Gyvenimo egzistencinis centras filognozijoje vadinamas sumatoriumi, kuris turi sievos psichinę sandarą, dalinamą į aštuonis elementus, naudojamus gyvenimų klasifikavimui. Pasirinkimų pagal savo galimybes yra kiekvienam žmogui, tačiau norint užsiimti filognozija, tinkami tik keli jų. Pasirinkus kitus – gyvenamas tampa ne filognozo gyvenimu. Iš kitos pusės, vadinamos sitra achra, gyvenimo pagrindas yra būtis, įvairiais istoriniai laikotarpiais įgaunanti vis kitokias interpretacijas, kurios su sumatoriaus centru susiejamos per gnostinio kūno konstruktą. Kokios tos interpretacijos – ne kartą buvo minėta, todėl čia nekartosiu – šiame lygyje tai turi būti žinoma informacija. Būtis yra ta siekiama begalybė, kurią padarius savo gyvenimo pagrindu ir centru, pasirenkamas ypatingas kelias: tikinčiojo, filosofo, mokslininko arba mago. Šiame „Gyvybės magijos“ skyrelyje noriu pakalbėti apie pastarąjį variantą, kuris tinkamas turint specifinius sugebėjimus, vadinamus mago drakono akimi ir gebėjimą valdyti hipostratas. Vieni tik matantys, vadinami aiškiaregiais, o kiti gali daryti poveikį ir vadinami psionais.

Psionika kol kas turi būti palikta ateičiai, o aiškiaregystės principus galima apibrėžti dabar. Jos esmė yra suvokimas, kad matyti galima akimis arba protu. Tie, kas mato tik akimis gauna minimalų tikrovės vaizdą, kurį turi ir paprasti gyvūnai, o visas skirtumas tarp žemesnio ir aukštesnio žmogaus yra matymas daugiau negu gali parodyti akys, o toks matymas aiškiaregystėje pirmiausiai yra matymas savo protu. Apie tai jau šiek tiek kalbėta pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome, kur kalbu apie „laksatinį ekraną“, kuris turi pakeisti sensorinį suvokimą, norint pamatyti hipostratų vaizdą. Laksatinis ekranas yra proto ekranas, kuris yra tarsi vidinis įdiegtas sumatorius, sukuriantis galimybę standartinėje biologinėje sąmonėje turėti aukštesnio lygio suvokimą. Jeigu matai tik tai, ką rodo akys, suvokimas apsiriboja sumato paveiksliukais, kurie, kaip jau sakėme, 15-85 proc. tikrovės holoplastinio vaizdo. Visa kita, tie likę 85 proc., matomi protu, laksatiniu ekranu arba dirbtiniu savo jėgomis susikonstruotu sensoriumu, turinčiu išplėstas galimybes.

Aiškiaregys mato hipostratą tokiu principu, gaudamas išplėstą realybės vaizdą, todėl turi aiškiaregio statusą. Dirbtinis protas, sensoriumas, gali būti įvairių pakraipų, kaip skirtingų gyvūnų rūšių, kurios tarpusavyje nesutaria, konkuruoja ir kovoja. Imant standartines civilizacijas, gnostinės rasės naudoja psichologinį valdymą, kuris tik aukštesnėse pakopose pereina į technologinį. Kitaip sakant, tikrą veikiantį laksatinį ekraną susikurti ne taip lengva ir jo metodai yra griežtai saugomi. Visada pradedama nuo fiksatinio ekrano principų supratimo, o po to pereinama prie vidinės drakono akies. Be abejo, šis pavadinimas rodo tam tikrą laksatinio ekrano interpretaciją, kuri yra tam tikra gnostinė rasė, turinti savo tipo dirbtinį sensoriumą. Kiti turi kitus, priklausomai nuo to, kas pradininkas arba kokia aiškiaregio akies pagrindinė idėja ir paskirtis. Tokį regėjimą turi kabala, gnosticizmas, sufizmas, daosizmas, mitologijos, ezoterinės filosofijos, mokslas ir pan. Filognozija kuriama naudojant drakono akį, kurioje drakonas yra begalinio fundamento simbolis. Tokios magijos pagrindinė paskirtis tapti tikrove, tapti drakonu.

Kelio pradžia – juodoji magija, kuri pilnai psichologinė, turinti nedidelį drakono procentą, bet stojanti į tikrovės centrą, kuris yra genetinės ir gnostinės linijos sankryža. Ta sankryža yra mago etikos kodekso pagrindinis principas, kuris naudojamas kuriant tikrovės valdymo sigilus. Poveikio pagrindinis tikslas – nukrypimus nuo normos sugrąžinti į pusiausvyrą būseną, uždaryti netinkamai atvertas ateities linijas. Tai yra viena drakono akies dalis, besireiškianti per veiksmą. Kita dalis yra drakono širdis, kuri renkasi gėrio, o ne blogio pusę, save realizuoja gerume, kuris reiškiasi per pusiausvyrą veiksmą. Ir paskutinė dalis yra žinojimas, žinios, kurios sudaro pagrindinę laksatinio ekrano formą, matančią arba rodančią paslėptą tikrovės pusę. Drakono akies charakteristika kyla ne iš mitinės pabaisos, kuri žemo intelekto išsivystymo ir vadovaujasi tik grobuonies instinktais; ši savybė veikiau yra taikoma nematomai pasaulio gelmei, kuri kaip informacija įtraukiama į protą ir tampa matymo dalimi. Tam, kad žinojimas nepražudytų jų turėtojų turi būti laikomasi etikos veiksme ir vadovaujamasi širdimi, t. y., gėriu. Tai reiškia, kad tikram magui einančiam šiuo keliu, neužtenka turėti žinių ir regėti, nes tai išorinis dirbtinis variantas, kai žinios atsiduria pašalinių žmonių rankose, kurie nėra magai arba yra kitos pakraipos ir tik nori tikrovei pakenkti. Dėl šios priežasties, tikra drakono akies forma, tikras laksatinis ekranas – nerodomas ir hipostratos laikomos uždarytomis, įžangai supažindinant su etiniais komponentais, kad besidomintys žinotų, kokie keliami reikalavimai, koks turi būti sievos modelis, ir kad psichika turi būti iš tikro tinkamai suformuota ir išsivysčiusi, o ne tik turėti žinių, jų neteisėtai prisivogus.

