Šie metai artėja prie pabaigos ir jiems skirtos informacijos darosi vis mažiau. Turiu ruoštis kitiems metams, kurie, reikia tikėtis, bus ne mažiau produktyvūs negu šie. Naujo pilno įrašo kol kas nedarysiu, tačiau iš anksto noriu pasakyti kokia viena tema bus kitais metais. Ši tema įdomi tik tiems, kas įsigilinęs į mano idėjas, žino visus judėjimo kelius ir trajektorijas. Buvo parodyti keli nauji dalykai skaičių teorijoje, kurie bus reikalingi konstruojant realybės multipleksus-dauglypas. Tai buvo viena pagrindinių temų 2017 metų pradžioje, tačiau darbas nutrūko. Bet visada jaučiau, kad jis bus pratęstas. Suprantu, kad tai tema tik tiems, kas domisi, o tokių nėra daug.

Pradiniame etape skirtis pas mane yra klasikinė kaip kokybės ir kiekybės principas. Kokybinė yra visa tikrovė (bent jau taip pirmuose įsigilinimo etapuose atrodo), sukiekybinimas yra dirbtinis. Mokslas yra sukiekybinta kokybė. Kiekybė atrandama kontinuume, kurį apibrėžiu kaip tapatybės laužmenį (fraktalą), kurio pagrindinis elementas yra 1. Eksperimentuoju su tapatybės pašalinimu ir deformacijų įvedimu į laužmenį. Tai leis kitokiomis formomis sukiekybinti kokybę, kuri yra analogijos pagrindas. Ką duoda kiekybė analogijai? Primeta tam tikrą pulsavimą ir ritmą, į kurį galima įdėti papildomą informaciją (morfizmus).

Dėl to ar minčių technologija daugiau siejasi su analogija ar skaitmenizacija, neturiu tvirto atsakymo, nes variantas greičiausiai mišrus. Galiu tik tiek pasakyti, kad „kokybių/analogijų mokslas“ labai sunkiai randasi, ir technologija kyla daugiau siejant su skaitmenizacija. Tačiau prie to galima pridurti, kad aš to ir nesiekiu – nesu tikras technologijos kūrėjas asmeniškai, todėl galiu pabūti ir menininku, užsiimdamas kokybiniu aspektu.

Tam reikalui, technologijos įvedimui į kokybes, pateikiu kaip atrodo multipleksinė matrica, kuri šiuo atveju dar nebūtinai galutinis variantas, nes kol kas per mažai tvarkos. Noriu priminti, kad įprastą tapatybės statišką kontinuumą keičiu į deformuotą, daugiamatį, dinamišką kontinuumą ir mano skaičiai yra deformacijų kontinuume sandūros.

Šioje matricoje pavaizduotas skaičius 3, kuris turi daugiadimensinę deformaciją. Dauglypa susideda iš tokių dalių:

a) skaitiklis,

b) signatūra,

c) dimensijų gylis,

d) ir virtuali galia.

Paveikslėlyje pateikiu supaprastintą paprasto skaičiaus variantą, kurio pirmos dimensijos sandūra yra 3 = [9, 1, 10]. Šį kartą pateikiu tik tiek informacijos. Daugiau informacijos tikiuosi gauti kitais metais, tada ir pradės aiškėti užbaigtų formų kontūrai. Stengsiuosi, kad jie būtų suprantami ir naudingi.

Vertinant matematikos teorijos požiūriu, tai naujoviškas principas, bet jame panaudotos senos galimybės. Tai metodas kontinuumų deformacijoms išreikšti. Deformacijos yra visas dimensinis gylis ir dimensijų signatūra. Tokio principo dar niekur matematikoje neteko matyti, nors pilnos garantijos neturiu.

Tiems, kas nesupranta apie ką aš čia kalbu, paaiškinsiu multipleksą paprastu, nematematišku pavyzdžiu. Pradėti galima nuo paties žodžio, kurio lietuviškas variantas pats save paaiškina: multipleksas=dauglypa. Žmonių pasaulyje yra tokios dauglypos kaip firmos versle. Imkime tris firmas, kiekviena kurių yra vienetas. Šis vienetas turi išorinę dimensijų struktūrą, tokią kaip darbuotojai, pastatai, finansai, žaliavos, gamybos įrengimai, kurie patys irgi turi išorines dimensijas. Skirtingų firmų išorinė struktūra skirtinga, tai reiškia, kad jos turi skirtingą dimensijų signatūrą ir dimensijų gylį. Viena gali turėti 5 fabrikus, kita 10, vienos apyvarta 10 mln. kitos 50 mln. Vadinasi, nors kiekvienas iš trijų firmų yra vienetas, bet tie vienetai nelygūs, 1 ≠ 1. Tikras trejeto išsidėstymas gali būti ne 3 = 1+1+1, bet 3 = 5 + 10 + 45. Taip yra todėl, kad vienetas turi skirtingą signatūrą ir skirtingą dimensijų gylį.

