikslą. Užbėgant už akių galima pasakyti, kad su tuo susijusios jėgos struktūros, tokios kaip kriminalinė žvalgyba, policija, krašto apsaugos ministerija, VSD ir kitos tarnybos, taip pat teisėsaugos padaliniai, tokie kaip prokuratūra, teismai, bei sveikatos priežiūros institucijos, nes neaišku kur mafija nukreips – į nusikaltėlio ar šizofreniko gyvenimą.

Mano analizės sistema yra žemėlapinė, kuriame žymiu organizacijos funkcines zonas, išskirstytas po teritorijos administracinius vienetus. Pagrindinė zonų klasifikacija tokia: santvarkos priežiūra (zona A) – prezidentas, teismai, prokuratūra, spec. tarnybos; santvarkos formavimas (zona B) – seimas, politinės partijos; procesų priežiūra (zona C) – ministerijos; tikinčiųjų organizavimas (zona D) – bažnyčios; savivalda (zona E) – rajonų tarybos; visuomenės organizavimas (zona F) – nevyriausybinės organizacijos; gamybos organizavimas (zona G) – kapitalas, savininkai; darbas (zona H) – darbininkai; nedirbantys (zona J) – bedarbiai, neįgalieji, moksleiviai, pensininkai, kaliniai. Teritorijų santvarka priklauso nuo to, kokiu būdu užpildomos pagrindinės zonos, kaip paskiriami jų vadovai. LR santvarka pagal konstituciją yra demokratinė, o tai reiškia, kad pagrindinės santvarkos priežiūros, formavimo, procesų kontrolės institucijos renkamos arba vadovai paskiriami išrinktųjų visuotiniuose rinkimuose. Dėl šios priežasties organizacija susideda iš dviejų dalių – judančios, laikinos bei pastovios, įsitvirtinusios visam gyvenimui. Aukščiausiame range įsitvirtinti ilgam – sunku, nes kiekvienos kadencijos vadovas stengiasi paskirti savo lyderius, tačiau žemesnio rango specialistai įsitvirtina visam gyvenimui ir virsta klanais, mafija, su kuria reikia skaitytis.

Aukščiausiame range dažniausiai stumdomasi tarpzoniniu arba vidurzoniniu principu, tačiau gaujinis pjudymas ir psichotroninis teroras dažniausiai vykdomas prieš žemą rangą, neturintį rimto užnugario. Taikiniais gali būti nedirbantys, darbininkai, smulkūs verslininkai, smulkūs tarnautojai ir pan. Tokios operacijos vykdomos viešu spec. tarnybų tinkle būdu, nusikaltimą paverčiant pramoga. Tarkime, kad psichotronikos auka yra darbininkas. Tiesiogiai operacijoje gali dalyvauti operatyvinė žvalgyba, KAM struktūros, VSD, policija, prokuratūra, teismai. Visos šios organizacijos pavaldžios arba ministrui pirmininkui arba prezidentui. Tai nereiškia, kad jie būtinai tiesiogiai dalyvauja, nes operacijų iniciatyva gali būti įsisenėjusi institucijų mafija, o vadovas tik paviršutiniškai tvirtina projektus. Esant reikalui, ši branduolinė struktūra, gali įtraukti kitas institucijas arba verslo įstaigas, priklausomai nuo to, kur nukreipiamas žmogus. Todėl schema tokia: gaujinio pjudymo auka, GPA, satelitinės banditų gaujos (SBG), tiesioginės jėgos struktūros (TJS), netiesioginės institucijos (NI), arba GPA = SBG (vietinė mafija) + TJS (zona A, zona C,) + NI (zona G, zona F).

Tokių operacijų principai gali būti keli – psichopatinis ideologinis principas, pramoga, turtinės varžybos, eksperimentai bei tyrimai, technikos išbandymas. Į tokių žmonių kategoriją gali patekti daug kas, ypač jeigu turi turto arba resurso, kuris domina mafiją. Tokiu atveju vykdomas užgrobimas ir resurso išnaudojimas arba resurso atėmimas. Aukštus rangus turinčios ir svarbiose uždarose zonose įsitvirtinusios mafijos turtinasi tokiu būdu, atiminėdami iš kitų, tiesiogiai ir netiesiogiai šalindami žmones. Pagal savo gyvenimo situaciją, žemėlapyje ir organizacijoje zoną gali nusistatyti visi ir atitinkamai suvokti, kokie toje zonoje slypi pavojai. Fasadinis spektaklis organizacijoje vaidinamas gražus, tačiau už fasado vyksta daug nešvarių dalykų, kuriuos žmonėms viešinti draudžiama. Tačiau gyvenime, kuo vyresnis amžius, tuo ši slapta sistema tampa geriau pažįstama. Pavojus turtinis, psichologinis ir psichotroninis.

