Naujausia filognozijos idėjos vizualizacija yra bazinės struktūros išsišakojimas į dvi priešingas atšakas, istorijos begalybę ir transcendencijos begalybę, kurios paskui susijungia venoje jungiančioje idėjoje, vadinamoje baltojo drakono sąmone. Tai dviejų begalybių sintezė, istorijos ir mito, kurioje gimsta naujas darinys, vadinamas visa matančia drakono akimi, kuri turi išplėstą suvokimą ir sugeba peržengti įprastinę fenomenologinę patirtį, įaugant į magiją ir mistiką. Tokio sąmonės išplėtimo tikslas – naujo žmogaus sukūrimas, kuris peržengia savo gyvūninius apribojimus ir tampa tikru savo tikrovės šeimininku. Toks principas yra visų ligšiolinių civilizacijų sintezė, kuriose nenaudojamas sekuliarus vienpusiškumas, reikalingas istorinį projektą kuriančioms institucijoms „mokslo eroje“. Mito ir istorijos sintezė reiškia, kad iš vienos pusės turime magiją, mitologiją, religiją, iš kitos – sekuliarią filosofiją, mokslą, kurie sujungiami į vieną visumą, sukuriant bendrą apvalkalą visoms civilizacijos formoms. Tas apvalkalas yra filognozija, kaip naujo žinojimo sistema, naujas „mokslas“.
Kaip žiūronas vis geriau sugeba suvokti tikrovę, aiškina inversijos principas, kuriame didžioji sieva tampa mažosios sievos dalimi per informacijos įtraukimą į protą teorijos būdu. Transcendencija bėgant laikui išauga į vis didesnį darinį, kuris tampa integruota proto dalimi, kuria naudojantis galima kurti dirbtinę realybę, manipuliuoti hipostrata. Kokios šio principo hipotetinės proporcijos parodyta paveiksle.
Jame matome dvi filognozijos atšakas: sątvaraologiją ir substratologiją, kur pirma kryptis yra sąmonės teorija, o antra – hipostratos. Sąmonės teorijos pagrindinis konceptas yra mažoji sieva, arba psichovektoriaus sumatų sąryšinė sistema. O hipostrata laikoma didžiąja sieva, kuri yra klodų telkinių sąryšinė struktūra, kaip pasaulio medis, grindžiantis žmogaus realybę, esantis jo kūrėju. Mažosios sievos tikslas – pažinti klodų struktūrą ir principus tam, kad būtų galima kurti technologiją, leidžiančią valdyti realybę, plėsti civilizacijos veiklas mastą. Mažoji ir didžioji sieva susijusi tuo, kad yra tam tikras pamatinis anapusinės realybės atskleidimo lygis, kuris sąmonėje rodo vaizdą, atitinkantį kažkokią anapusinės tikrovės dalį. Šioje vietoje pagrindinis klausimas, kokia proporcija transcendencija atverta sąmonėje, neatvertos dalies atžvilgiu. Pagal mano hipotezę, ši proporcija yra 80-20 proc., kur 80 proc. yra metafizika, nematomi ir nežinomi klodų telkiniai, ir 20 proc. yra matoma fenomenologija, materialus pasaulis. Šiame 20 proc. procentai dalinami į dvi dalis, kur 10 proc. yra materialūs laukai ir 10 proc. šviesos arkoje atsiveriantys sąmonės laukai, kurie yra vaizdo kūrimo pagrindas, rodančioji substancija, atskiriama nuo rodomosios substancijos.
Kitas principas yra visos, holoplastinės informacijos dalinimas į 1000 dalių, kurios yra informacijos vertinimo vienetai, didžiajai sievai maišantis su mažąja sieva. Pagal bazinį vertinimą, pradinis pasidalinimas informacijos vienetais yra 1 dalis sąmonei ir 999 hipostratai. Tai reiškia, kad pažindami tik sąmonės fenomenologiją, psichologiją, kalbą, tiriame 1/1000 informacijos ir civilizacija, pastatyta tokios informacijos pagrindu, yra kultūrinė civilizacija, galinti naudoti tik primityvias technologijas, kurioms nereikia atverti ir įvaldyti hipostratos. Tai juodojo drakono civilizacija, kurios pagrindas yra psichologija ir logika, kurios neatveria anapusinės tikrovės ir neturi natūralios tvarkos sutrikdymo priemonių. Kai ši situacija pradeda apsivertinėti, transcendencijos taškai perkeliami į sumatorių, ir formuojasi drakono akis, sudaryta iš laksatinio ekrano ir rišlio. Baltasis drakonas yra žmogus, pasiekęs maksimalų sievų apvertimą, kuris leidžia pradėti kurti dirbtinę tikrovę ir surasti joje daug civilizacijos veiklos masto išplėtimui reikalingų galimybių. Vertinant dabartinę mokslo padėtį, turime 20 proc. atvertos hipostratos 10 proc. pažinimą, kuris sudaro 100 taškų, perkeltų iš 999 vienetų hipostratoje. Todėl gauname tokią mažosios sievos konfigūraciją: 1 (100), kur vienetas yra psichologinė bazė, o šimtas – matomos ir nematomos tikrovės mokslinis modelis. Šis modelis apima materialią realybės dalį, minus sąmonė, kurios svarbiausios yra mechanika, chemija, termodinamika ir elektrodinamika. Šios mokslo disciplinos šiuo metu pasidalinusios į du variantus: klasikinį ir reliatyvistinį. Ir priešingoje pusėje prie 999 matome dirbtinės tikrovės, arba technikos, vienetus, kurie rodo, kad iš 100 teorijos vienetų, apie pusę, 50 vienetų, sugebama paversti technika, gaunant 999 (50). Toks principas rodo, kad pažinimo ir žinojimo plėtra neribota, tačiau dirbtinio pasaulio plėtimas stabdomas dėl poveikio gyvybei hipostratoje, nes visi esame viename materijos katile, kuriame sukėlus anomaliją, poveikis perduodamas ir sukėlėjui, ir visai aplinkai neapsaugotu būdu. Dėl to technikos plėtrą reikia riboti, nekuriant hipostratoje gyvybei pavojingų anomalijų. Koks techninės taršos saugus mastas, turės nuspręsti ateities mokslininkai.
