-
Continue reading →: F. Nietzsche’ės egologinė kosmologija: linksmasis mokslasF. Nietzsche‘ės sątvarologinė kosmologija yra trečias variantas iš nagrinėjamų keturių, tad jame turime pamėginti surasti tai, kas ją skiria nuo ankstesnių, kuo ši sątvarologija unikali ir nepakartojama. Žinome, jog kiekvienas sątvaras turi tą pačią bazinę struktūrą, kuri yra būdinga įvairiems kitiems sątvarams, tačiau kiekviena egzistencija, jai užsikrovus informacija, ji tampa…
-
Continue reading →: D. Mockaus technologinė kosmologija: kosminė civilizacijaŠiame skyrelyje aptarsiu kitą sątvarologinės kosmologijos variantą, kuris yra D. Mockaus propaguojama „logija“, turinti „techno“ variantą. Ankstesniame A. Šliogerio kosmologijos pristatyme nurodžiau, kad jis centrine koncepcija laiko „būties mąstymą“; D. Mockaus sątvarologijoje šis principas priimamas kaip bazinis, tačiau ant jo uždedamas techninis antstatas, kuriant dirbtinės būties sluoksnį, sudaromą techninių daiktų,…
-
Continue reading →: A. Šliogerio ontologinė kosmologija: bulvės metafizikaFilognozijos doktrinoje kaip pavyzdį naudoju keturias filosofijas, kurios yra keturi standartiniai kosmologijos modeliai, tinkami aprašyti archetipines sątvarologijas. Šie filosofai yra F. Nietzsche‘ė, A. Šliogeris, D. Mockus ir Jėzus iš Nazareto. Kiekvienas jų turi savo unikalią „logiją“, kuri prote sukuria informacinės sąveikos su išorine realybe vektorių, apibrėžiantį individualią gyvenimo ir mąstymo…
-
Continue reading →: Baltojo drakono civilizacijos programa LietuvojePirmi aštuoniolika „Baltojo drakono civilizacijos“ tomų, sudarančių „Filognozijos pradmenis“, turi kelis skaitymo variantus, priklausančius nuo žiūrėjimo į šios dalies idėjas perspektyvos. Vienas iš variantų yra vadinamoji 9VD perspektyva, išdėstyta dešimtame tome; tačiau, artėjant prie pirmos dalies dviejų trečdalių, atsiveria ir kita perspektyva, kuri yra ne 999, bet 666. Pagal šią…
-
Continue reading →: Tolimas siekinysSavo galutinėje realizacijoje gnostinis kūnas vadinamas rišliu, tam tikra dalimi atidengiančiu holoplastinę realybę, ir veikiančiu kaip išvystyta drakono akis. Priklausomai nuo to kiek holoplastinės realybės dalių atverta, skaičiuojama gnostinio kūno versija, galinti būti nuo 1 iki 1000. Šią skalę susieję su procentais gauname, kad vienos dalies vertė yra 0,1 proc.…
-
Continue reading →: Tikrasis dvasinis “daiktiškumas“Kaip A. Šliogeris ar F. Niezsche‘ė, filognozijoje vystau žmogaus metafizinę teoriją, kurioje jis suprantamas ne vien pagal tai, kaip jis atsiveria pats sau arba kitam, bet ir pagal tai, kokia jo gilioji sandara. Šioje vietoje noriu priminti pagrindinę žmogaus aiškinimo struktūrą, naudojamą žmogaus sudėtinių dalių išskyrimui: JL [P; S]. P…
-
Continue reading →: Bendras filognozijos vaizdasKaip jau buvo apibrėžta, rišlys yra informacinės sintezės padarinys, prote į vieną visumą susiejantis psichikos ir pasaulio patyrimą. Šioje sintezėje veikia du mąstymo principai, vadinami tikėjimu ir žinojimu. Tai yra kai siejama objektyviai – turimas žinojimas, o kai siejama subjektyviai – tikėjimas. Arba teorija gali būti žinoma tikru žinojimu, arba…
-
Continue reading →: Filognozijos gimimas (iš Mockaus dvasios)„Filognozijos pradmenų“ 18 tomų ciklas, rašomas nuo 2018 metų pavasario, yra tarsi gimdymo procesas, kurio metu turi būti sukurta nauja pažinimo paradigma, išsivystanti iš ankstesnių žinojimo formų ir jas gerokai pralenkianti. Tos formos prasideda nuo pat ankstyvųjų magijos ir mitologijos apraiškų ir užsibaigia filosofija bei mokslu. Kadangi šiuolaikinė civilizacija gerokai…






