Rišlio teorija

Šiame skyrelyje panagrinėsiu filognozijoje tik probėgšmiais nagrinėtą temą, kuri yra rišlio teorija. Tai ne tiek konkrečių rišlio kūrimo metodų arba jo struktūrų analizė, bet daugiau bendra istorinė apžvalga, kuri apima tolimą praeitį ir tolimą ateitį, pradžią ir pabaigą, tarp kurių įsiterpęs civilizacijų vystymosi procesas. Pirmas šiam psichiniam konstruktui pavadinti skirtas terminas buvo laksatinis ekranas, taip pat, kai kuriose vietose jis vadinamas kontinuumu, kuris yra gnostinio implanto, arba gnostinio kūno, kūrimo priemonė. Antras proveržis buvo gnostinės akies ir drakono akies atradimas, kurie irgi reiškia tą patį, tik metaforine forma. Ir, galiausiai, paskutinis, dabar jau techninis, terminas yra rišlys, kuris atsiranda sujungus mažąją sievą su didžiąja sieva, įvykdant teorinę sintezę, kurios atvirkštinis panaudojimas yra rišlio sujungimas su hipostratomis tam, kad iš jų būtų galima išvesti dirbtinę tikrovę, dirbtinį daiktą. Kitaip sakant, visumoje šis procesas, arba sintezė, turi teorinį ir praktinį variantą ir dvi globalines rišlio ideologijas – pragmatinę ir antipragmatinę. Filognozijoje naudoju magijos stilių todėl, kad magija yra pirmas rišlio variantas, atsiradęs senovės civilizacijose, kurių tikslas buvo tikrovės užvaldymas, išreiškiantis begalinės valdžios ir galios troškimą.

Juodojo drakono civilizacijose, kurios naudoja silpnąją sątvaro struktūrą, rišliai jau buvo vardinti ir nagrinėti, todėl čia juos tik trumpai paminėsiu:

A. Juodojo drakono civilizacija:

R1 – toteminė magija,

R2 – mitologija,

R3 – herojinė religija,

R4 – filosofija.

Šių rišlių sąmonėje galimybės buvo tik psichologinės, skirtos psichovektorių suformavimui, o sėkmingai valdyti buvo sugebama tik paviršiaus materiją: medį, akmenį, geležį, ugnį ir pan. Magija turėjo tik silpnai išvystyta tikrovės pasaulėvaizdį, apipavidalintą pasakojimais, istorijomis, kurios buvo surištos su artimąja transcendencija, akivaizdžiai gamtoje pasireiškiančiomis stichijomis. Herojinės religijos apsuka kryptį, skelbia transcendencijos apsireiškimą šiame pasaulyje, Dievo įsikūnijimą, ir tas žmogus, kuriam buvo priskiriamas toks statusas, tapo judėjimo lyderių ir garbinimo objektu, davusiu pradžią istoriniam procesui. Tai Buda, Lao Dzė, Jėzus iš Nazareto, Mahometas ir t.t. Šie ašiniai žmonės yra religinio globalizmo planetoje pradininkai, vykdę įžeminimo į „dangų“ projektą, kurie buvo vykdomi arba savarankiškai, arba tandeme su politinėmis imperijomis. Ir aukščiausias juodojo drakono civilizacijos taškas yra filosofija, kuri išgrynino ir apvalė mąstymą, padarė jį krištolinį ir skaidrų, atsuko dėmesį į žmogų, į patį jo centrą, o iš šio centro – į tikrovės gelmę, tačiau griežtu ir sąžiningu mąstymu, siekiant ne paveikti psichologiškai, bet atskleisti tiesą. Filosofija paklojo pamatą aukščiausio lygio išsivystymo civilizacijai, kurioje buvo iš instinktų, pasąmonės troškimų, norų, prigimties vergijos išlaisvintas žmogus, ir sukurtas tobuliausias jo pavidalas, jei ne tikrovėje, tai bent ideale.

B. Baltojo drakono civilizacija:

R1 – pirma mokslo pakopa – transhumanizmas,

R2 – antra mokslo pakopa – posthumanizmas,

R3 – dirbtinės sąmonės sukūrimas – dirbtinė gyvybė,

R4 – baltojo drakono antitechnologinė civilizacija.

Matome, kad filognozijoje prognozuojama, jog baltojo drakono rišlio evoliucija vystysis panašiai kaip vystėsi juodojo drakono rišlys, tačiau tarp jų bus toks skirtumas, kad šiuo atveju vykdomos stipriojo tipo sątvaro sintezės, kurios yra teorinė ir techninė sintezė, arba kitaip sakant, realiai atidenginėjama transcendentinė realybė, kuriamas dirbtinis pasaulis. Numatoma dviejų etapų civilizacijos evoliucija, kuri prasideda nuo agresyvaus pragmatimzo ir tikrovės sutechninimo ideologijos, paskui, vis geriau suprantant tikrovės principus, šio agresyvumo atsisakoma ir pereinama prie pasyvaus žinijos plėtros etapo. Kitaip sakant, abi civilizacijos, laikoma, turi keturis evoliucijos etapus, kurie yra paraleliniai. Pavyzdžiui, transhumanizmas atitinka magijos etapą juodojo drakono civilizacijoje, posthumanizmas – mitologiją ir t.t. Svarbiausia paralelė yra ketvirto laipsnio rišlys, kuris abiem atvejais turi filosofijos principus, tik vienu atveju tai natūralaus sumatoriaus filosofija, o antru – holoplastinio sumatoriaus filosofija, kuri atsisako pragmatizmo, besaikės technologizavimo ideologijos, išima iš transcendencijos visas anomalines dirbtinės ekosistemas, atstato natūralią tvarką, tačiau pasilieka visą teorinį bagažą, išplėstą sąmonę, gyvenimą gyveną saikingą ir kuklų. Begalinė plėtra – nėra joks tikslas, stengiamasi laikytis pusiausvyros logikos, su tikrove gyventi ne konflikte, bet santarvėje. Tam, žinoma, reikės riboti savo norus ir svajones, suprasti, kad jeigu to, ko nori – nėra tikrovėje, nereiškia, kad tai būtinai turi būti įvedama į tikrovę dirbtinai, gaminama.