Dabar tarkime kad yra 4 žmonės. Pirmas turi 3 firmas, antras – 10, trečias – 7, ir ketvirtas – 11. Vadinasi kiekvienas žmogus turi nevienodą dimensijų gylį šiuo aspektu ir tos dimensijos skiriasi savo signatūra (struktūra). Dimensijos vienetui prideda papildomų savybių, pavyzdžiui tokios žmogaus dimensijos kaip pinigų kiekis, transportas, pažintys, žinios, protas ir t.t. Šios vienetų dimensijos yra skirtingos ir vienetas dėl to įgyja skirtingas savybes, dėl to atsitinka, kad 1 ≠ 1. Todėl tenka vienetų sekas paversti tik sandūromis, ir sandūrose ieškoti rezonansinių sluoksnių. Tikrovėse atsiranda stratifikacijos, kastos, rezonansiniai tinklai, nes sieti galima tik palyginamas išorinių dimensijų signatūras.

Panašiai yra žmonių pasaulyje, kur milijardieriai nebendrauja su valkatomis. Nors jų kaip asmenų vienetai atrodo lygūs, tačiau šie žmonės skiriasi savo dimensijų gylių ir atitinkamai turi nesuderinamas išorines savybes. Tai yra dauglypos, kaip naujo tipo daugiamačio skaičiaus, esmė.

Kadangi aš tikrovę tiriu kontinuumų metodu, o kontinuumas yra deformacijų laužmuo, tai jis padalintas į tokius daugiamačius vienetus, “kvantus“, kurie įstatyti į tokias multipleksų struktūras arba dauglypas.

Kadangi noriu suteikti šiam principui ir matematinę formą, tai susiję su skaičiais ir skaitmenizacija. Tačiau tame galima įžvelgti ir analogijos elementų, kurie yra kokybės principo atitikmuo. Nestatau savęs į siaurus rėmus, ir dar nežinau koks bus galutinis rezultatas, nes procesas nesibaigęs.

Prie viso to būtina pridurti, kad tuo užsiimu ne šiaip sau. Mane domina gal ne tiek mintis, kiek sąmonė kaip visuma. Mintis yra tik šios visumos komponentas. Nauja matematika yra nauja kalba šių klausimų sprendimui. Kalba yra svarbi, nes joje galima kelius uždaryti arba atidaryti naujus. Tai priklauso nuo tokio elementaraus dalyko kaip adekvatus „žodynas“. Galiu priminti savo piramidę a) fizinė brana, b) gnostinė brana, c) luksorinų laukas (egzistenciatas). Sąmonė atsiranda kai fizinėje branoje susiformuoja biologinių smegenų raigas, gnostinėje branoje kokybinių ekranų raigas, ir egzistenciate – suvokimo raigas. Kai visi šie raigai sujungiami per visus aukštus triaukščiu rišliu – gaunama psichinė realybė. Sakoma „sąmonė“.

Esmė tame, kaip šį procesą atkartoti dirbtinai, technologiškai. Juk žmogus atsiranda iš tos substancijos, kuri yra aplinkui. Todėl šioje substancijoje turi būti visi egzistenciato komponentai. Klausimas tik kaip prakišti raigą iki egzistenciato aukšto materijoje, jį suorganizuojant, kad būtų galima pamėgdžioti sąmonę.

Dabartinio mokslo visa teorija leidžia sukurti elektroninius prietaisus, kurie yra raigas tik fizinėje branoje. Tačiau elektronika niekaip nesusieta su gnostine brana ir egzistenciatu. Elektroninis raigas naudojamas skaitmenizuotas, kad pulsavimo ritme būtų galima koduoti informaciją. Ar ta skaitmenizacija perkeliama į aukštesnius aukštus – negaliu pasakyti. Kokybių pradžia yra gnostinių branų ekranų „chemijoje“, ar šios kokybės išskaidomos kiekybiškai – sunku pasakyti. Tokių idėjų su tiksliomis formuluotėmis nesinori taip paprastai išmesti į eterį.

Kokios šio dalyko pažinimo ribos – klausimas akivaizdus, ir esmė šio klausimo ne vien tautologija, apie kurią rašiau nesename įraše. Buvo sakyta: kiekvienas reiškinys turi kilmę, o kilmė turi pirmą vietą ir pirmą lomą strujoje. Ši pirma vieta ir pirma loma iš dinaminio nulio į dinaminį vienetą pavirsta dėka daugiadimensinio išorinio multiplekso, kurio išorinėse struktūros jungiasi dimensijos ir to pasekmėje atsiranda jėgos, kurios dinaminį nulį paverčia vienetu, tai yra kokio nors dalyko pradžia. Taip daugiamatis skaičius susiejamas su sąmonės klausimu.

Sąmonė, mintis, kalba taip pat yra toks kilęs „vienetas“, kuris atsiranda dėka daugiadimensinio multiplekso, dimensijų susijungimo rezultate. Tereikia tą multipleksą iššifruoti. Artėjantis prie realybės multipleksas didina tautologijos laipsnį. Multipleksas turi pagrindines vietas, o tos vietos pagrindinius pavadinimus, kurie šiuo metu nėra atskleidžiami.

Apibendrinant, kad būtų akivaizdžiau, dauglypos koncepciją perkėliau į žmonių pasaulį, bet toks principas gali būti perspektyvus ir tiriant pačią tikrovę. Tam bus ir matematinis metodas, ir nauja kalba. Tai aišku ne viskas ką ruošiuosi pasiūlyti kitais metais, tačiau viena iš temų bus tokia. Nežinau ar ji daug kam bus įdomi, nes dauguma yra vartotojai ir domisi tik galutiniu rezultatu. Tikiuosi, kad šį tinklaraštį skaito ne tik vartotojai, bet ir mąstytojai.

• Matematika