Prieš Mašiną

Pagal apibrėžimą filognozija yra „pažinimo meilė“, kurios pagrindinis tikslas – paslėptos tikrovės atskleidimas, sąlygų jos įvaldymui sudarymas, todėl ji tiesiogiai susijusi su technika, teoriją turinčia paversti praktika. Pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome tai buvo aiškinama kaip vis didesnis tiesos sąmonės išsivystymas, matuojant tai metafizinės skalės atidengtos dalies laipsnišku didėjimu ir žmogaus veiklos masto plėtimu, kuris yra tiek ekstensyvus, tiek į gylį. Galiausiai, masto plėtimas turi pavirsti į kosminę ekspansiją, kai atvėrus gelmines tikrovės dalis bus sukurtos technologijos kosminio transporto gaminimui. Filognozijos terminais tiesos gnostinis kūnas vadinamas rišliu, o veiklos mastas – hipostratai funkcijas sugebanti primesti technika, R – T. Taip pažinimas susiejamas su techniniu meistriškumu, sugebėjimu valdyti tikrovės klodus, kurti iš jų žmogaus galimybes išplečiančias priemones. Tačiau ne vienoje vietoje aiškinau, kad tai nėra nepavojinga, tad be etinio apsiribojimo tokia begalinės tiesos ir begalinio veiklos masto sąmonė gali pavirsti į tikrą civilizacinį išsigimimą, kurį privaloma riboti, įvedant trečią komponentą.

Ką tai reiškia galima suprasti gretinant filognoziją su filosofija, kuri yra ne pažinimas, bet išmintis. Kas yra išmintis? Ir su kuriuo filognozijos dėmeniu ji susijusi, tiesos sąmone ar veikla? Gerai pagalvoję suprantame, kad filosofijos apibrėžime akcentuojamas antras komponentas, nes „išmintis“ koreliuoja su „technika“, kuri yra žmogaus veiklos sritis, valdomas etikos. Išmintis – tai tam tikras veiklos, gyvenimo ir mąstymo būdas, kuris rodo gerą reikalų supratimą, apdairumą ir normų laikymąsi. Tai daroma todėl, kad suvokiama, kad visas blogis sugrįžta, nes nėra veiksmo be atoveiksmio, todėl nuo netinkamų veiksmu protinga susilaikyti, niekam nekenkiant ir nedarant žalos, savo įgeidžių, ego ar gobšumo patenkinimui. Klasikinė išminties formulė etikoje yra Aristotelio „aukso vidurio“ taisyklė, kuri pataria vengti kraštutinumų, būti nuosaikiu ir santūriu. Kitaip sakant, laikoma, kad išmintis yra pusiausvyros ir harmonijos siekimas, toks elgesio valdymas, kuris neiškrinta iš natūralių simetrijų ir prigimties. Išmintis – tai darnos tikrovėje saugojimas, stengiantis tikrovėje susitapatinti su natūraliu ritmu. Tuo tarpu priešingas polius filosofijoje yra teorinė kontempliacija, kurios tikslas įsižiūrėti į daiktus, žmogų, suprasti kas jis yra savo prigimtyje ir stengtis prie jos prisiderinti išmintingu, tai yra protingu, prisiderinimu. Tad jos struktūra tokia: Teo(rija) – So(phia). Teorija yra tiesos vieta, kuri sukuriama atveriančios būties, į kurią įteka prigimtinis ir žmogaus įstatymas, o Sophia yra toks gyvenimo organizavimas, kuris laikosi saiko, prisiderina prie natūralios tikrovės. Tai silpnoji mąstymo struktūra, priešpastatoma stipriajai mąstymo struktūrai.

Nuo filognozijos ši pozicija skiriasi tuo, kad filosofijoje etika yra integruota į filosofinę būseną, filosofinę laikyseną tikrovės atžvilgiu. Galima sakyti, kad ji yra etika, pavirtusi mąstymo ir elgesio būdu. Tuo tarpu filognozijoje rišlys ir technika neturi į save inkorporuotų saugumo priemonių, tad etiką prie jų prijunti reikia dirbtinai, išoriniu apribojimu ir įstatymu į rėmus. Toks principas gali atrodyti nepriimtinas todėl, kad jis pavėluotas, nes moralė prisimenama tik tada, kai jau padarytas nusižengimas ir pažeidimas. Tačiau kitos galimybės nėra, nes norint kurti veiklos mastą, iš etinės egzistencijos vidaus to padaryti neįmanoma, todėl reikia peržengti ribą, įveikinėti tikrovės uždarumą, tamsą žmogaus sąmonės atžvilgiu, pasipriešinimą ir tik tada vertinti, kaip naują realybė būtų galima panaudoti žmonijos labui jos nesunaikinant. Tai nenuostabu, kad filognozijoje pilnas pažinimo ir etikos sujungimas neįmanomas, nes pusiausvyrą laikant etikos idealu, jos niekaip neįmanoma išsaugoti metafizinės skalės atidenginėjime, todėl pažinimas natūraliai yra antietika, arba natūralios pusiausvyros ardymas, vietoj saiko laikantis begalybės priedermės. Taigi filognozijoje yra tokie du etapai: neetiškas – atodanga ir dirbtinės funkcijos įdiegimas; etiškas – bandymas naują realybę suderinti su proto normomis ir racionalumu, sukuriant naują, gnostinę darną, turinčią imituoti prigimtinę darną. Kitaip sakant, žmogus sukuria dirbtinę gamtą, naują techninę ekosistemą, o tada ją racionalizuoja taip, kad ji neįgautų išsigimusių formų, mėgdžiotų natūralios gamtos išmintį, o kai kur ją galbūt ne pralenktų.

