Šiame įraše norėčiau pratęsti paskutines nagrinėtas temas ir papildyti jas kai kuriais metodologiniais dalykais. Svarbiausia, ką reikia prisiminti iš minėtų temų yra sąmonių klasifikacija. Jeigu jas simboliškai pažymėtume trikampiais (piramidėmis) tai būtu du trikampiai: stovinti ant pagrindo piramidė ir stovinti ant smaigalio. Pirmos rūšies sąmonės yra gniuždančios, slopinančios, ribojančios, o antros rūšies – išlaisvinančios, išplečiančios, peržengiančios neteisėtą ribą. Šie terminai ir simboliai yra sąlygiški ir iš tikro reikia žiūrėti į esmę.

Pirmo tipo sąmonė visur, kur tik pasirodo, kuria piramidines sistemas, o antro tipo – yra revoliucinė, išlaisvinimo, išvadavimo, nepriklausomybės siekianti sąmonė. Naudojant metaforų kalbą, piramidės sąmonė yra viršaus kelias, o išlaisvinanti – apačios kelias, kuris pasiekęs savo tikslą, naują piramidę, bet jau savo pagrindu, kurti atsisako. Suprantu, kad tai labai sunku ir pagunda sudievinti savo sėkmę labai didelė. Šiai pagundai gal ir buvo atvejų kai pavykdavo atsispirti, tačiau kadangi tokia pergalė nekuria įspūdingų socialinių konstruktų, tai apie jas nepasakojamos jokios istorijos. Tokie atvejai į žemės istoriją neįrašomi. Istoriją sudaro viršaus kelio „sėkmės“.

Kaip sukuriama piramidė, kurios dėka nedidelis skaičius šarlatanų sugeba suvaldyti milžinišką masę žmonių? Tai padaroma pagrindo supriešinimu, kai susigundę loviu ir karjeromis, laisvi žmonės pradeda tarnauti begalybės beždžionėms ir atsisuka prieš tą terpę, iš kurios yra išėję. Kadangi supriešintos masės vienodo galingumo, tai piramidės viršūnė, pagrindinė klika, gali nesunkiai sukontroliuoti masių revoliucines nuotaikas.

Galima eiti laisvės ir nelaisvės keliu, šitaip priskiriant save kokiai nors vienai iš žmonių kategorijų. Dvi kategorijas pradžioje jau įvardijau, bet viršaus kelio pasaulyje galima klasifikaciją dar labiau detalizuoti. Viršuje stovinčios sąmonės yra klounai, begalybės beždžionės, toliau eina nuliai (juos galima vadinti zerothais – zero> nulis) ir piramidės apačioje karūnos žmonės – pliusinės sielos. Dauguma iš pastarųjų gyvena vergų gyvenimą, nes pasirinkę piramidėje tarnavimo kelią, dalis iš jų – nesusitaiko ir tampa „antisisteminiais“, pradėdami eiti apačios keliu.

Žinant tokį visuomenės ir visos istorijos principą, galima įvesti sąmonių klasifikaciją pagal „spalvą“. Tada kiekvieną sąmonę savo vietoje išanalizuoti, nustatyti indikatorius ir požymius, kurie leidžia įvertinti žmogų su kuriuo bendrauji. Tas įvertinimas yra spalvos priskyrimas. Pagrindinė poliarizacija yra balta-juoda. Klounai, piramidės viršūnė, turi juodą spalvą, laisvos pliusinės sąmonės – baltą. Tarnaujančios piramidei, vergų sąmonės turi pilką spalvą, nes jie tarnauja juodoms sąmonėms ir balta maišo su juoda. Zerotai, piramidės vidurinis sluoksnis, turi rudą spalvą, nes jie būna susigundę kokia nors begalybės beždžione ir iš esmės yra eksplozyvios sielos išdavusios tą pagrindą iš kurio kilę. Mėlynos spalvos sąmonės yra perspektyvios sąmonės, kurias galima patraukti eiti apačios keliu, priešintis begalybės beždžionės principui. Geltonos sąmonės, yra pažengę šio kelio atstovai.

Kalbėtis su juodomis ir rudomis sąmonėmis – beveik beprasmiška, nes jie yra dvasiškai silpni ir tarnauja lovio principui. Pilkos sąmonės vienintelė tikslinė auditoriją, iš jų perspektyviausi yra mėlynos spalvos sielos, kuriems galima aiškinti savo principus ir bandyti patraukti į savo pusę. Visi kiti, kuriuos minėjau pastraipos pradžioje, nori tik pasitarnauti begalybės beždžionėms, įtikti joms ir įsiteikti, todėl savo galvose nešioja tris lempas (arba „šviesoforą“) ir stebi aplinką. Jeigu pamato piramidei pavojų – užsidega raudona lempa; jeigu pamato naudą – užsidega žalia lempa; jeigu kam nors indiferentiški – užsidega geltona lempa. Pagal šią reakcijų sistemą, jie kontroliuoja visą aplinką ir raportuoja savo šeimininkams. Įtakingiausi „šviesoforai“ yra zerotai.