Žinoma, vietinė valdžia nebūtinai už viską atsakinga, nes ši santvarka ateina iš invazinių užsieninių struktūrų, kur mafijos gerai įsitvirtinusios, šimtmečių senumo, dinastinės ir nepajudinamos jokiu pasipriešinimu. Jie primeta vietiniai jaunai valdžiai savo principus, ir tarnybos paprasčiausiai nesugeba pasipriešinti. Pavieniui projekte atsidūrusiam žmogui priešintis sunku, tačiau privaloma viešinti informaciją, ieškoti bendraminčių ir burtis į visuomenines organizacijas bei paramos grupes, kad mafija negalėtų susidoroti izoliavimo būdu. Prieš šią sistemą kovoju šešiolika metų ir atradau daug metodų, kuriuos išdėsčiau savo „Filognozijos pradmenų“ tomuose, „Mintiregos metoduose“ ir daugelyje tinklaraščio straipsnių. Pirmas ciklas yra daugiau teorinis, kuriame pateikiama bendra žmogaus samprata, mintiregoje šiek tiek artimiau supažindinama su kognityvine telepatija, psichožvalgyba bei gaujinio pjudymo metodais.

Gaujinio pjudymo sistema gerai matosi panaudojus burės sistemos koordinatinę analizę, kurioje matosi visi įžambinės, „kreivos“, grobikinės psichinės struktūros principai. Sumatą, kuris valdo tokią asmenybę vadinu šustriniu, grobuonišku, kuri nesugeba kitame žmoguje pamatyti lygiavertės būtybės ir vertina tik savo grobikiniu požiūriu. Dorinis koeficientas – nulinis, žmogus mąstomas tik iš kuo-centrinės, instrumentinės perspektyvos. Atsakyti privaloma strateginiu būdu, naudojant protinį koeficientą, susitvardymą ir teisines priemones. Jeigu tai neįmanoma Lietuvoje, kreiptis į tarptautines teisines institucijas. Problema ta, kad schema teisėsaugoje gerai atidirbta, psichotroninė technika apsaugota valstybine paslaptimi ir neįrodoma ir tenka laukti, kol spec. tarnybų grupuotė darys realius, ne psichotroninius ir ne psyopinius veiksmus.

Savo teritorijoje patartina gerai išsityrinėti visus visų zonų objektus ir žinoti koks agentūrų naudojamas oficialus ir viešas objektų, namų pastatų ir tarnybinių bei konspiracinių butų tinklas. Kiek įmanoma ir leidžia galimybės iš viešų šaltinių sužinoti vadovų ir darbuotojų vardus ir pavardes, apie įtartinus pasirinkti daugiau informacijos – iš vietinės spaudos, žmonių ir pan. Operacijos gali būti legalios ir nelegalios. Legalios turi pirmą instanciją (operatyvinė), antrą instanciją (ikiteisminis tyrimas), trečia instanciją (teismo procesas), ketvirtą instanciją (kalėjimas). Nelegali operacija neturi tokių instancijų, bet gali įtraukti į nusikalstamą veiklą, užverbuoti, nužudyti, padaryti neįgaliu ir pan. Kadangi tokios operacijos gali trukti ilgus dešimtmečius, kai valdžioje renkami vadovai keičiami pasibaigus kadencijoms, rodo, kad mafijos struktūros tikri organizatoriai ne jie, tikri lyderiai įsislaptinę institucijų priedangoje ir nerenkami. Jie išsikelia į mafijos uždarą užinstitucinę uždarą zoną, kuri yra neliečiamų kategorijoje.

Aktualiausia problema šioje kovoje ta, kad psichotroninė invazija yra vergovinės santvarkos įvedinėjimas, kurioje žmogus valdomas kaip biorobotas su psichtroniniais prietaisais, išnaudojamas, prievartaujamas, apvaginėjamas, žlugdomas ir žudomas. Vienas iš filognozo tikslų šią invaziją sutriuškinti protinėmis priemonėmis, įrodant, kad tokia santvarka nepriimtina ir kad norint turėti aukšto lygio santvarką, vergovinė žmogaus samprata turi būti atmesta. Istorijoje vergovinė santvarka panaikinta ne taip seniai, technologinės vergovės atstatymas – iš tikro smukimas į žemesnį lygį. Kodėl taip yra įrodžiau „Filognozijos pradmenyse“, ateityje tai padarysiu dar įtaigiau.

Žiaurumas žmogaus psichikoje yra dviejų rūšių: pasyvusis žiaurumas, kuris yra teisinė instancija smegenyse, baudžianti už ribos peržengimą; aktyvusis žiaurumas yra banditinis ribos perženginėjimas, kuris atsiranda dėl psichopatinės smegenų patologijos. Atrodytų, kad teisėsauga turi teisę naudoti tik pasyvų žiaurumą, baudžiant tikrus nusikaltėlius; tačiau jie priėmė aktyviojo žiaurumo logiką, kuri tinkama tik banditų organizacijai, nes yra nusikalimo iniciatoriai, be jokios pateisinamos priežasties. Tai didelė valstybės problema, kuri turi gana pažangią popieriuje konstitucinę santvarką, kuri realybėje, deja, neveikianti, veikia  ne daugiau 60 proc.

Šiais metais laukia svarbūs įvykiai, kurie parodys kaip grupuotės išsiropš iš pirmosios instancijos, kuri 100 proc. suklastota.

• Gaujinis pjudymas