Be abejo, pradinis praktinis etapas – neišvengiamas, nes be jo neįmanoma išplėsti sąmonės ribų. Tačiau po to, privaloma pereiti prie pasyvaus rišlio ideologijos, norint sukurti žmonijoje aukščiausio išsivystymo civilizaciją. Filognozija susijusi ne su galutiniu baltojo drakono etapu, su R4, bet greičiau su R1, nes kokia yra holoplastinė šios civilizacijos forma iš šio etapo numatyti – neįmanoma: tam reikia tikrovės žinių, kurių šiuo metu neturime. Filognozijos paskirtis – maginio mokslo beprotybės sutramdymas, parodant pragmatinės ideologijos ir technikos kulto transhumanizme ribotumą, nepriimtinumą, priešiškumą žmogui ir gyvybei. Žinoma, ji nesugebės sustabdyti tranhumanizmo plėtros, bet turi pabandyti į protus įvesti humanizavimo idėjų, kad nebūtų prarastos tokios vertybės kaip gyvybė, laisvė, orumas ir teisingumas, nebūtų kuriama psichotronika, žmonių internetai ir panašiomis technologijomis pagrįstos neovergovinės santvarkos. Turi būti saugomasi hologramų matricos kalėjimo, dirbtinio pasaulio logikos viršenybės natūraliai tvarkai ideologijos ir pan. Turi būti peržiūrėta dirbtinės ekosistemos logika, kuri gyvybę suvokia trimis kategorijomis: gimimas – fabrikas, informacinė ir energetinė gaublė – žmonių internetas ir mirtis – šiukšlynas. Šitaip atvirkščiai, į dirbtinę gamtą „įžemintas“ žmogus tampa techniniu objektu, biorobotu, kuris ekosistemoje atlieka savo funkcija, o kai sulūžta ir tampa nereikalingas – keliauja į šiukšlyną.

Tai reiškia, kad transhumanizmo ir posthumanimzo sukurtos problemos turės būti sprendžiamos prasidėjus filosofinei revoliucijai, kuri sugrąžins žmones prie natūralios tikrovės, tačiau dabar jau tikrovė bus suprantama pilnu, holoplastiniu supratimu, kuriame žmogus galės kurti tikrą grožį ir tikrą prasmę, turėdamas aukščiausią sąmonės išsivystymo lygį. Aukštesnio lygio nėra, ir tai žmonių rūšies istorijoje yra maksimali riba, kurią rūšis turi įvykdyti nesusinaikindama ir nesunaikindama planetos. Baltojo ir juodojo drakono civilizacijos susilies aukščiausiame lygmenyje, filosofijoje, paveldint iš jos visą teorinį palikimą ir išplečiant jį į dar neatskleistus pasaulius. Filognozija yra tarpinis etapas, arba vedlys per agresyviąją rišlio vystymosi fazę, kad rodytų kelią, perspėtų, taisytų klaidas, kritikuotų, kol galiausiai bus pasiektas aukščiausio lygio civilizacijos išsivystymas, kuri sugrįš prie filosofijos kaip geriausio tikrovės aiškinimo modelio, kuris nedeformuoja sąmonės, negriauna gyvybinio proceso, bet ir neatsisako žinoti, kas yra anapus uždangos.

Pažymėję sutrumpintais žymėjimais, arba greitraščiu, turime JD-R1-4 ir BD-R1-4 logiką, kur šiuolaikiniame pasaulyje yra išlikę viskas, kas būdinga pirmam atvejui ir BD-R1 struktūra, kuri šiuo metu lyderiaujanti civilizacinio psichovektoriaus forma. Tai reiškia, kad šiuo metu filognozija aprėpia tokį gyli, nuo magijos iki mokslo, ir aukščiausia analizės pakopa yra mokslo rišlio, BD-R1, tyrinėjimas nauju, filognozijos metodu. Tai reiškia, kad filognozija, kol bus pasiektas galutinis civilizacijos išsivystymo lygis, turi metodą tyrinėti ir aiškinti drakono akies JD-R1-4 ir BD-R1 principus bei teorijas, iš sątvarologijos ir substratologijos perspektyvos. Tai yra metastruktūra, kuri ne tik greitraščiu išreiškia principus ir logiką, bet ir gali pasiūlyti naujų kelių ir krypčių visose rišlio versijose. Aukštesnės pakopos civilizacijos išsivystymo už BD filosofijos lygį (R4) nėra; technologija – ne aukščiausias pasiekimas ir nėra žmonių rūšies tikslas; greičiau likti ištikimais savo prigimčiai ir atvertai tikrovei, kuri suprantama iki tokio lygio, kad jai nėra jokio neatsakomo klausimo. Laisvė svarbi tik ribotai, kad žmogaus mastelis pranoktų negyvo daikto mastelį, tačiau ne tam, kad sutriuškintų visą didžiąją sievą, savavališkai įvedant technologinę anomaliją.

Pagal mano programą, rišlių teorijai bus skirtas „Filognozijos pradmenų“ 12 tomas, pavadinimu „Laksatiniai ekranai“. Tuo tarpu čia pateikiu bendrą apžvalgą, kuri skirta supažindinimui su tema.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s