Tokia baltojo drakono civilizacijos „išmintis“, sophia, kuri remiasi dirbtinės gamtos koncepcija ir jos dirbtine santvarka, kokia buvo sukurta politiškai organizuojant žmoniją į tautas ir valstybes, kurios visos yra dirbtinės ekosistemos, veikiančios pagal žmogaus įstatymą ir yra dirbtinė tvarka, kurios tikslas pagerinti natūralią, gamtinę ekosistemą. Tai reiškia, kad filognozija daugiau susijusi su žmogaus įstatymu, o filosofija su gamtos įstatymu. Pirmuoju atveju tai baltojo drakono civilizacijos, o antruoju – juodojo drakono civilizacijos pamatas. Dirbtinė tikrovės ekosistema yra trečiojo įstatymo pakopa istorijoje, kurios etika yra proto sukurta tvarka, kuri tarsi antroji gamta, suformuojanti antrą žmogaus prigimtį ir su ta dirbtine prigimtimi susijusią išminį, bei teoriją. Vadinasi, galima sakyti, kad filosofija techninėje civilizacijoje išlieka, net jeigu natūrali aplinka yra sunaikinta, kaip urbanizuotoje ekosistemoje, tačiau tai jau kitas protas, kitas mąstymas ir kita išmintis. Taip yra todėl, kad žmogų formuoja dirbtinės situacijos, įvykiai, renginiai, dienos ritmas, gyvenimo trajektorija, socialinių santykių formos, todėl ir fenomenologija, ir egzistencializmas, ir gyvenimo filosofija yra ne tie, kokie buvo ikitechninėje eroje. Tai nereiškia, kad gamtinė senovė kada nors buvo geresnė, nes tikras rojus pirmo ir antro tipo įstatyme – tik išimtiniai atvejai ir laimingi atsitiktinumai.

Dėl šios priežasties yra du filosofavimo tipai: natūralaus ir dirbtinio pasaulio. Filognozija būtų kažkas panašaus į jungties tarp pirmo ir antro sukūrimą, o filosofija – išmintingas gyvenimas daikto arba mašinos artumoje. Abiem atvejais kultūra turėtų būti orientuota į žmogų, sukuriant tokį gyvenimo ciklą, kuris neatimtų iš jo laisvės ir laimės, leistų išsaugoti savo prigimtinius bruožus ir žmogiškumą. Tai bus labai sunku padaryti, jeigu mašina bus iškelta aukščiau už žmogų, o šis priverstas ją aptarnauti ir tapti visišku jos vergu. Tai svarbu todėl, kad mašina vystosi / vystoma, ji tampa gyvūnu, kurio protaus auga tokiu greičiu, kad jis greitai taps konkurencingu žmogaus protui, kol perspektyvoje jį visiškai išstums. Tokia protingų mašinų projektinė, peržengus leistinas etikos ribas, taps dideliu pavojumi žmogui, todėl kokia trajektorija ateityje vystysis planetos istorija, sunkiai nuspėjamas ir prognozuojamas dalykas. Ekonomikos ir konkuravimo dėl valdžios užvaldytas žmogaus psichovektorius bus sunkiai suvaldomas ir sustabdomas, todėl neišsprendus šio klausimo, planetos evoliucija ateityje turės praeiti labai sunkų etapą. Kol gyvename pradinėse stadijose, tuo galime nesirūpinti, tačiau juodųjų technologijų žemėje sparčiai daugėja, dėl kurių nebus įmanoma pasipriešinti jokiam išsigimimui, nes žmogus bus visiškas dirbtinės ekosistemos vergas, iš kurios nebus įmanoma išsiimti ir turėti nepriklausomą gyvenimą.

Dėl šios priežasties technikos progresas turi būti griežtai kontroliuojamas, sukuriant tokią išradimų seką, kuri visas mafijines grupuotes įvarytų į šachą ir matą kaip šachmatų partijoje. Tai yra: turi būti žiūrima technologijų įvedimo seka, jų pozicinis išdėliojimas, neleidžiant apriboti nepavojingų, bet išlaisvinti galinčių technologijų platinimą. Tik taip sužaidus galima sukurti naudingus galios pusiausvyrų variantus, kuriuose žmonija ne praloš, bet išloš ateitį. Norima ateitis pati neateis, ją reikia iškovoti lošiant partiją didmeistrio genialumu. Taigi, ko turime siekti: nulaužti psichotroniką, išardyti žmonių internetus, įveikti dirbtinio intelekto schemas, nepasiklysti virtualios realybės hologramose, netarnauti išmaniai mašinai, susikurti tokį gyvenimo stilių ir formą, kurioje ant menčių paguldytas būtų ne žmogus, o mašina, pirmiausiai protuose. Tam reikalingas jos išstabinimas, pilna demistifikacija ir psichologinė destrukcija.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s