Pratęsdami praeito skyrelio temą, šiame plačiau panagrinėsime civilizacijos didžiąsias teorijas, naudodami filognozijos formulės šabloną (Didžioji Sieva) (Sietynas) (Mažoji Sieva). Civilizacijos teorijų sąrašas yra toks

(demonai) (Sietynas) (A <> demonai) – magija,

(dievai) (Sietynas) (A <> dievai) – mitologija,

(dvasia) (Sietynas) (A <> dvasia) – religija,

(būtis) (Sietynas) (A <> būtis) – filosofija,

(materija) (Sietynas) (A <> materija) – mokslas,

(eiolas, rėizolas) (Sietynas) (A <> eiolas, rėizolas) – filognozija,

(didžioji sieva) (Sietynas) (A <> didžioji sieva) – baltasis drakonas.

Šį sąrašą galima skirstyti į civilizacijas, turinčias technologines galimybes ir neturinčias, o nuo to priklauso, koks jos sąveikos su aplinka mastas. Pradedant nuo mokslinės tikrovės interpretacijos, šis mastas labai išaugo ir kelia pavojų gyvybės sferai. Dvasininkų grupės, suprantančios civilizacijos ideologijos modeliavimo principus, situaciją taisyti bando grįždami prie ankstesnių proto formų, tokių kaip išvystyta religija ir filosofija, tačiau dažnai šios pastangos nėra sėkmingos, nes žmonėms labai sunku apsisprendimu atsisakyti pažangos, patogumo ir sugrįžti į ankstesnę būklę. Šiuo metu nuo transhumanistinio scientizmo vaduoti protą patogiausia filosofijos priemonėmis, nes ji turi daug daugiau panašumų su mokslu negu religija arba magija, kurios šiuo metu daugeliui tik sukelia juoką, nes jiems atrodo, kad mokslinė didžiosios sievos teorija sutriuškino visas kitas nepralenkiamu sutriuškinimu.

Koks tas mokslinis principas yra, nesunku pavardinti analogišku principu

(E = p²/2m) (Sietynas) (A <> E = p²/2m) – kinetinė energija,

(elektrodinamika) (Sietynas) (A <> Maksvelo lygtys) – elektromagnetinis laukas,

(termodinamika) (Sietynas) (A <> faziniai būviai) – substancijos fazės,

(reliatyvizmas) (Sietynas) (A <> SRT, BRT) – Einšteino mechanika,

(kvantinė mechanika) (Sietynas) (A <> Šrėdingerio lygtis) – kvanto bangos lygtis,

(dalelių fizika) (Sietynas) (A <> Standartinis Modelis) – kvantinio lauko visuma.

Čia visų lygčių nerašiau, nes tai per daug sudėtinga, tačiau vietoje jų įrašiau viso mokslo pavadinimą, o kas išmano, lygtis turėtų įstatyti patys, Tačiau reikia suprasti, kad lygčių traktavimas yra toks, kaip parodyta praėjusiame skyrelyje, kuriame prie teorijos nurodoma, koks tikrovės plotas aprėpiamas didžiosios sievos 100 proc. atžvilgiu. Ir jeigu tas procentas žemas, tai įrodo, kad teorijose pasiektas lygis gana neaukštas. Koks tas lygis galima nujausti naudojant mažosios sievos fenomenologijos kriterijų – jeigu ji kaip visuma arba kaip dalis yra išaiškinama pilnu išaiškinimu, įmenant žmogaus paslaptį, tai teorijos procentas aukštas, o jeigu ne – žemas. Pavyzdžiui, filognozijos teorija, galima sakyti, yra nulinė, kaip religijos ar filosofijos, nes dižiosios sievos aiškinimas kaip rėizolo ir eiolo nedaug duoda tikrovės supratimui ir veiklos masto paaiškinimui, tik įveda į substanciją skirtumą tarp klasikinės „materijos“ teorijos, kuri yra deterministinė ir kvantinės, kuri yra tikimybinė. Aišku, mano sąvokose įdėta šiek tiek daugiau, negu yra standartinėse mokslo teorijose, tačiau yra tam tikras struktūrinis panašumas. Visos materijos „teorijos“ atvaizdavimo priemonės paimtos iš tentyvo sievoje galimybių, kuris yra tradicinis statiškas arba dinamiškas kontinuumas, kuriame, laksatiniuose ekranuose, arba koordinačių sistemose, modeliuojami procesai materijoje arba tiriama substancijos geometrinė struktūra. Toks žinojimas – meniškai gal ir neįtaigus, tačiau jis praktiškai labai efektyvus metodas, duodantis tikrovės valdymo galimybes ir dirbtinių, technologinių daiktų kūrimo priemones.