Gyvenant savo gyvenimus, būtina išmokti šitaip kategorizuoti žmonės, ypač priklausant piramidinei sistemai. Nes piramidės lyderiai pirmiausiai susikuria tokią „žvalgybą“, kurios tikslas yra žvalgyti visą visuomenę ir kiekvieną žmogų. Tokią sistemą turi visos organizacijos ir jos naudoja rangų ir iniciacijų sistemas, kurių metu savo gyvybe prisiekiama saugoti šią paslaptį. Norint būti priimtam į organizaciją, reikia įvykdyti tam tikras užduotis ir įrodyti kad sugebėsi tarnauti. Pirmiausiai reikalauja išsižadėti savo asmeninio gyvenimo ir savo principų, atiduoto visą save piramidei.

Kai pilkos spalvos sąmonė susiduria su organizuotu persekiojimu, dažniausiai kyla klausimai „kodėl?“ ir „kodėl aš?“. Tačiau tai klaidingi klausimai, nes pasirinkimo kriterijai neturi nieko bendro su žmogaus biografija, poelgiais, pažiūromis. Kai sukuriama tokiam tikslui organizacija (piramidė), savo veiklai realizuoti jiems reikia taikinių, objektų ir juos renkasi pagal patogumą savo tikslų realizavimui. Jeigu priešo neturi, tai priešą sukuria. Tam renkasi silpnus, pažeidžiamus, socialiai  ir psichologiškai lengvai valdomus žmones ir pradeda vystyti savo organizacijos veiklą. Neretai tokios organizacijos būna suorganizuotos okultiniais principais ir žmones persekioja vaidindami satanistinius, sadistinius spektaklius. Ne vienas disidentas yra su šia sistema susidūręs.

Dėl šios priežasties ir manau, kad reikia žmones mokėti klasifikuoti, pagal jų pasirinktus vaidmenis šiame gyvenime ir atsargiausiais būti su tais, kurie savo galvose nešioja šviesoforus – tai rudos, juodos ir galiausiai pilkos sąmonės. Pagrindiniai indikatoriai, aišku, yra veikla, kuria gyvenime užsiima, bet būna įvairių atvejų ir išimčių, tad mąstyti reikia ne vadovaujantis stereotipais, bet gilesne įžvalga.

Piramidės lyderių svarbiausias sugebėjimas yra mokėjimas kitų žmonių galvose statyti oro pilis. Tam sukurta ištisa švietimo/propagandos sfera, kuri suformuoja tam tikrus mąstymo modelius ir žmogus šiuos modelius savo gyvenime realizuoja. Tai gali būti bendro, pasaulėžiūrinio pobūdžio modeliai, arba susiję su konkrečiomis operacijomis. Didžiausia nelaimė lyderiui, kai jo pilys kitų žmonių galvose subyra – tada jie tampa piramidės griuvėsių šeimininkais, nesėkmės lyderiais. Toks pvz. yra V. Landsbergis, kuris nenustoja apsimetinėti tautos lyderiu, nors tokiu seniai nėra. Greičiau laikomas pajuokos objektu.

Šis centrinės sistemos suformuoto konstrukto sąmonėse metodas labai svarbus, nes jis gali pateikti daug indikatorių, kokiai kategorijai žmogaus sąmonė priklauso. Jeigu iš oro pilių sąmonė neišsivadavusi, tai toks žmogus yra viršaus kelio žmogus, trijuose galimuose vaidmenyse. Mėlyna ir geltona sąmonės šias oro pilis būna sugriovę ir yra pažangaus, išlaisvinančio mąstymo žmonės, laisvi protai. Su tokiais užmegzti santykius labai naudinga ir perspektyvu. Su kitais santykiai yra išbandymas ir tikslas – atversti į teisingą kelią. Bet taip dirbant labai lengva „užsirauti“ ant užsislaptinusių šviesoforų, kurie apie tokį žmogų raportuoja ideologinės žvalgybos skyriui.

Sunkiausia – pačiam nepasukti į viršaus klystkelį. Nuo to apsaugo, nesekimo principo laikymasis, kuris iš savo „sistemos“ neleidžia kurti jokių naujų piramidžių, nes kiekvienas žmogus savo sistemą turi susikurti pats, pagal savo matymą. Todėl principai laikomi ne taisyklėmis, kuriomis reikia sekti, bet vartais, pro kuriuos praeinama. Jeigu žmogus nori – gali grįžti atsitraukti, bet jis niekada nebus geltonos spalvos sąmone ir juo labiau baltos, tuo kuris yra iki galo išpildęs apačios kelio idealus.

Sistema gali vaidinti, kad jie vienintelis įmanomas ir „normalus“ pasaulis. Tačiau tiesos, kad ši sistema yra sukūrusi daugiausia blogio per visą žmonijos istoriją – nepaneigs niekas. Ir tai, kad kitoks kelias neįmanomas yra niekingas melas. Kitokį kelią neįmanomu daro tik niekinga kai kurių primatų prigimtis. Mes juos vadiname begalybės beždžionėmis.

• MK brigados