Mėnuo: liepos 2023

Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“

Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“

Kaip A. Šliogeris ar F. Niezsche‘ė, filognozijoje vystau žmogaus metafizinę teoriją, kurioje jis suprantamas ne vien pagal tai, kaip jis atsiveria pats sau arba kitam, bet ir pagal tai, kokia jo gilioji sandara. Šioje vietoje noriu priminti pagrindinę žmogaus aiškinimo struktūrą, naudojamą žmogaus sudėtinių dalių išskyrimui: JL [P; S]. P yra mechaninė jo dalis, vadinama … Skaityti toliau Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“

Bendras filognozijos vaizdas

Bendras filognozijos vaizdas

Kaip jau buvo apibrėžta, rišlys yra informacinės sintezės padarinys, prote į vieną visumą susiejantis psichikos ir pasaulio patyrimą. Šioje sintezėje veikia du mąstymo principai, vadinami tikėjimu ir žinojimu. Tai yra kai siejama objektyviai – turimas žinojimas, o kai siejama subjektyviai – tikėjimas. Arba teorija gali būti žinoma tikru žinojimu, arba tik tikima. Šiame procese iš … Skaityti toliau Bendras filognozijos vaizdas

Filognozijos gimimas (iš Mockaus dvasios)

Filognozijos gimimas (iš Mockaus dvasios)

„Filognozijos pradmenų“ 18 tomų ciklas, rašomas nuo 2018 metų pavasario, yra tarsi gimdymo procesas, kurio metu turi būti sukurta nauja pažinimo paradigma, išsivystanti iš ankstesnių žinojimo formų ir jas gerokai pralenkianti. Tos formos prasideda nuo pat ankstyvųjų magijos ir mitologijos apraiškų ir užsibaigia filosofija bei mokslu. Kadangi šiuolaikinė civilizacija gerokai pažengusi į priekį, daug dalykų … Skaityti toliau Filognozijos gimimas (iš Mockaus dvasios)

Archonto perspektyva

Archonto perspektyva

Šiame skyrelyje paaiškinsiu kaip sątvaras, žiūrint iš jo vidinės perspektyvos, pavirsta anapuspasauline realybe, kurioje kaip arena atsiveria gardo gyvenimas kaip apmąstymo objektas. Jeigu gardo pasaulį laikysime trimate erdve, trimačiu burbulu, turinčiu tris dimensijas, tai žmogaus antra, vidinė dalis yra tarsi ketvirta dimensija, kuri yra anapus šios trimatės erdvės ir yra tarsi ją gaubiantis 4D apvalkalas. … Skaityti toliau Archonto perspektyva

Elitiniai protai

Elitiniai protai

Filosofija kaip pasaulėvaizdis ir pasaulėžiūra yra pagrindinė visuminio civilizacijos modelio formavimo priemonė informacinėje proto dalyje. Turint visuotinio švietimo sistemą, siekiama, kad šis modelis būtų vienodas visiems gardo gyventojams, kad jie būtų paruošti gyventi konkrečioje valstybės santvarkoje ir suprastų kokie svarbiausi jos principai. Net mokslinėje civilizacijoje šis vaidmuo atitenka filosofijai, nes mokslas per daug fragmentuotas ir … Skaityti toliau Elitiniai protai