Kaip pavyzdį panagrinėjus mūsų analizuojamus filosofus, jų struktūra būtų tokia

(būtis) (Sietynas) (A <> būtis) – Heidegger,

(grynojo santykio stichija) (Sietynas) (A <> grynojo santykio stichija) – Šliogeris,

(Didysis Anonimas) (Sietynas) (A <> Didysis Anonimas) – Šliogeris,

(Niekis) (Sietynas) (A <> Niekis) – Šliogeris,

(der Wille zur Macht) (Sietynas) (A <> der Wille zur Macht) – Nietzsche.

Ikitechnologinės civilizacijos formos daugiau tinka sątvarologinių teorijų kūrimui, o jų substratologiniai gebėjimai suprasti hipostratą – labai primityvūs. Todėl magija, religija, filosofija yra sievos formos, kurios apibrėžia sątvaro psichovektorių, kuria jo vidinio pasaulio bazinę formą. Tai taip pat svarbu dėl to, kad tokiu principu įtvirtinami du civilizaciją formuojantys faktoriai: žmogaus sampratos supratimas ir civilizacijos santvarkos modelis. Šiuo metu tai yra politikos uždavinys ir jo įgyvendinimui naudojamos religinės ir filosofinės priemonės. Mokslas taip pat įneša savo indėlį į šiuos civilizacijos dėmenis, tačiau daugiau iš technologinės, o ne ideologinės pusės. Todėl aukščiau išvardinti filosofai, buvo daugiau psicho-socialiniai inžinieriai, negu technologai. Nepriklausomai nuo to, ar naudoja grožines priemones ir meną, ar logiką ir metodą, visi siekia to paties, gyvybinio proceso įstatymo į tokį gnostinį apskritimą, koks jų manymu tinkamiausias žmonių rūšies išaukštinimui. Heideggeriui tai buvo įsiklausymas į būtį, Šliogeriui – tikrojo daiktiškumo sugrąžinimas, Nietzschei – galios priemonėmis įtvirtinti geriausia gyvenimui perspektyvą, kuri būtų ne dekandentinė.

Filognozijos vienas iš uždavinių yra technognozio dekonstrukcija, jo vidinių struktūrų atskleidimas, kuris reikalingas tam, kad būtų įmanomas mąstantis posūkis prote nuo transhumanistinės beprotybės, atstatant tikrą būtį tokią, kokia ji yra iš egzistencijos laisvės perspektyvos. Ekspansija filognozijoje nelaikoma svarbiausia, svarbiausia yra būtis, egzistencija ir laisvė, kaip gyvybinio proceso kertiniai dėmenys. Tai svarbiausi sievos komponentai, sukuriantys vidinę šviesos erdvę, kurioje skleidžiasi vidinė žmogiškumo esmė. Visi kiti dalykai yra siekiamybės, leidžiančios įvirtinti proveržius žmogaus sampratoje ir bendruomenės santvarkoje, kurie yra žinios, tvarka ir Žemė, kaip gyvybės lopšys, su kuriuo taip elgtis, kaip nori posthumanizmo propaguotojai – negalima.

