Holoplastinės filognozijos formulės

Globalines metafizines struktūras filognozijoje įprasta aprašinėti formulėmis, kuriose parodomas pagrindinis tikrovės mąstymo principas. Šis metodas artimas tam, kuris naudojamas moksle ir reikalingas žinių supaprastintam ir glaustam perteikimui be nereikalingo tuščiažodžiavimo bei minčių balasto. Toks principas nėra privalomas ir jis nėra vienintelė filognozijos forma, tačiau pateikiant pradmenis – labai patogus būdas parodyti filognozijos problemos esmę. Formules skaityti reikia mokėti, priešingu atveju, idėjos suprasti neįmanoma, o supratimas pasiekiamas išsiaiškinus jų sudėtį ir ženklų reikšmes. Formulės ir ženklai bus apibrėžti tolesniame dėstyme, kuriame bus pateiktos pagrindinės civilizacijų struktūros, holoplastinės tikrovės struktūros ir holoplastinio žmogaus struktūros. Tai, kas čia pateikiama yra pirmos versijos gnostinis implantas iš tūkstančio versijų, tačiau išplečiant mintį iki holoplastinio lygio.

A. Holoplastinės civilizacijos psichovektoriaus struktūros.

a) u (MS1 – DA – T – DS999) – mokslo psichovektorius

b) u (MS1 – DA – K – DS999) – kultūros psichovektorius

c) u (MS1 – DS999) – pirmapradžių būsenų psichovektorius

Apibrėžkime parametrus. Mažoji u raidė žymi mažąją antitezę, kuri yra žmogaus sumatoriaus struktūra, turinti subjektyviąją ir objektyviąją dalį. Mažoji antitezė yra tarp mažosios sievos, žymimos MS ir didžiosios sievos, žymimos DS. Tarp šių įsiterpia pažinimo rezultatas, kuris yra drakono akis, vadinama teorine sinteze MS1-DA-DS999, ir technika, vadinama technine sinteze DA-T-DS999. Kalbant apie kultūrinį psichovektorių, techninė sintezė pakeičiama kūrybine sinteze, kuri žymima DA-K-DS999. Pirmapradė būsena reiškia, kad nėra išvystytos drakono akies, protas tik minimalus, reaguojama pirmykščiu signaliniu principu, galinčiu būti aukšto lygio, turinčiu civilizacijų užuomazgas ir žemo, gyvulinio lygio.

B. Holoplastinės tikrovės struktūra.

U (F1 – JL – KT – T – DA – F2) – baltasis drakonas

Didžioji U žymi didžiąją antitezę, kuri yra tikrovėje tarp pirmo ir antro fundamento, kurie susieti priešpriešine akistata: pirmas fundamentas – suvokiamas kaip šios tikrovės kūrėjas, ir antras fundamentas – suvokiamas kaip iššūkis pirmam fundamentui, norint sukurti savo tikrovės versiją, pagal mažosios sievos kūrybinius projektus gaminant dirbtinę tikrovę. Ši antitezė yra kosminė, tai yra, ji apima daug individualių sumatorių, daug mažų u. Struktūra KT-DA-F2 yra teorinė gnostinė sintezė, kuri atskleidžia nematomą, hipostratoje slypintį klodą, taip atveriant galimybę jį sutechninti, įvykdant techninę gnostinę sintezę, kaip parodyta KT-T-F2 kompozicijoje. DA gali turėti įvairius civilizacijų stilius, pradedant nuo magijos ir baigiant moksline. Nuo to priklauso, koks klodo įsisavinimo sugebėjimas: ar jis valdomas tik įsivaizduojant, ar iš tikro, techninėmis priemonėmis. Klodų telkinių hipostratinis pasaulis, KT, yra pagrindinė hipostratos teorija, kurioje juodoji liepsna, JL, vaidina lemiamą vaidmenį. Tai pagrindinė „jėga“ kuri suriša visus klodus į vieną sistemą, ir yra gyvybe vadinamų sintezių pagrindas. Tai dieviška dalis žmoguje, kuri yra „nemirtinga“ ir grįžta atgal į savo pirmapradę būseną iširus pirmapradžio kūno struktūrai. Pasiekus tikrovėje gylį JL-T-F2, žmogus pakiltų į nematomos tikrovės tikro šeimininko statusą, taptų pirmąja rase galaktikoje.

C. Holoplastinis žmogus.

u (U) = JL [P(KT) + S(KT)]

Ši struktūra reiškia, kad mažoji antitezė yra didžiosios antitezės funkcija u (U), kitaip sakant, didžioji antitezė yra mažosios antitezės kūrėja. Kūrimo pagrindinis katalizatorius yra juodoji liepsna, JL, kuri yra iš šaltinio kylanti energija, galinti surišti klodų nederančias substancijas į vieną visumą. Surišami du pagrindiniai elementai: pirmapradis kūnas, P, sudarytas iš grubiosios klodų substancijos ir sumatorius, S, kuris sudarytas iš subtiliosios klodų substancijos. Tai dualistinė žmogaus samprata, kuri reiškia, kad žmogui mirus, jo dalys, rišamos juodosios liepsnos, išsiskaido ir pereina į savo klodo pamatinę būklę. Akivaizdžiai matome tik kas nutinka su P(KT) fasadine dalimi, kuri yra negyvo žmogaus materialus kūnas, netekęs S(KT) ir JL. Kokia mažosios antitezės gyvenimo prasmė rodo civilizacinių psichovektorių aprašymai ir pagrindinė tikrovės problema: turime siekti juodojo ar baltojo drakono civilizacijos. Taip pat, ar mūsų mažoji sieva turi gyventi genealoginio giminės projekto ar gnostinio projekto prasmėje. Visi žino, kad gyvenimas, bet kokiu atveju, yra laikinas, ir kuria strategiją tokią, kokioje gali geriausiai realizuoti savo prigimtį.

