8. Fizinė ir gnostinė brana

Siekdamas pažinti visą žmogaus spektrą, iškeliu tris pagrindinius sluoksnius, kuriuose jis reiškiasi. Šie sluoksniai matosi iš kiekvienam apsireiškiančio žmogaus vektoriaus struktūros. Matome sąmoningą ir nesąmoningą žmogų, o pastarasis skyla į gnostinę ir fizinę dalį. Pradėti visada patogiausia nuo sąmoningo žmogaus, nes tai vieta, kurioje gaunama ir formuojama informacija. Informacija nėra pati realybė, tai tik realybės atvaizdas, todėl šį sluoksnį vadinu realinu – tam tikrus elementus tikrovės turinčia iliuzija, kuri neparodo tikro pasaulio. Realinas labai įtaigus, tai vienintelė vieta, kur vyksta suvokimo procesas, todėl tai yra sąmonės branduolys, tačiau pažinimui jis yra kliūtis, kurią privaloma peržengti. Nesugebėdami pažvelgti toliau šio paveiksliuko, nesuprasime kas yra tikrovė. Kaip jau sakiau, žiūrėti galima dviem kryptimis: gnostine kryptimi ir fizine. Iš gnostinės krypties kyla žmogaus laisvė, o fizinė kryptis yra būtinybės pasaulis. Tai dvi kraštutinės sątvaro realybės, apgaubiančios žmogų tarsi kokios žnyplės – viena atšaka slepia žmogaus kūrybinį potencialą, o kita – yra būtinybės pasaulis. Jų sąveikoje atsiranda kūrinys.

Kaip šios kryptys pažįstamos paaiškinta ankstesniuose skyreliuose. Pradedame nuo dinaminių kontinuumų projekcijos į jas, bandome išskirti pagrindinius simetronų rinkinius juose. Tada pereiname prie dėmenų ekranų, kuriuose tie simetronai realizuojami. Dėmenys gali būti standartiniai, fiksatiniai, o galima kurti originalius, naujoviškus ekranus, leidžiančius tikrovėje įžvelgti lig tol nematytus procesus ir reiškinius. Mano tokių dėmenų pavyzdžiai yra rėizolas ir eiolas, kuriuos aprašiau ankstesniuose skyreliuose. Jų esmė ta, kad substancija pasidalinusi į rėizolines ir eiolines simetrijas, kurios reikalingos pilnam objekto surinkimui. Pirmosios suformuoja žemo lygmens substanciją, o pastarosios – galutinį kūrinį, pažeidžiantį tikimybės principą. Tikimybės principo pažeidimas reiškia, kad jeigu būtų tik simetrijos ir statistinis atsitiktinumas, tokių struktūrų savaiminio susirinkimo tikimybė būtų labai maža. Todėl privalome įvesti papildomą jėgą, ištaisančią šį asimetriškumą. Ta jėga vadinama eiolu.

Toliau pažinimas vyksta naudojant dzeta struktūrą. Jos esmė jau buvo paaiškinta, bet čia pakartosiu esmę dar kartą. Tikrovės vektorius sudarytas iš sątvarui tam tikru būdu apsireiškiančių kūno sluoksnių. Šie sluoksniai pavaizduoti paveikslėlyje. Pagrindinė dalis, be abejo, yra kauzalinis kūnas, esantis anapus sątvaro, nes jo buvimas ar nebuvimas reiškia ar turime reikalą su tikru objektu, ar su iliuzija. Tačiau problema ta, kad jeigu hipostratoje esantys kauzaliniai kūnai kituose sluoksniuose niekaip nesireiškia, tai jų žemėlapį sudaryti labai sunku, galima sakyti net neįmanoma. Yra tik viena išeitis, jeigu kas nematoma – galima matuoti arba bandyti racionalizuoti protu. Bet su protu reikia būti labai atsargiems, nes yra galimybė, kad einant tokiu keliu, bus sukurtas gnostinis implantas, turintis gnostinį kūną, bet neturintį jokios realybės.

