Pažanga ir apokalipsė moralėje

Atstumas tarp riboto žmogaus ir begalinio žmogaus toks didelis, kad siekia visos visatos mastelius. Tikras, natūralus žmogus turi savo prigimtinį arealą, kuris vadinamas planeta, visa kita teritorija nėra natūrali, tinkama gyvybei, ir norint ją užkariauti, gyvybę privaloma modifikuoti. Tad imant Lim ir Inf variantą žmoguje, Inf = visata – Žemė, o Lim = Žemė – visata. Tai reiškia, kad žmogus į begalybės kelią stoja tada, kai pradeda kurti kosminę civilizaciją, kuri gali plėstis iki begalybės, jeigu tai leidžia tikrovės simetrijos ir jų variantai. Turi to žmogus siekti ar ne – atskiras klausimas, nes žmogaus kūnas ir psichika nepritaikyta būti visatiniu žmogumi, todėl norint pasiekti šį tikslą, reikia visą save perdaryti, sukuriant naują, technologinę rasę. Pradinis civilizacijos išsidėstymas greičiausiai bus pagal artimąją kosminę, saulės sistemos logiką, kurioje bus gyvybės zonos, pagal kurią kursis organizmo modifikacija ir naujos žmonių technologinės rasės:

1 kategorija – Žemė

2 kategorija – Marsas

3 kategorija – mėnuliai

4 kosminės pilys

5 kosminis transportas

Akivaizdu, kad gyvenimo kokybė mažėja į apačią nuo 1 kategorijos iki 5, ir gyvenimas 1 kategorijos zonoje – gali tapti privilegija. Žmonija tokiu būdu pasidalins į gyventojus, kurie gyvena pilnai dirbtinėje aplinkoje, ir tuos, kurie gyvena ant natūralaus kosminio kūno. Tobulėjant technologijoms, greičiausiai madingiau pasidarys tapti pilnai kosminiu, o dangaus kūnus naudoti tik kaip išteklių šaltinį, tačiau tai priklauso nuo kosminio transporto technologijų lygio. Visai tikėtina, kad tūkstančio metų bėgyje, saulės sistemos administracinis centras bus ne ant Žemė paviršiaus, bet kosminėje pilyje, kuri bus kosminės civilizacijos valdovų rezidencija. Tai tikėtina todėl, kad tokia pilis turės technologinių / strateginių pranašumų, dėl įvairių kosminių kūnų savybių, viena iš kurių yra stipri gravitacija.

Kita vertus, kuo didesnis kosminis mastas, tuo didesnis turi būti tikrovės pažinimas visose pagrindinėse kategorijose, kurios skirstomos į pagrindines kryptis pagal filognozijos modelį, kuriame 1000 dalių maksimalaus informacinio ploto išsidėsto taip:

„Filognozijos pradmenys“ yra 1000 metų projektas, kuris dalinasi į 1000 informacinių dalių, paskirstytų pagal pagrindines tikrovės pažinimo kryptis. Technologijų augimas prasideda nuo proto, pereina prie sumatoriaus atveriamo juslinio pasaulio ir galiausiai pereina prie hipostratų. 1000 dalių paskirstomos į tokius skyrius:

1) 0,5 – proto teorija,

2) 0,5 – juslinio pasaulio fenomenologinė teorija,

3) 300 – energetinės gaublės teorija,

4) 300 – kuriančiosios / gyvybės gaublės teorija,

5) 300 – informacinės gaublės teorija,

6) 99 – visas kryptis sujungianti teorija.

Jeigu tūkstantis dalių informacinio ploto = visata, tai turint tokį lygį turėtų būti įmanomos visatinio lygio technologijos ir žmogus Inf kategorijos. Įvertinus ką šiuo metu turime, matosi, kad yra sumatoriaus 1 dalis, 10 dalių energetinės gaublės, 2 dalys gyvybės gaublės, ir 1 dalis informacinės gaublės. Šeštos kategorijos nėra nieko, nes kaip viskas pirmapradžiame kūne susijungia į vieną visumą – nėra jokio supratimo. Viską sudėję turėsime apie 15/1000. Akivaizdu, kad norint tapti kosmine rūšimi, tokio lygio nepakanka ir natūralus žmogus be tinkamų modifikacijų kosmose neišgyvena. Šiuolaikiniai antitranshumanistiniai judėjimai remiasi religiniu arba filosofiniu argumentavimu, pasisakydami ir protesduodami prieš technoteologiją, tačiau nesuklysiu pasakęs, kad netinkamų natūraliai gyvybei erdvių užkariavimas, anapus Žemės paviršiaus yra istorinė neišvengiamybė. Transhumanizmas atrodo baugi perspektyva, dėl daugelio pavojų, kuriuos kelia technologijos. Tie pavojai atsiranda todėl, kad technologijos yra žmogaus intelekto ir psichologijos valdžioje, o psichologija neturi įgimtų sugebėjimų laikytis geometrinių pausiauvyrų ir simetrijų, kurios privalomos norint būti funkcionalia tikrovės dalimi. Tad, padarius savo ribotu protu neteisingą pasirinkimą, nukenčia gyvybinio proceso organizavimo kokybė, kuri atsiduria beprotiškos valios nelaisvėje. Dėl šios priežasties, tokį sugebėjimą turintys mąstytojai, turi tokioms perspektyvoms užkirsti kelią.

