Iš ankstesnės analizės gali būti neaišku, koks yra drakono sąmonės principas, nuo pradinio filognozijoje iki galutinio – baltojo drakono civilizacijoje. Iš karto reikia perspėti, kad šis žodis neturi būti suprantamas klaidingai, vadovaujantis asociacija drakonas – kažkokia pabaisa ar baidyklė. Ketvirto „Filognozijos pradmenų“ tomo terminų žodynėlyje paaiškinau, kad drakonas yra transcendencijos simbolis, o tai reiškia, kad ji vadinama drakonu, tačiau nėra drakonas kaip mitinė būtybė. Gali būti naudojamas tam tikrų savybių ir įspūdžio perkėlimas, tačiau tik literatūriniame lygmenyje. Vadinasi ir drakono sąmonė pradiniame lygmenyje formuojama šio folklorinio įvaizdžio, tačiau pradėjus transcendenciją tirti tikru tyrimu, folkloras pakeičiamas tikromis žiniomis, pirmo, antro, trečio lygio gnostiniais implantais ir t.t. O tai reiškia, kad drakono sąmonė yra sąmonė, apdovanota tikromis žiniomis apie realybę. Baltojo drakono sąmonė turi absoliučias žinias apie tikrovę. Žinojimas vystosi nuo 0 proc. informacijos iki 100 proc. informacijos, tad baltasis drakonas, drakono akis yra šis žinojimo procentas.
Drakono sąmonė praėjo visiems žinomas evoliucijos pakopas, tokias kaip magija, mitologija, religija, filosofija, mokslas, filognozija, kurios yra tikros atvertos vidinės akies pirmtakai. Naujausia drakono sąmonės atmaina yra scientistinis drakonas, kuris yra paskutinių šimtmečių produktas, su kuriuo konkuruoja filognozija, siekia pakeisti patobulintu variantu filognozijoje. Drakono akis formuojama B ir F stieliuose, nuo kurių išsivystymo priklauso, koks yra sigile būties centras. Šis centras konkrečiame žmoguje gali turėti tris išsivystymo variantus: a) profesinį, b) bendrąjį, ir c) silpnąjį. Pavyzdžiui, jeigu drakono akis yra magijos formato, ji yra išvystyta, neišvystyta ir silpna. Kadangi šiuo metu esame pažengusiame etape, ansktesni etapai integruoti į aukštesnius per kultūrinį išsilavinimą. Pavyzdžiui, žmogus gali būti tokioje konfigūracijoje: magija – silpnas protas, mitologija – silpnas protas, religija – bendrasis protas, filosofija – bendrasis, mokslas – profesinis. Tokio tipo sieva kuriama švietimo programos, bedrojo lavinimo procese. Toks principas įmanomas mokslo civilizacijoje, kurios madrigalas – jėgos vektoriaus. Kadangi filognozija neįeina į švietimo programą, jos vertinimas nuo neegzistuojančio, iki silpno proto.
Išplėtus šį principą iki sigilo, kuris yra sievos ir madrigalo junginys, gaunamas toks vaizdas:
Matome, kad aplink būties centrą yra gaubiantysis egzistencijos darinys, susiejamas su bendrąja gauble, kuri yra žmogaus egzistencijos terpė, siejama su C, A ir E stieliais. Pagrindinė C forma sigile yra norai, sukuriantys į išorę nukreiptą, ekstravertinę asmenybę, kuri žymima A raide, perbraukta rodykle. Negeisminė asmenybė yra tokia pati A raidė, kuri žymima be rodyklės. A raidė yra tapatybės vieta, kuri pirmiausiai formuojama vaidmenų zonose, kurios aprašytos skyrelyje „Sievos trajektorijos“. Pakeitę asmenybės raidę, zonos raide ir perbraukę ją rodykle, gauname geidžiančiąją tapatybę, kurios noras-jėga priklauso nuo funkcijos zonoje. Prijungę prie C ir A kūno sumatus, įvedame kūniškų C variacijas, kurių pagrindinės yra mitybos ir seksualinės. Norai turi du šaltinius proto-pasaulio darinį B-D ir kūno-pasaulio darinį E-D. Šie psichovektoriai grindžiami būties interpretacija, kuri priklauso nuo gnostinio implanto, arba drakono akies formos, ir nuo bendrosios egzistencijos gaublės formos, kuri suteikia būviui bendrąją kokybę arba nuotaiką. Ši nuotaika gali būti tik fiziologinė arba gali būti fomuojama drakono akies ir emocijų derinio, nes ši suformuoja tai, kaip suprantama tikrovės tvarka, kurios tobulumas arba defektai yra proto ir emocijų reakcijų trigeriai. Šie trigeriai ryšyje D-B ir D-C vadinami spūriais.