Turime tokius objektų tipus:

  1. kauzalinis – niekaip sątvare nesireiškiantis,
  2. kauzalinis-gnostinis – sątvare reiškiasi tik kaip protu suvokiamas objektas,
  3. kauzalinis-gnostinis-semantinis – objektas, kuris suvokiamas apeinant akių vaizdą,
  4. kauzalinis-gnostinis-semantinis-akių – tai objektai, turintys pilną suvokimo spektrą sątvare, visas tas pasaulis, kurį matome akimis.

tikroves vektoriusDidžiausia pažinimo problema ta, kad jis linkęs į sąmones implantuoti netikrus, gnostinius kūnus, kurie anapusiniame pasaulyje neturi jokio atitikmens. Su tokiais gnostiniais implantais iškreipiama anapusinės tikrovės sandara ir žmogaus sąveika su hipostratų simetrijomis tampa neadekvačia. Tai galima palyginti su teisingu ir neteisingu žemėlapiu. Davus į rankas žmogui neteisingą žemėlapį, jis gali įsivaizduoti, kad eina teisingu keliu, tačiau jeigu ten, kur žemėlapyje rodomas kelias iš tikro yra neišbrendama pelkė, jis yra paklaidinamas. Turėdamas neteisingą žemėlapį, rodantį netikras simetrijas, žmogus bando prie jų prisitaikyti, tačiau kadangi jos neteisingos, jis iškrenta iš tikrų simetrijų. Todėl svarbu kuriant gnostinį kūną, kad jis kažkaip realiai reikštųsi, kad būtų tiriama kažkas realaus. Pavyzdžiui, žmogus turi problemą, kurios tikros priežasties nežino. Ezoterikas pamato galimybę užsidirbti sukurdamas tos problemos sprendimą ir jį parduodamas. Tam sugalvojamas hipostratų neatitinkantis gnostinis implantas, paaiškinant, kad tos problemos priežastis – „anapusiniai demonai“, ir kad yra ezoterinis ritualas juos išvaryti. Atlikti ritualą gali tik tai gerai išmanantis specialistas, o tai yra jis pats. Aišku, viskas kainuoja pinigus, nes naudojama energija. Šitaip žmogui pakišamas neteisingas hipostratų žemėlapis, ir jis elgdamasis pagal netikrą simetriją, iškrenta iš realybės, tampa neadekvačiu. Ezoterikoje tai labai dažna problema.

Kadangi filognozija stengiasi pažinti tikrą pasaulį, iliuzinių implantų kūrimas nedomina. Iš to seka išvada, kad darbas vien savo protu yra tik labai nedidelė viso darbo dalis. Kurdamas hipostratų simetronus, filognozininkas turi remtis kažkuo realiu, o tai gali būti pilną kūnų struktūrą turintys objektai. Jeigu išreikštų kūnų natūraliais jutimais nėra – turi būti atliekami ir analizuojami matavimai. Proto paskirtis yra konstruoti dėmenų ekranus ir manipuliuoti kontinuumais, bet visa tai turi būti uždedama ant realių duomenų. Idėja turi paaiškinti, padėti suprasti paslėptas hipostratų simetrijas, tačiau ji negali būti vien tik protu sukonstruota fantazija. Kita vertus, kadangi tikro hipostratų vaizdo nežinome, negalime turėti jokių išankstinių nusistatymų. Tai reiškia, kad iš tikro hipostratose galime atrasti ne tik energijas ar kvantinius laukus, bet ir demonus. Bet – kol neatradome, skubotu išvadų daryti neturime teisės. Filognozija nėra kūryba, vadinasi teiginiai turi būti įrodinėjami.

Dabar grįžtame prie fizinės ir gnostinės branos. Akivaizdu, kad fizinė brana ištyrinėta daug geriau negu gnostinė, o sąmonės tikslusis mokslas arba nesukurtas, arba slaptinamas. Todėl filognozija akcentuoja sąmonės klausimus, bando paruošti pagrindus, ant kurių būtų galima pastatyti ją aiškinantį mokslą. Šis klausimas gana sudėtingas dėl daugelio priežasčių. Sąmonę matome besireiškiančią tik gyvose būtybėse, o šias tyrimų objektu padaryti ne taip paprasta, nes kyla etinių problemų. Todėl tenka eiti aplinkiniu keliu ir klausimą tyrinėti teoriškai arba sąmonės šaknų ieškoti paprastesnės materijos sandaroje. Modeliuoti galima naudojant kontinuumų simetronus, kuriais galima bandyti paaiškinti kaip tikrovėje atsiranda informacinė gaublė, egzistenciato pagrindu. Kaip įmanoma, kad vienas kontinuumas yra tarsi priimantis indas (gaublė), o kitas kontinuumas tampa informacija. Jeigu imtume kvantinių laukų lygmenį, tai galima įsivaizduoti, kad vienas laukas sukuria kvantų debesį, atitinkantį gaublės elementą, o kiti kvantai įtraukiami į tą debesį kaip informacija. Kvantų gaublinis debesis sukuriamas iš gnostinės branos laukų, o informacija į jį įtraukiama iš aplinkos, turinčios fizinės branos statusą. Pažinimo tikslas yra atrasti tuos kvantinius laukus ir sukurti jų modelį. Pagal mano hipotezę, informacinės gaublės egzistenciatas atsiranda iš luksorinų lauko kvantų, kuriuos turi paaiškinti kvantinė luksorinų dinamika.