Dėl šios priežasties, technologinį hipostratų perdarinėjimą tiek žmoguje, tiek tikrovėje turėsime griežtai reguliuoti ir technologizavimo mastas priklausys nuo zonos kategorijos, kurioje jos bus naudojamos. Ten kur nėra gyvybės – bus leidžiamas didelis hipostratų technologizavimas, ten kur yra gyvybė – ribotas. Tai reiškia, kad Žemė bus apsaugota maksimaliai, saugant biosferą, propaguojant ekosofiją, o kosmosas – pilnai technologizuojamas. Atitinkamai atsiras technologinės žmonių rasės, kurios bus prisitaikiusios gyventi skirtingose aplinkose. Mano įsitikinimu, pavyks sukurti sistemą, kurioje kiborgizacija nebus prievartinė, ir žmonės zoną, kurioje norės veikti galės rinktis laisvanoriškai. Antrame tome rašiau, kad Žemėje bus leidžiama gyventi visiems kas norės iki 30 metų, o po to bus galima rinktis kontraktą kosminėse zonose, kur žmogus turės turėti tam reikalingas modifikacijas. Tai susiję su keliais dalykais: fizinio ir psichinio kokono sukūrimu, kuriam reikės energetinės ir informacinės gaublės gilaus įvaldymo ir kosminiam transportui reikalingo dinaminio elemento, turinčio pakankamą greitį, ir naudojantį hipostratines bozonines simetrijas, vietoj kieto-skysto-dujinio kuro.

Ankstesnės planetos civilizacijos vystėsi išimtinai viršutinėje filognozijos dalyje, kur yra 0,5 + 0,5 sumatoriaus psichologinės realybės, kur kalbos pagrindu sukurtos mitologijos buvo naudojamos žmonių organizavimui ir gyvenimo būdo suformavimui prote. Tokiam gyvenimo stiliui, kol susiformavo proto pradmenys, buvo išeikvota šimtai tūkstančių metų, ir tik paskutinių šimtmečių naujausi proveržiai atvėrė kitas galimybės – iš gyvūninio žmogaus pereiti prie išsivysčiusio žmogaus rango. Kokonai kuriami paveiksle parodyta kryptimi, nuo priekinės spektro dalies, prie galinės, todėl tiek žmogaus kūnas, tiek siela atsiduria materijos valdžioje, kuri yra žemo rango tikrovėje ir primeta bei apriboja vidinio pasaulio galimybes. Jeigu šie kokonai programuojami netinkamai, neteisingai, naudojant grubius metodus, vietoj to, kad žmogaus sąmonės kokybė ir rangas kiltų, jis smunka. Todėl šioje kryptyje reikalingas pirmapradžio kūno subtiliųjų substancijų supratimas, kad jos nebūtų žalojamos uždedant netinkamas simetrijas, kenkiančias žmogaus prigimtiniams sugebėjimams.

Trečia tūkstančio dalių kategorija reikalinga kūno mechaninių savybių išplėtimui, jėgos padidinimui, sustiprinimui; ketvirta kategorija reikalinga gyvybės ir mirties klausimo išsprendimui, gyvenimo trukmės prailginimui, kuri privaloma didelio masto erdvėse; penkta kategorija reikalinga proto padidinimui, psichologiniam sustiprinimui, emocijų išėmimui, technologijų suliejimui su sąmone ir pan; pirma kategorija 0,5 proto išplėtimui iki 0,5+; antra kategorija – 0,5 sensoriumo pavertimui į 0,5+ ekstrasensoriką, kuri kuo gilesnė, tuo galingesnė, ir ekranų išnaudojimui virtualizacijai. Be abejo, taip lendant į žmogaus ir tikrovės gelmę, sumažėja jų vertė, jos paverčiamos savavališkų manipuliacijų objektu, kurios neatitinka tikrovės norų ir sukelia neišvengiamą konfliktą. Filognozijoje svarbiausia dalis yra visų krypčių susijungimas į pirmapradį hipostratinį kūną, kurio informacinių dalių segmentas sudaro 99 ir yra tikras žmogaus branduolys, kuris turi savo ribas tiek erdvėje, tiek laike, todėl beprotiškas jo darkymas, ypač kariniuose projektuose jau šiuo metu yra didelė problema, nes turime „bioninius“ karius, kurių modifikacijos pritaikytos kariuomenei, karui, o ne civilizacijos plėtrai. Tai reiškia, kad ekspansija nukreipta ne į išorę, bet į save, ir technologinė pažanga naudojama ne kosmoso užkariavimui, bet žmonijos valgymui, įvedant ją į vergovinę būklę.

1 kategorijos gyvybės zonoje, pilnas kiborgizavimas yra absurdas, ir kadangi šiuo metu kosminė pramonė neegzistuoja, tai tokios modifikacijos neturi pritaikymo. Jas galima turėti projektuose, bet biorobotais versti žmones, kurie nėra kosminių projektų dalyviai – nepriimtina. Viename iš skyrelių paaiškinau, kad yra kognityvinės žmonių rasės pagal jų laksatinio ekrano teorinį modelį, bet prie grynai psichologinio principo prisideda ir technologinės rasės, naudojant seną antropologinį terminą, į kurias neišvengiamai išsiskaidys visa žmonija. Tikimės, kad tai vyks racionaliai ir sklandžiai, neprarandant moralinių orientyrų. Galios pusiausvyros bus išbalansuotos, bet jeigu į viršų pirmi iškops turintys teisingą modelį, „apokalipsės“ moralėje bus galima išvengti.