Šiame skyrelyje apibrėšiu filognozijoje naudojamą žmogaus sampratą, apimančią mažosios ir didžiosios kelionės pakopas, mąstant iš gyvenimo vidaus. Šiam tikslui naudoju metafizinį žmogaus modelį, kuriame gyvenimas apima standartinius šimtą metų, kurie dalinami į tris dalis po trisdešimt tris metus. Kaip jau žinote, yra reaktyvusis etapas, apimantis pirmus 33 gyvenimo metus, kuriame žmogus yra neišsivysčiusios, gyvūninės sąmonės, gyvenančios jausmais ir emocijomis, turinčios tik apytikrį tikrovės modelio supratimą ir iliuzinį savo tapatybės suvokimą. Kaip pavyzdį imant mano biografiją, šis etapas tęsėsi iki 2008 metų, kuriuo turėjau kovoti dėl pozicijų savo gyvenime, įgydamas išsilavinimą ir profesiją. Šis laikotarpis dar buvo valstybės institucijų priežiūroje, kurių objektu buvau ir turėjau gyventi pagal tų organizacijų reikalavimus. O pilną išsivadavimą pasiekiau maždaug minėtais metais. Antras gyvenimo etapas yra racionalusis, kuris taip pat trunka 33 metus, vadinasi iki maždaug 66 metų amžiaus. Šis laikotarpis yra karjeros, ideologinės kovos, aktyvizmo, dalyvavimo politikoje etapas, kurio metu tampa svarbios idėjos ir idėjinė kova, kurioje pagrindinis įrankis yra protas, žinios išsilavinimas, ne jausmai ir emocijos. Mano aktyvizmas susijęs su žmogaus teisėmis, laisve, kova prieš psichotronines technologijas ir gaujinį pjudymą. 2022 metai yra pirmi keturiolika metų šiame etape, kurie buvo užpildyti atskleidimo projekto vykdymu, bandant padaryti poveikį ideologinei aplinkai valstybėje. Ir paskutinis etapas yra ezoterinis, kuris trunka nuo 66 iki 99 metų ir yra paskutinis gyvenimo tarpsnis, kuriame jau supranti visą tikrovės paslaptį, žinai kaip valdoma realybė ir nuo jos esi atsiribojęs, niekur nedalyvaujantis arba dalyvaujantis tik išorinio stebėtojo pozicijose. Mano gyvenime riba yra 2075 metai, kuriais bus pirmas mano gyvenimo šimtmetis.

Kaip kylama pakopomis savo viduje, galima išreikšti formule, kuri filognozijoje yra pagrindinė baltojo drakono struktūra, reikalinga technologijų valdymui ir maksimaliam veiklos mastui. Jos esmė yra peržengimas iš gyvūninės į dvasinę sąmonę, kurioje mąstai iš viršžmogiškos perspektyvos, kuri reikalinga civilizacijos sargo statusui. Formulė yra tokia:

[juodoji liepsna] [mitologija] [istorija] [gyvūninė sieva] – drakono akis – technika – [klodai] [telkiniai] [didžioji sieva]

Ši formulė sutraukiama į supaprastintą variantą:

[juodoji liepsna] [žiūronas] – drakono akis – technika – [klodai] [telkiniai] [didžioji sieva]

Imant subjektyviąją dalį, ką reiškia kiekvienas išvardintas psichikos segmentas jau daugmaž yra paaiškinta, ypač trys žiūroninės struktūros [gyvūninė sieva] [istorija] [mitologija], nes tai trys ideologiniai sluoksniai, kurie kaip gnostiniai implantai įdiegiami į žmogaus protą kontrolės institucijų, valstybinių ir religinių. Gyvenimo gnostinį implantą įdiegia visuomenė, ta socialinė aplinka, kurioje gyvena žmogus. Aiškinamo principo esmė ta, kad norint turėti išvystyta iki baltojo drakono civilizacijos drakono akį, visos gyvūninės dalys turi atsitapatinti nuo amžinosios dalies ir į pasaulį turi pradėti žiūrėti ne gyvūno akimis: per savo asmenybę, mintis, jausmus, geismus ir pan. Tam reikia suprasti, kas yra tikra, metafizinė žmogaus dalis, kuri peržengia šį gyvūno gyvenimą ir kad aukštasis pasaulis puoselėja tik šią jo dalį. Dvasinės akys yra juodosios liepsnos akys, kurios tikrovę mato apvalyta nuo realybę filtruojančio žiūrono, į kurio sudėtį įeina sąmonė, mintys, jausmai, tapatybės, geismai, net pasaulio vaizdas, su daiktais ir žmonėmis, kurie be žiūroninio portreto, turi savo metafizinę esmę. Žiūrėdama į pasaulį per žiūroną, amžina, dvasinė juodoji liepsna mato tik 2 proc. realybės, kuri vadinama realinu ir yra netikra. Žmogui esant gyvenime, bet pakilus iki dvasinio lygio ir įgijus dvasines akis, matymą galima išplėsti iki 15-20 proc. Toks ir yra tikslas, siekiant tapti baltuoju drakonu, pasiruošusiu drakono akies atvėrimui ir transcendencijos paslapties į savo sąmonę įleidimui. Ta realybė, kuri yra drakono akies siekinys, yra [klodai] ir [telkiniai], kurių supratimas leidžia daryti technologinį proveržį civilizacijoje, pradėti naują istorijos ir mito epochą.