Kaip turi būti vykdomas šis scenarijus – atsakymas paprastas: projektas turi tapti istoriją formuojančių institucijų centrine doktrina, kuri kurtų tinkamus civilizacijos psichovektorius, formuotų drakono akį, keltų sąmonės kokybę, padarydami šį principą švietimo programos sudėtine dalimi. Tačiau tam turi būti užbaigta baltojo drakono civilizacijos doktrina ir adaptuota įvairaus išsivystymo protų lavinimui. Šis metodas gali būti daromas tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo dalimi, siekiant kuo labiau paskleisti idėjų poveikį, kad jos organizacijoje duotų maksimalią naudą. Tradicinė mokslo paradigma išsisėmusi ir laikas pakeisti ją nauja, kuri turi efektyvesnį tikrovės modelį ir formuoja drakono akį tinkamu būdu. Tik tinkamai suformuota drakono akis, su aukšto lygio rišlio struktūra, pajėgi kurti hipostratoje naudingą funkciją, kuri plečia galią, duoda naudą, peržengia horizontą į iki tol nematytus mastus. Šis projektas yra ribojamas dviem būdais: gyvūninės sąmonės ir gyvenimo pasipriešinimo dirbtinio pasaulio įvedinėjimui ir mitologinės didžiosios sievos teorija, kuri perspėja, kad mokslas ir technika braunasi į svetimą teritoriją, kuri yra užpildyta nežinomais pasauliais, kurių trikdymas gali sukelti neprognozuojamas pasekmes. Tačiau, be abejo, šie du apribojimai – nestabdo pažangos proceso ir technika bus kuriama, nes tai strateginė būtinybė. Panašus istorinio proceso modelis buvo projektuojamas F. Nietzsches, tik jis akcentavo ne protą ir žinojimą, bet natūralų žmogų, kuris turėjo tapti planetos šeimininku ir planetinės imperijos viršžmogiu, kuriam nėra ribų ir apribojimų kurti civilizacijos vystymo projektus ir didinti jos veiklos mastą, išsiveržiant į kosmosą. Šio etapo sėkmingam įvykdymui F. Nietzsche ragino nusisukti nuo transcendencijos pilnu nusisukimu ir atsisukti į gyvenimą ir istoriją. Tačiau tai ribota būsena, kuri stabdo valią viešpatauti paviršiaus kultūros ir technologijų civilizacijoje, kuri nepakankama norint žmoniją paversti kosmine.
Todėl filognozijoje atsisakoma ateizmo, pilno atsisukimo į empirizmą, šį pasaulį ir begalybės jame ieškojimo tik laike. Begalybė yra ir erdvėje, anapus sumatoriaus, kurio išvystymas metafizine kryptimi privalomas norint padaryti proveržį hipostratoje. Šis principas jau yra peršokimas iš istorijos ir mokslo į mitologiją ir atsiskyrusios civilizacijos technologijas, kurios daug pažangesnės negu rodoma garduose ir, galbūt, jau sugebėjo padaryti proveržius, apie kuriuos rašau savo knygose. Tokiu atveju belieka laukti, kada į naują pasaulį bus integruota visa žmonija, įvykdant planetoje atskleidimą ir uždangos nuėmimą. Jeigu tai įvyks, mūsų gali laukti netikėtumų, vienas iš kurių – dviejų porūšių planetoje egzistavimas, kur vienas yra paprastas, gyvūninis žmogus ir pažangusis žmogus, išvystytas natūraliai arba dirbtinėmis priemonėmis. Tokiu atveju kiltų didelis pasipriešinimas, nes masinė sąmonė turi gana stipriai išvešėjusį ego ir dėka savo didelio skaitlingumo jaučiasi valdovu ir šeimininku. Tačiau žmonių vertinimo principas – ne toks, ne demokratinis, bet pagal sąmonės kokybę: kuo labiau išsivysčiusi sąmonė, tuo aukštesnis rangas, taip sukuriant hierarchinį gyvenimo organizavimo principą, be kurio neįmanoma turėti tvarkingo istorinio proceso teritorijoje.
Filognozijos pradinė mokykla 