Formulių yra daug daugiau ir visos jos išsiskleidžia į pilną formą, kurioje paaiškintas kiekvienas elementas iki smulkiausio apibrėžimo. Jos yra tai, kas filognoziją atskiria nuo filosofijos ir priartina prie mokslo, tačiau akivaizdu, kad tikru mokslu nėra dėl metodo „metafiziškumo“. Jokiame moksle, net jeigu jis ieško „visko teorijos“ nėra tokio masto aprėpties, kadangi kalbama apie realybes, kurios mokslui niekaip neprieinamos, todėl – tik spekuliatyvios. Tačiau filognozijos formulių paskirtis – ne vien atverti tikrovės geometrinių simetronų dėsningumus, bet ir pateikti kažką panašaus į civilizacijos bazinę struktūrą, kuri aprašo ne vien tai, kas turima, bet ir tai, kas norima turėti, naudojantis tikrovės holoplastinio žemėlapio logika. Gali kilti abejonių dėl tokių sąvokų kaip juodoji liepsna, drakono akis, galima tvirtinti, kad tokios realybės neegzistuoja, tačiau suvokus, kad čia kalbama ne apie rezultatus, bet apie orientyrus, pagal kuriuos protai turi judėti į priekį, toks argumentavimas atrodo nepakankamai įtaigus.

Tikrovė yra didžioji antitezė, U, kur viena raidės šaka yra dievo šaka, kita – žmogaus. Atšakas sujungus vieną su kita per viršų, gauname dirbtinį ryšį tarp šaltinio ir sąmonės, kuris gali turėti įvairias formas, pradedant nuo psichologinės, baigiant gnostine. Apatinė U raidės dalis yra natūralus ryšys, kuris žymi kūrybinį aktą per juodąją liepsną. Šis mnemoninis metodas labai patogus įsiminti pagrindinę filognozijos struktūrą, kuri vadinama fundamentalia jos formule, kurioje atskleidžiamas visas planetinės civilizacijos galimybių žemėlapis. Ką jis mums rodo? Koks gyvenimo kelias geriausias? Turime dalyvauti baltojo drakono civilizacijos kūrimo procese ar turime nuo jo nusisukti? Pasirinkimas – kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, nes šios civilizacijos galutinis rezultatas bus pasiektas tik tolimoje ateityje, tad asmeninio išsiaukštinimo – ne tokios jau didelės galimybės. Kitaip sakant, mokslininkai įsisavina fondus arba dirba labdara ateities kartoms, kurios turės aukštesnes technologines galimybes, veiklos mastą ir atsakomybę. Todėl gigantomanija ir susidievinimo troškimas yra iliuzijos, kurios specialiai įdiegiamos tam, kad „darbinis arklys temptų vežimą“. Norint užimti aukštas pareigas organizacijoje – tai reikalinga, tačiau jeigu gyvenimo norai minimalūs, dalyvavimas projekte, kurio likimas neaiškus – nieko neduoda.

Labiausiai dominantis klausimas – koks žmogaus likimas judant tarp žemutinės ir aukštutinės karalystės, koks gyvenimas po mirties. Ateis toks laikas, kai šį klausimą bus galima atsakyti parodant elementarią holoplastinės tikrovės formulę, kurioje matysis koks joje visų esminių žmogaus dalių kelias. Šiuo metu klausimas turi du akcentus: sumatoriaus klodo [S(KT)] atskleidimas ir to klodo savybių nustatymas bei juodosios liepsnos [JL] struktūros supratimas, kuri riša žmogų su centriniu klodu, kuris vadinamas šaltiniu arba pirmu fundamentu. Pagrindinė pirmapradžio kūno idėja yra, kad ryšys tarp fizinės ir gnostinės branos kuriamas juodąja liepsna vadinamos energijos, kuri tiek suriša gnostinį lauką su materialiu lauku, tiek padeda jiems apsikeitinėti informacija. Juodoji liepsna yra formuojanti substancija, kuri persmelkia kevalą ir į sąmonę įdeda sugebėjimą suvokti informaciją gyvos, ontologinės substancijos būdu. Tai pirmos versijos holoplastinis gnostinis implantas, kuris yra pirmas žingsnis į tikrovės paslapties atskleidimą. Mano pateikiamas metodas – originalus filognozijos metodas, kuris neturėtas nei filosofijoje, nei moksle. Dėl šios priežasties siekiama filognoziją pateikti kaip atskirą discipliną, kuri skirta holoplastinių tikrovės struktūrų tyrinėjimui, kuriame filosofija jungiama su mokslu ir peržengiama į aukštesnės pakopos civilizaciją, kuri būtų IV kategorijos, tai yra, poscientistinė.