-
Continue reading →: Sąmonės teorijos santrauka
Sąmonės tyrimo metodai Žmogaus sąmonę tyrinėja: Filosofija Metodas – sąvokinis apmąstymas, vidinės ir išorinės patirties refleksija. Psichologija Surinktų psichologinės veiklos, aktyvumo duomenų analizė. Eksperimentas. Fizika Matematinis, parametrinis, eksperimentinis modeliavimas. Tyrime naudojama prieiga Šiuolaikiniai tikslieji mokslai naudoja kontinuumų metodą. Šis metodas sujungia tokias dalis: Matematinis kontinuumas – tai kontinuumas sujungtas…
-
Continue reading →: Kelios mintys apie kalbą
Nors lingvistikos mokslas yra teorija, kuri žmonėms neįdomi, noriu pasidalinti kai kuriais savo vertinimais ir pastebėjimais. Natūralus pasaulis istoriškai išreikštas neryškiai, žmogui per daug ilgais eonais. Skirtingų istorinių epochų kalbos vystosi greičiau, bet visos įvedamos naujovės yra tik skirtingos schemos, su skirtingais sujungimais ir skirtingais išsišakojimais. Pokyčiai ateina kaip kažko…
-
Continue reading →: Dirbtinė kalba 2
Norėčiau pratęsti savo dirbtinės kalbos gramatikos viešinimą, pateikdamas tariamosios nuosakos lenteles. Tariamoji nuosaka turi tris laikus, nors tai gali atrodyti neįprasta, nes paprastai būna 2 laikai, o tariamoji nuosaka ateityje nenaudojama ir neišreiškiama. Tačiau logika įmanoma, nes sąlygos sakiniuose dažnai kalbama ir apie galimybes ateityje, kurios aprašomos ne būsimuoju laiku.…
-
Continue reading →: Tarpgalaktinės civilizacijos problemos
Einšteino sukurta reliatyvumo teorija skirta apskaičiuoti paklaidas, kurias sukelia judėjimas arba erdvės kreivumas. Stacionaraus matavimo prietaiso matavimai yra vieni, tačiau kai jis pradeda judėti dideliais greičiais, netiesinėje erdvėje, jie pasikeičia. Šiam pasikeitimui apskaičiuoti Einšteinas ir kiti pasiūlė savo formules, kuriomis buvo pakeista visa pamatinė fizikos kategorijų ir jų savybių paradigma.…
-
Continue reading →: Dirbtinės kalbos koncepcija
Jau gana ilgai turiu asmeninės, dirbtinės kalbos idėją, kurią pabandysiu pailiustruoti konkrečiu pavyzdžiu. Toliau pateikiamas gramatikos fragmentas, kuris yra iš mano kuriamos asmeninės kalbos savo asmeniniais tikslais. Gramatiką pavyko sukurti gana lengvai ir greitai, todėl, kad tai nėra gausiausia kalbos dalis. Daug sunkiau sekasi su žodynu, kurio kūrimas dėl tam…
-
Continue reading →: Naujos fizikos galimybė 2
Ankstesniame įraše paaiškinau, kokia pagrindinė problema su klasikine fizika, šį terminą suprantant nauja prasme. Jos problema ta, kad ji pagrįsta judėjimo kiekybine analize. Šią savybę vadinu fizikos reonomiškumu. Tačiau tokios fizikos problema ta, kad ji remiasi parametrais, kurie nėra tikri, neatitinka pirminės tikrovės, bet priešingai, yra surenkami dinamiškai. Norint suprasti,…
-
Continue reading →: Dirbtinio intelekto kalba
Natūralias kalbas kompiuteriui imituoti sudėtinga, tačiau tam būtų galima sukurti dirbtinę kalbą, kurią būtų lengva programuoti kompiuteriniais algoritmais. Tai būtų ne programavimo, bet bendravimo su kompiuteriu kalba. Galima būtų pašalinti visas nepatogias natūralios kalbos savybes, supaprastinti gramatiką, išimti daugiaprasmiškumą, pritaikyti kalbą apdorojimui dirbtinio intelekto algoritmais. Manau kad tai turėtų būti…