Egzistenciatas informacinėse gaublėse yra tik vietinis mazgas, įkomponuotas į planetinę luksorinų lauko energijos rizomą. Ši rizoma yra viena iš hipostratų, sudarančių pirmapradžio žmogaus pilną sandarą. Deja, akių vaizdas šios energetinės rizomos nerodo, todėl tiesioginiame suvokime jos nėra, tačiau visai įmanoma šią „būties“ energiją matuoti instrumentais, net kurti hipostratinius žemėlapius. Šis laukas biosferoje yra labai svarbus, nes prie jo prisijungusios visų gyvų būtybių sąmonės. Kitaip sakant, laikoma, kad suvokimas ne kažkokia lokalinė tik smegenų sukuriama būsena, bet kad tai globalinis laukas, kuris smegenyse įgauna egzistenciatui suformuoti reikalingas simetrijas.

Tai, kad šitas laukas neatrastas ir netechnologizuotas gal ir gerai, nes tokioms technologijoms atsidūrus netinkamose rankose, kiltų pavojus žmonijai. Tačiau baimė neturėtų stabdyti pažinimo, o tokiai galimybei atsiradus, ja vis tiek bus pasinaudota. Todėl patogiau ne vengti akistatos su tiesa, bet pasirūpinti reikalingais saugikliais. Tikrovė sudėtinga, nes sukūrus technologijas apimančias abu žmogaus polius (laisvės ir būtinybės), žmogui grėstų kalėjimas tik fizinėje, tiek dvasinėje realybėje, todėl labai svarbu vystyti trečią sąmonės kokybės kriterijų, kurio svarbiausia taisyklė – nekenkti žmogui. Dabartinė planetos hierarchija tam nepalanki, nes labai išryškinta vertikali visuomenės poliarizacija, atitinkamai apatiniame poliuje matant labai nedaug vertės, o viršutiniame – beveik visą vertę. Iš to išvedama logika, kad tai, kas turi nedaug vertės, neturi būti tausojama. Turime neužmiršti, kad vertės sąvoka yra dirbtinė, kad tai tik gnostinė projekcija, prilipdyta kainos etiketė, kuri prasmę turi tik prekybos rinkoje ir tokios rinkos suformuotoje sąmonėje.

Galima suformuluoti tokį pirmą filognozijos uždavinį: atskleisti visą žmogaus spektrą, peržengiant anapus vaizdo ir veiksmo. Tai būtų holoplastinė pirmapradžio žmogaus teorija. Antras uždavinys būtų: išaiškinti visą tikrovės spektrą, į kurį įkomponuotas pirmapradis žmogus. Šis darbas sudėtingas, reikalaujantis daug investicijų ir laiko, todėl jis yra ne vieno žmogaus ir ne vienos kartos tikslas. Filognozijos paskirtis šiam reikalui pasiūlyti netradicinių priemonių, stengiantis peržengti nusistovėjusius mąstymo stereotipus ir šablonus. Pageidaujama naujų idėjų, metodų, sąvokų ir mąstymo technikų, nevengiant eksperimentuoti su pačia sąmone ir suvokimu. Tuo šiuos filognozijos pagrindus galima ir užbaigti. Kadangi tai tik įvadas į metodą, tai pačios teorijos, atradimai nebuvo plačiai apžvelgti, daugiau buvo siekiama pasidalinti įrankiu, kuris padėtų savarankiškuose tyrimuose ir teorijų kūrimuose. Tačiau liko dar vienas, paskutinis skyrelis, kuris vadinsis „Atvejo analizė“. Jame bandysiu panagrinėti konkretų, praktinį klausimą, kuriame bus atskleista fizikos mechaninio ir dinaminio simetrono interpretacija, iš filognozijos perspektyvos.

Klausimai:

  1. Kokie trys pagrindiniai žmogaus sluoksniai?
  2. Kuo svarbus realino sluoksnis?
  3. Kas yra informacinė gaublė ir egzistenciatas?
  4. Kaip eksploatuojami gnostiniai implantai ezoterikoje?
  5. Kodėl svarbu siekti teisingo hipostratų žemėlapio?
  6. Kaip aiškinamas informacinės gaublės atsiradimas kontinuumuose?
  7. Kas yra luksorinų lauko rizoma?
  8. Kokie pavojai atskleidus abi sątvaro kryptis?
  9. Kokie du filognozijos uždaviniai?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s