Su kiekvienu įrankiu dirbti reikia mokytis. Baltojo drakono žinojimas įvaldomas ne bet kam, o neturint įrankio valdymo sugebėjimų, keliamas pavojus ir sau, ir kitiems. Todėl kiekviena pakopa, kiekvienas proveržis, jeigu jis neparuoštas, neįsisavintos naudojimo instrukcijos, kelia didelę grėsmę, apie kurią turi kalbėti tiek filosofai, tiek mokslininkai. Todėl be tinkamos bendrosios sąmonės kokybės žinias privaloma slėpti, kad jos neatsidurtų netinkamų žmonių arsenale. Filognozija yra tokia instrukcija, kuri suteikiama neparodžius įrankio, kuriuo naudojantis įmanomas tikras hipostratų atidarymas. Mokslininkai prie šio klausimo šiuo metu daug vargsta, o rezultatų nematyti jau kelis dešimtmečius. Vienas tokių projektų yra LHC projektas, kuriame bandoma atrasti naujas hipostratos struktūras, kurios išplėstų civilizacijos technologines galimybes. Tačiau projekto rezultatai silpni ir jis yra tobulinamas iki dar didesnių galimybių. Higgso laukas patvirtintas tik teoriškai, kompiuterių modeliuose, tačiau sąveika su juo – nesukurta. Tai reiškia, kad manoma, jog norint atverti gelmę, šiuo metu reikalingos trilijoninės investicijos, be kurių joks proveržis tikrovės supratime – neįmanomas.

Matant visas šias scientistų pastangas, filosofijoje turi būti didelis sujudimas, kuriame nerimo turi būti daug daugiau negu entuziazmo, nes panašu, kad proveržis, kuris yra neišvengiamas, bus filosofų nepakankamai paruoštas, ir atradimo euforijoje žmonija pasirinks klaidingą savo vystymosi kelią. Civilizacija formuojama ne mokslininkų bet filosofų, mokslas skirtas tik technologijų kūrimui, o žmogaus samprata ir bendruomenės santvarka kuriama filosofų. Ar turi jie įleisti į žmogaus sampratą bet kokį žmogaus technologinį išdarkymą po medicinos priedanga, filosofai turi gerai pagalvoti, ir per politiką šviesinti žmonių sąmones rodydami, kokios gali būti neteisingo žingsnio pasekmės. Tas pats galioja ir kūrybai, menui. Jeigu per 21 a. technologinis barjeras į kosminę civilizaciją nebus peršoktas, rodys, kad jis labai aukštas – ir kita vertus, kelis šimtus metų būsime apsaugoti. Tačiau kliuvinio įveikimo isterija iššvaistys daug resursų ir toks elito elgesys yra nesąžiningas žmonių atžvilgiu. Jiems filosofai turėtų paaiškinti, ar sveikesnė yra ekspansinė civilizacija, ar tvari, neišvaistanti lėšų beprotiškiems projektas, kurių tikslas – elito dvikojų susidievinimas.

Susitikimo su transcendencija vieta yra sievos struktūra. Tai yra tarsi kambarys, į kurį ateina tiesos trokštantis subjektas ir transcendencijos pasiuntiniai, perduodantys savo žinią. Pasak Šliogerio, noras susitikti su tikrove anapus šio kambario yra neregėtas žmogaus kvailumas, nes išėjimo iš jo žmogui nėra – regintis susitikimas anapus sievos neįmanomas. Įmanomas neregintis susitikimas per technologiją, kuris labai pavojingas. Šį kelia pasirinko mokslas ir rizikuoja mumis ir mūsų ateitimi, kuri turėtų ar galėtų būti šviesi, tačiau nuolatos dirbtinai sukeliamos problemos, kurios neleidžia žmogui gyventi pilnatviško gyvenimo. Kiekvieną dešimtmetį dirbtinai sukeliama problema, kuri prikausto žmonių dėmesį ir dezorientacijoje atima galimybę priimti strateginius sprendimus dabartinėje civilizacijos pakopoje.

• Scientizmas
• Sievos teorija