Gyvenimų tipai, kaip sakiau yra aštuoni, parodyti paveiksle.

Šią schemą turėtų suprasti visi, kas studijavo „Sievos teoriją“, nes čia parodytos visos mano modelyje galimos sievos variacijos. Kiekviena struktūra paaiškinta viršuje, prie eilės numerio. Šiais laikais svarbiausias yra Nr. 2, Nr. 6, Nr. 4 ir t.t. Filognozijai vertingas variantas yra aštuntas, nes jis susijęs su baltojo drakono civilizacija, ir pasiekiamas einant „mago“ keliu, tačiau ne ankstesnių civilizacijų, bet naujausios, atsiskyrusios civilizacijos, kuri prasideda nuo 7M laipsnio, kaip paaiškinta „Juodajame drakone“. Žemiausias lygis yra Nr. 5, kuris pažymėtas E raide centre, nes tai gyvenimas, paremtas kūniškumu, hedonizmu, esančiu trukdžiu kelyje į aukštumas. Tačiau pabrėžtina, kad celibatas – nepropaguojamas, ir ši žmogaus dalis dalyvauja kaip tyrimų objektas, ir, aišku, savo dinastijos pratęsimui. Tai svarbu todėl, kad paprastai šis kelias yra dinastinis, ir jis perduodamas tik giminės viduje, neįsileidžiant pašalinių į savo vidinį ratą. Mano propaguojama versija yra vieša, nekelianti genealoginių reikalavimų, nors atsišakojimai, kylantys iš mano sukurto pagrindo – įmanomi. Tam reikalinga išskirtinė genetinė linija, kurioje talentai perduodami iš karto į kartą, ir joje filognozija vystosi daug sparčiau ir sėkmingiau. Tačiau kol tokios linijos nesurastos, galima turėti pradinę mokyklą, kuri yra vieša ir visuotinė.

Baltojo drakono akies magijos gyvenimo pakraipa yra sublimacinė, ir tuo ji skiriasi nuo satanizmo, kuris naudoja gyvenimo desublimaciją ir Bafometo simbolinį pseudonimą. Filognozijai sublimacija reikalinga tam, kad būtų išvystyta aukšta sąmonės kokybė, kuri susideda iš žinojimo, širdies ir etinio veiksmo, kas neįmanoma desublimacinėje psichikoje. Logika tokia: aukštosiose technologijose be moralinės sąmonės neįmanoma išvengti technologinės sąmonės apokaliptinės baigties, dėl pusdievių karo, todėl strategijoje renkamasis sublimavimo metodas ir laikymasis pusiausvyrų centro trajektorijos. Nesuvokiant šio principo svarbos, žinios nerodomos, tikra drakono akis neatveriama, nes ją turi teisę turėti tik rinktinės asmenybės. Juodojo drakono epochoje šios asmenybės apdovanotos aiškiaregystės ir psionikos dovana, o aukštesnėse pakopose suvokiama gyvybės paslaptis, pradedamas valdyti gimimo ir mirties procesas, sugebama keisti savo fasadines sielos formas, t. y., persikelti į kitą kūną. Tam reikia valdyti hipostratas, kurios yra artimosios, tolimosios ir pats tikrovės centras, kuris žymimas ∞. Ši vieta yra mago egzistencijos pagrindas, kuris įvaldytas su savo psionine hipostratine sielos struktūra, suteikiant išskirtinių sugebėjimų valdyti „materiją“ ir „dvasią“. Pradiniai variantai gal ir neįspūdingi, tačiau vis aukštesnėje dinastijos pakopoje įgaunamas vis aukštesnis rangas ir atsiveria didesnis realybės gylys, leidžiantis tapti paprastų žmonių valdovu ir lyderiu.

Visi baltojo drakono sugebėjimai pirmiausiai naudojami gyvybės apsaugai, pagal pasirinktą centristinį modelį tarp genetikos ir gnostikos. Tačiau baltojo drakono atveju į genetikos ir gnostikos centrą įstatoma begalybė, kuri vadinama būtimi – filosofijoje, dievu – religijoje, materija – moksle, drakonu – filognozijoje. Nors visais atvejais tai tik simboliniai pseudonimai, tačiau darantys ypatingą psichologinį poveikį, todėl naudotini kaip traukos neksionai. Gali būti neaišku, kas ta filognozija yra, jeigu joje priimamas mago, magijos terminas. Tai ne religija, ne kultas, ne filosofija, ne mokslas. Koks tarp visų šių disciplinų santykis, reikia žiūrėti „Juodajame drakone“ įdėtoje schemoje arba pabandyti išsiaiškinti savo protu. Šiame lygyje filognozijoje jau reikia mokėti vaikščioti savarankiškai.

• gyvybės magija