Skyrelyje „Sigilų magija“ paaiškinau, kad valdovų magija, sigilinė, naudojanti sievos ir madrigalo metodus, kurie yra strategijos analizės arba formulavimo metodas. Kol kas apsiribojame žmogaus paprasčiausio sigilo analize, kurioje metodai, kuriais daromas pozityvus arba destruktyvus poveikis žmogui, nerodomi. Sigilas yra struktūrinis, naudojantis ne linijinį aprašymą bet greitraštyje naudojamus ženklus. Greitraštyje svarbios ne detalės, o bendrojo principo supratimas, tuo tarpu detales kiekvienas užsideda savarankiškai. Analizės centre yra asmenybė kuri yra vektorinė ir nevektorinė, aprengta sigilo egzoskeletu ir nurengta. Ji gali būti didelė ir maža, priklausomai nuo statuso visuomenėje, galimybių ir t.t. Didelė asmenybė žymima trigubu AAA, maža – mažąja raide a. Didelės asmenybės yra mažų asmenybių lyderiai ir vadovai, kurie formuoja mažas asmenybės, naudoja jas savo projektuose, valdo kaip masę ir kolektyvą. Kiekvienas žmogus turi savo fasadinį, viešą įvaizdį ir tikrą gyvenimą, kuris pilnas nešvarių nuotykių, kuriuos savo sigilo analitinėje dalyje galime žymėti skliausteliuose. Tai šūdas žmogaus biografijoje, kuris fasado žymėjime rašomas skliausteliuose. Jeigu, tarkime, turime žvaigždės formą AAA (Š), tai yra trigubas A su „skeletais spintoje“, jis nesunkiai demaskuojamas ir paverčiamas į trigubą Š – ŠŠŠ. Kiek suprantame galimas mažas šūdukas, š, ir trigubas šūdas, ŠŠŠ.
Kitas atvejis, yra savo asmenybės jėgos egzoskeleto nusiėmimas ir tapimas paprastu žmogumi. Tai žmogus kuris neturi norų, nedirba, nenaudoja proto, nevykdo plano ar schemos, nieko nesiekia, negeidžia, paprasčiausiai būva savo paprasčiausia, vardine asmenybės dalimi, įsupta į filosofinę bendrąją gaublę. Tokių neekstravertinių, nevektorinių asmenybių pagrindu civilizacija neformuojama, tačiau neturint tokių kolektyvų, kuriuose bendraujama tokiu principu, kurį galima vadinti šeimos principu, visuomenė, organizacija yra nesveika, deformuota. Tokiu principu galima bendrauti ir su pasauliu, tikrove ir net paversti šį principą filosofija. Vienas tokių pavyzdžių yra A. Šliogerio filosofija. Toks principas įmanoma ir religijoje, vienas pavyzdys – autentiškas Kristaus mokymas. Su šiuo variantu problema ta, kad jame lieka būties teorijos įtaka, kuri gali deformuoti asmenybę dėl nepašalintos drakono akies. Šias pamokas, formuojant filognozijos asmenybės sampratą, reikia išmokti ir turėti privalomą nevektorinę asmenybės formą šalia vektorinės, kuri būtų pertvarkyta į variantą, atitinkantį moralinio gėrio reikalavimus. Pasaulį galima vertinti iš vienos ir kitos perspektyvos, sugebant būti ir funkcija, ir paprastu žmogumi. Kodėl tai svarbu neužmiršti religijoje? Tarkime, bažnyčios atveju turime profesionalią religinę drakono akį, kurios doktrinoje labai svarbi meilės koncepcija. Tačiau nelabai suprantama kaip to įmanoma išmokti ir kas yra profesionali, profesinė krikščioniška meilė, kuri rodoma naudojant tam tikrą metodą ir psichologinę techniką. Šis principas nepriimtinas, meilė kaip drakono akies forma neįmanoma, nes joje kuriamos teorijos ir metodai, o tikra meilė – ne teorija ir ne metodas. Todėl šioje vietoje svarbu priminti koks įmanomas asmenybės konstrukcijos susipaprastinimas iki asmenvardinės dalies, kuri yra kiekvieno žmogaus branduolys, išimtas iš projekcinių, geidžiančių, planuojančių, gudraujančių priemaišų.
