Tiems, ką domina pažinimo filosofijos temos, net jeigu tokių nėra daug, pateikiu savo nuveikto darbo apibendrintas schemas. Apibendrinimų verčia imtis artėjančios metų pabaigos nuotaikos. Šiais metais daugiau nieko naujo pateikti neturiu, ką atneš kiti metai – neaišku. Todėl nelieka nieko kito kaip pažvelgti į praėjusius metus, įvertinti visus nuveiktus darbus. Turiu dvi pagrindines schemas, kuriose matoma mano atlikto tyrimo visuma. Pirmoji naudoja gyvybės medžio šabloną, tačiau su kabalos mokslu neturi daug bendro. Iš šio mokymo pasiskolinau tik brėžinio šabloną, tačiau turinys visiškai kitas, originalus, paimtas iš mano asmeninių svarstymų, iš tos sistemos, kurią naudoju tikrovės tyrimui. Toks paveikslas naudingas tuo, kad jame matomas bendras vaizdas, kuriame išskirti visi pagrindiniai dėmenys. Šį „paukštį“ galima išskirstyti į tokius elementus: galva, kūnas ir sparnai. Visa tai atrodo taip:

Ši schema nėra skirta pradedantiesiems, jiems viskas atrodys per daug mistiška. Turiu viltį, kad buvo žmonių, kurie sekė mano rašinėlius, gal bus tokių, kurie skaitydami viską dėjosi į galvą. Gali pasirodyti, kad rašau be jokios tvarkos, chaotiškai, kad mano mintys supainiotos, nenuoseklios, nelogiškos, tačiau taip nėra – už tokio apgaulingo paviršiaus slepiasi griežta loginė struktūra. Tie, kas perpratę šią logiką, lengvai supranta kiekvieną mano žodį. Dabar čia visko nuosekliai neaiškinsiu, nes čia nėra įvadas – tai rezultatų apibendrinimas.

Pateikta schema nėra pilna, nes joje trūksta vieno elemento, kurį vadinu U-forma. Šis elementas jungia apatinę dalį, kuri vadinama pirmapradžiu žmogumi su viršutine, kurią vadinu šaltiniu arba pirmine tikrove. Pirminė tikrovė yra visų gyvų ir negyvų būtybių šaltinis ir pagrindas, iš kurio viskas atsiranda. Visi esame su šiuo pagrindu sujungti tiesiogiai, tarsi kokiu portalu. Tačiau šis ryšys yra už suvokimo ribų ir sąmonėje save suvokiame kaip atskirus ir izoliuotus esinius.

Tikrovėje esame susieti, savo sąmonėje atsiriboję. Todėl norėdami užmegzti ir sąmoningą ryšį su tikrovės pagrindu, per žinojimą, turime dėti specialias pastangas. Jeigu tos pastangos reiškiasi kaip pažinimas, tai pagrindinė priemonė yra protas. Proto struktūras „pažinimo paukštyje“ atstoja sparnai, kiekvienas kurių turi tris elementus: kontinuumą, struktūrą ir kalbos sistemą. Kontinuumas pagrindinė kiekvieno ekrano naudojama suvokimo forma, į kurią protas įdeda sandarą, paaiškinančią kaip tas kontinuumas veikia. Kalbos sistema šiuos konstruktus prakalbina, sukuria priemones perteikti kitiems žmonėms, padaryti universaliu turtu. Sparnų pagrindinis energijos šaltinis yra susidvejinęs kūnas, atstovaujantis išorinę sąmonės dalį ir vidinę. Šios dalys vadinamos fiksatu ir laksatu ir susiformuoja iš fizinės bei gnostinės branos, kurios yra dvi pagrindinės pirminės tikrovės dalys.

