-
Continue reading →: Baltojo drakono civilizacijos programa LietuvojePirmi aštuoniolika „Baltojo drakono civilizacijos“ tomų, sudarančių „Filognozijos pradmenis“, turi kelis skaitymo variantus, priklausančius nuo žiūrėjimo į šios dalies idėjas perspektyvos. Vienas iš variantų yra vadinamoji 9VD perspektyva, išdėstyta dešimtame tome; tačiau, artėjant prie pirmos dalies dviejų trečdalių, atsiveria ir kita perspektyva, kuri yra ne 999, bet 666. Pagal šią…
-
Continue reading →: Tolimas siekinysSavo galutinėje realizacijoje gnostinis kūnas vadinamas rišliu, tam tikra dalimi atidengiančiu holoplastinę realybę, ir veikiančiu kaip išvystyta drakono akis. Priklausomai nuo to kiek holoplastinės realybės dalių atverta, skaičiuojama gnostinio kūno versija, galinti būti nuo 1 iki 1000. Šią skalę susieję su procentais gauname, kad vienos dalies vertė yra 0,1 proc.…
-
Continue reading →: Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“Kaip A. Šliogeris ar F. Niezsche‘ė, filognozijoje vystau žmogaus metafizinę teoriją, kurioje jis suprantamas ne vien pagal tai, kaip jis atsiveria pats sau arba kitam, bet ir pagal tai, kokia jo gilioji sandara. Šioje vietoje noriu priminti pagrindinę žmogaus aiškinimo struktūrą, naudojamą žmogaus sudėtinių dalių išskyrimui: JL [P; S]. P…
-
Continue reading →: Bendras filognozijos vaizdasKaip jau buvo apibrėžta, rišlys yra informacinės sintezės padarinys, prote į vieną visumą susiejantis psichikos ir pasaulio patyrimą. Šioje sintezėje veikia du mąstymo principai, vadinami tikėjimu ir žinojimu. Tai yra kai siejama objektyviai – turimas žinojimas, o kai siejama subjektyviai – tikėjimas. Arba teorija gali būti žinoma tikru žinojimu, arba…
-
Continue reading →: Filognozijos gimimas (iš Mockaus dvasios)„Filognozijos pradmenų“ 18 tomų ciklas, rašomas nuo 2018 metų pavasario, yra tarsi gimdymo procesas, kurio metu turi būti sukurta nauja pažinimo paradigma, išsivystanti iš ankstesnių žinojimo formų ir jas gerokai pralenkianti. Tos formos prasideda nuo pat ankstyvųjų magijos ir mitologijos apraiškų ir užsibaigia filosofija bei mokslu. Kadangi šiuolaikinė civilizacija gerokai…
-
Continue reading →: Archonto perspektyvaŠiame skyrelyje paaiškinsiu kaip sątvaras, žiūrint iš jo vidinės perspektyvos, pavirsta anapuspasauline realybe, kurioje kaip arena atsiveria gardo gyvenimas kaip apmąstymo objektas. Jeigu gardo pasaulį laikysime trimate erdve, trimačiu burbulu, turinčiu tris dimensijas, tai žmogaus antra, vidinė dalis yra tarsi ketvirta dimensija, kuri yra anapus šios trimatės erdvės ir yra…
-
Continue reading →: Elitiniai protaiFilosofija kaip pasaulėvaizdis ir pasaulėžiūra yra pagrindinė visuminio civilizacijos modelio formavimo priemonė informacinėje proto dalyje. Turint visuotinio švietimo sistemą, siekiama, kad šis modelis būtų vienodas visiems gardo gyventojams, kad jie būtų paruošti gyventi konkrečioje valstybės santvarkoje ir suprastų kokie svarbiausi jos principai. Net mokslinėje civilizacijoje šis vaidmuo atitenka filosofijai, nes…
-
Continue reading →: Misijos esmėBendrojoje filognozijoje metafizinė teorija, vadinama substratologija, pagrįsta regimo ir neregimo pasaulio akistata, kurioje naudojamas nematomo aiškinimas per matomą, taikant gretinimo metodą. Turimas sątvaras ir du sątvaro filosofai F. Nietzsche‘ė ir A. Šliogeris bei substratas ir du transcendentinio substrato filosofai, arba gnostikai, D. Mockus ir Jėzus iš Nazareto. F. Nietzsche‘ė ir…