Pirmas, reaktyvusis gyvenimo etapas susijęs su [gyvūninės sievos] dalimi, kuri yra mažoji žmogaus psichologija, neatvėrusi aukštesnių lygmenų ir gyvenanti šiame horizonte. Racionaliajame etape žmogus atveria [istorijos] ir [mitologijos] sluoksnį, kuris žiūroną pakelia į aukštesnį lygį, žmogų padaro verslininku, tarnautoju ar politiku, kurie vykdo valstybės organizacijos funkcijas. Ir paskutinis, ezoterinis etapas susijęs su [juodosios liepsnos] lygiu, kuriame 2 proc. žiūronas išplečiamas iki 20 proc. žiūrono, kuris į gyvenimą žiūri iš dvasinės tikrovės aukštumų ir nereaguoja į pasaulį bei žmones gyvūno sąmone, taip pat nedalyvauja istorinio proceso formavime, nes tai racionaliojo etapo iliuzijos. Tokiame pjūvyje matosi, kad gyvendamas žmogus auga į savo vidinę gelmę, kurioje yra visų asmenybės paviršinių psichologijų šaknys, išauginančios šiapusiniam, gyvūno gyvenimui reikalingus sugebėjimus ir iliuzijas, bei rodančios žmogaus egzistencinį rangą bei dvasinių akių gylį. Aukštesnis egzistencinis rangas renkasi reikštis gyvenime religijos, filosofijos, ezoterikos, magijos ir okultizmo srityse, kurios atrodo marginalinės ir nereikalingos vertinant pragmatiniu požiūriu, tačiau taip matosi tik tuo atveju, jeigu žmogus pakyla gyvenime tik iki gyvūnų kaimenės piemens suvokimo. Zoologinis žmogaus ir gyvenimo supratimas nelaikomas aukštąja doktrina.

Taigi baltasis drakonas yra žmogus, kuris yra pasiekęs [juodosios liepsnos] dvasinį lygmenį, turintis teisę į drakono akį, valdančią hipostratos klodus, kurie žmogų padaro tikrovę valdyti sugebančiu magu. Tam, kad šis uždavinys būtų įgyvendintas pilnu įgyvendinimu, žmogus turi išsivaduoti iš visų neurolingvistinių programų, kurios yra žemo rango visuomenės kaimenės valdymo priemonės: istorijos kontrolė, mitologijos kontrolė, civilizacijos psichovektorių indoktrinavimas ir t.t. Tam reikia tapti nejautriu žodiniam poveikiui, būti išsivadavus iš žodžių ir pavadinimų magijos: turi sugebėti nereaguoti į žodžius jausmais ir emocijomis, išsiaiškinus žodinių hologramų psichinius mechanizmus ir kaip tie mechanizmai formuoja iš išorės valdomus psichovektorius. Pasiekti tokį išsivadavimą iš žodžių reiškia pakilti virš visuomenės, virš valstybės, virš bažnyčios ir tapti nuo ideologijų nepriklausomu, laisvu protu, kaip sakydavo F. Nietzsche. Žinoma, tai nėra lengva, tokie laisvi žmonės yra persekiojami trolių ir juos įvairiomis priemonėmis bandoma suvaryti atgal į gardą arba sunaikinti. Pasiekti pilnai pergalei reikia didelės sėkmės. Tai nenuostabu, nes technologijų valdymui reikalinga labai stipri psichologija ir visų galios struktūrų arsenalų išmanymas, su kuriais jie tas drakono akies žinias norėtų perimti ir panaudoti savo istoriniam projektui – kokios nors galios institucijos išaukštinimui, sekuliarios imperijos sukūrimui, kurios tikslas tarnauti giminei ar klanui. Filognozijos tikslas ne toks, todėl siekiant išvengti patekimo į netinkamas rankas imamasi saugumo priemonių.

Baltieji drakonai planetoje patiria labai didelį spaudimą, nes visi nori jų proto, žinių, technologijų, ir šiam tikslui organizuoja minią, kuri tik gyvūninio išsivystymo, mažosios psichologijos; valstybinius klanus ir grupuotes, kurie dažnai teritorijoje susireikšmina iki tokio lygio, kad jiems atrodo, jog jie planetos šeimininkai; religines organizacijas, kurios kelia ideologines / moralines / teologines pretenzijas ir taip pat nori būti planetoje aukščiausia instancija. Todėl planetoje, regioniniuose garduose niekada nebūna ramu: kiekviena diena kova, sąmokslai, žvalgyba, užgrobinėjimai, informacijos perėminėjimai, pramoninis špionažas ir t.t. Atakų mastas ir niekšiškumas – toks žiaurus, kad lengvų priemonių nėra ir gyvūnams tenka mokytis gyvenimo taisyklių sunkiuoju būdu. Kiekvienas lygis turi savo pasaulio neurolingvistinį psyopą, kurio tikslas sutvarkyti konkurentą žodiniu potencialu, kuris iš tikro yra kokių nors semantinių durnynų propagavimas: gyvūnai nori baltajame drakone surasti gyvulį, tarnautojai – tautos išdaviką, kunigai – šėtoną ir t.t. Bet kokiu atveju tikslas yra demonizuoti ir prisidengiant tariamu teisingumu – įvykdyti perversmą. Ir jeigu baltaisiais drakonai vadinami archontai nebūtų dievai, tai jau seniai būtų padaryta ir civilizacija būtų žlugusi. Žmonija turi tik vieną išgyvenimo kelią – neprarasi aukščiausio išsivystymo lygio gairių ir neprileisti prie sistemos gyvūninę sievą turinčių nusikaltėlių. Gyvūniniai efektoriai paprastai populiacijai gali atrodyti įspūdingi, kaip tikros alfa patinų lyderių savybės, tačiau planeta valdoma ne taip, ir jeigu toks principas taptų aukščiausia instancija, ji žlugtų. Baubiantis alfa patinas – ne lyderis, kurio reikia žmonijai, bet sugrįžimas į akmens amžių kartoti neišmoktų pamokų.

• Angelų diena