Taigi pagrindinis principas toks: savo anapusiniu kanalu, kurį vadinu „tiltu“, pirminė tikrovė suformuoja pirmapradį žmogų, kuris yra tam tikra pirmapradė substancija, esanti už žmogaus suvokimo galimybių. Tada pirmapradis žmogus sukuria sąmoningą žmogų, kurio sąmonė netobula, iš suvokimo išimta daug svarbių dalių. Todėl sąmonė pradeda kurti įrankius kaip savo priemonėmis nutiesti anapusinio tilto prie pirminės tikrovės analogą. Šios pastangos vadinamos religija, filosofija ir mokslu. Šis principas rodo, kad savo interesus galima nukreipti dviem kryptimis – bandant pasiekti tą vidinę, pamatinę dalį, kurią pavadinau pirmapradžiu žmogumi ir siekiant išorinės realybės pagrindo, kuris yra šaltinis. Jau sakiau, kad prie šaltinio yra tiesioginis kelias, per anapusinį tiltą, kuriuo naudojasi pirmapradis žmogus. Tačiau tai sąmoningai nevaldomas ryšys, o tikrasis žmogus nori viską gauti per savo sąmonės kanalą. Kadangi suvokimas netobulas, nepilnas, tie elementai, kurie išimti, pakeičiami kalba. Ji tampa nematomų tikrovės dalių įvietinimo priemone.

Nors sąmonė susikūrusi daug priemonių ir instrumentų, jos galimybės ribotos – per tūkstančius metų dar niekam nepavyko atskleisti visų paslapčių ar bent jau parodyti „visą žmogaus spektrą“, jeigu „visas tikrovės spektras“ per sunkus uždavinys. Tai ką aš čia pateikiu tėra tik prielaidos, kurios leidžia apžvelgti visą problemos sudėtingumą, išskirti pagrindines jos dalis. „Pažinimo paukštyje“ pagrindinė žmogaus ir jo įrankių sandara, o kitoje schemoje yra ir šiek tiek rezultatų, kurie kalboje įvietina bent kai kurias slaptas tikrovės dalis. Paveiksle kuris pateikiamas toliau yra viskas, ką aš kol kas galiu pasakyti apie žmogų ir jo pagrindinę realybę.

Šis brėžinys daug painesnis negu pateiktas prieš tai. Tačiau jo logika irgi labai paprasta. Jis turi pamatinę dalį, kuri atstovauja kvantinę ir subkvantinę realybę. Esencijų fizika tai esencijų geometronų teorija, kuri mano manymu yra fundamentalių kvantų struktūrinės dalys. Esencijų fizika nėra išvystyta, nes nepasiekiami eksperimentai, kurie leistų tyrinėti subkvantinę tikrovę. Kvantiniai laukai skirstomi į tuos, kurie kuria psichinę tikrovę ir tuos, kurie kuria fizinį pasaulį ir vadinami gnostine ir fizine brana. Viršutinė dalis yra sintezės sąmonė, kuri apima savyje visą žmogaus spektrą: objektyvų laksatą, subjektyvų laksatą, subjektyvų fiksatą ir objektyvų fiksatą. Laksatas yra vidinės sąmonės formos, kurios lengvai valdomos ir formuojamos, todėl vadinamos laisvomis formomis. Fiksatas yra savarankiški pasaulio daiktai, kurių žmogus nevaldo, ir kurie paklūsta nuo žmogaus nepriklausomiems dėsniams. Tai yra fiksuotos formos. Kai mintyje laksatas ir fiksatas susijungia, šis apibrėžtumas ir savarankiškumas sumažėja, bet tik žmogaus mintyje arba noruose. Iš tikro fiksatą galima valdyti kaip savo mintis tik technologiniais instrumentais, bet tam turi būti įvykdyta tikra sintezė. Vidurinė dalis yra painiausia, tačiau šiek tiek pasigilinus – lengvai išpainiojama. Turime protus viduje, suvokimo ekranus ir sielą arba priminė tikrovę (laksato pusėje sielą, fiksato pusėje – pirminę tikrovę). Svarbiausias yra suvokimo ekranas, kuris skaidomas į pagrindinius ekrano dėmenis, kurie rodykle parodyti viršuje. Protas šiuos ekrano dėmenis analizuoja, jungia su savo kalbos ženklų sistemomis ir tada projektuoja anapus suvokimo ekrano, į pirminę tikrovę.