Priede analizuojami romano „Miegančių drugelių tvirtovė“ veikėjai yra daugiau ekstravertiniai, vektoriniai, valdomi svajonių, norų ir troškimų, tačiau jie labai maži, jų drakono akies struktūra kartais net nesiekia bendrosios kategorijos, vadinasi priskirtina silpnajai. Yra kai kurios išimtys, pavvzdžiui, Kristinos, kuri yra tikinčioji, įsitikinusi, kad turi tiesioginį ryšį su Kristumi, bet dėl savo jauno amžiaus ir menko išsilavinimo, pakyla tik iki bendrojo lygio. Kitos veikėjos religinėj drakono akyje yra silpnosios kategorijoje. Kadangi kilusios iš skurdžios, primityvios, neišsilavinusios, prasčiokiškos aplinkos, tokie ir jų norai, gyvenimo perspektyvos supratimas – ieško lengvo praturtėjimo būdo, trokšta gražaus, pasiturinčio ir laimingo gyvenimo, nori mylėti ir būti mylimos, tačiau nesupranta, kad neturint išvystytos drakono akies – tai neįmanoma. Ir drakono akis reikalinga tokia, kokioje gyvenama civilizacijoje. Jeigu dabar yra mokslinė civilizacija, su filosofijos ir religijos priemaiša, toks ir turi būti sąmonės turinys, leidžiantis įsijungti ambicijų mechanizmą, siekti ko nors daugiau gyvenime. Kadangi jos silpnos savo vektorine dalimi, bet stiprios asmenvardine, tai tikras kelias – ieškoti tokių gyvenimo galimybių, kur vertinamas ne žmogus grobuonis, bet filosofinis žmogus, prasmės ir grožio ieškantis paprastume. Tik taip įmanoma tikra meilė, kurios trokšta romano herojės. Remiantis pateiktomis analizėmis matome kokie stieliai herojėse pažeisti – B ir F, nes jie yra silpnųjų kategorijoje, C stieliai dėl traumų ir žiaurių patirčių, neadekvačių norų, E – dėl seksualumo nevaldymo, seksualinių traumų, D – netinkamos kriminalinės aplinkos, gyvenimo sąlygų neturėjimo ir vargo, a – silpnos tapatybinės orientacijos, netinkamų gyvenimo patirčių, prostitucijos stigmos. Tik sugebant susirasti tinkamą vietą gyvenime ir tinkamos trajektorijos susikūrimu įmanoma išsigelbėti iš pragaro, tačiau didelė kliūtis tam yra pasaulio zonų psichovektoriai, kurie varžo judėjimo ir apsisprendimo laisvę, parenka netinkamas pagalbos priemones arba dirbtinai stumia į socialinį kalėjimą, nepalikdami išsivadavimui galimybių.
Filognozijos pradinė mokykla 