Projekcija į vidinę dalį, kuri eina smulkėjimo kryptimi pirmiausiai pasiekia žmogaus sielą, esančią psichikos substratu, siela kyla iš kvantinės gnostinės branos, o ši atsiranda iš esencijų pasaulio, kurio pagrindinis elementas yra esencijų geometronas. Pagrindinis pažinimo tikslas suvokimo ekranuose ir proto laksatuose išskaityti tuos pirmykščius rinkinius, iš kurių sudarytas šis pasaulis, išreikšti juos kalba ir išmokti atlikti manipuliacijas, kurių pagrindu būtų galima sukurti technologijas. Dėmenų lygyje tai atrodo nėra labai sudėtinga, tačiau šis gylys nepakankamas, kad turėtų praktinę naudą. Tai tas pats kaip pasaulį pažinti filosofinių stichijų lygyje, kaip senovės graikai. Šį lygį seniai įveikė mokslas, kuris sukūrė fundamentalaus kvanto, atomo teorijas, chemijos sistemą ir pan. Tačiau ši pažanga yra išorinio pasaulio kryptimi. Manau, kad galima tą patį padaryti vidinio pasaulio kryptimi ir taip pat ištyrinėti gnostinę braną. Tam reikalingas gnostinis „atomas“, vadinamas kompleksu arba sampyna, fundamentalus gnostinis kvantas, taip pat subkvantinės realybės teorija, kurią vadinu esencijų fizika. Akivaizdu, kad išorinės krypties fizika laimi lenktynes, tačiau kiek tai truks – neaišku. Taip pat neaišku ką atneš pažanga šioje kryptyje. Daug lėšų iššvaistyta fizinio pasaulio naikinimo priemonių sukūrimui, labai didelė tikimybė, kad taip pat konkuruos kurdami sielos pasaulio naikinimo ginklus. Tai reiškia, kad siekiant sintezės privaloma įtraukti ir moralinę dimensiją, nes jeigu jos nebus – pasaulis patirs daug kančių ir net gali būti sunaikintas.

Apibendrinant abu brėžinius, „pažinimo paukštyje“ matome pagrindinę struktūrą, kuri suriša tris dalis: pirmapradį žmogų, sąmoningą žmogų ir tikrovės šaltinį. Sąmoningas žmogus ryšio gali siekti atsisukdamas į save, į savo prigimtį ir per tiltą susijungdamas su šaltiniu. Taip pat šaltinio gali siekti per sąmoningą pažinimą, naudodamas kalbą, kuri įvietiną pagrindinius tilto komponentus. Antras brėžinys yra pastarojo atvejo pavyzdys. Šaltinį bandoma išreikšti per ekrano dėmenų analizę, kuriai suteikus matematinę ar kitokią formą, įvardijami pagrindo pagrindiniai pirmykščiai rinkiniai, kuriuos vadinu esencijų geometronais.

Šie klausimai yra amžini klausimai, kuriuos sprendžiu ne aš vienas. Nemanau, kad pasiekta labai daug – tai ką čia surinkau galima sakyti tėra pirmi žingsniai. Labai trūksta kiek nors labiau apčiuopiamos realios praktikos, kuri būti tikra ne imitacinė. Tačiau pirmiausiai turi viską pats patikrinti ir nustatyti kas iš tikro veikia. Pirmapradžio žmogaus, esančio už visų atvaizdų, valdymas gali būti neišsemiamas šaltinis. Tuo galima siekti pakeisti savo sąmoningumo formas, galima ieškoti anapusinių sąveikų su aplinkiniu pasauliu.

• Žmogaus samprata