Kaip jau buvo galima pastebėti, Uroborą naudoju kaip pagrindinį pasaulio modeliavimo įrankį, padedantį vizualizuoti pagrindinius jo elementus, išdėstytus rišlia tvarka, leidžiančia sutvarkyti minčių chaosą ir kultūriniame pasaulyje tvyrančią betvarkę, atsirandančią dėl netinkamo idėjų organizavimo ir noro maskuoti ezoterinius žinojimo principus. Įvedus šį supaprastinimą, žinojimo sistema tampa aiškesne ir suprantamesne, jeigu tekstai yra supainioti ir jų prasmė – neaiški. Derinant šiuos du metodus, nuoseklų-laikinį ir kompozicinį-erdvinį, galima pasiekti stulbinančių rezultatų. Toks vaizdavimo būdas būdingas jau pačiai sąmonei, kurioje išskiriama laisvės erdvė ir laiku tekanti egzistencija, taip joje fiksuojant paveikslines ir diskursyvias struktūras. Paveikslas yra rėmai, kontekstas, o vidinė žmogaus erdvė – psichinis srautas, pasireiškiantis kaip mintys ir žodžiai, kuriais viduje reprezentuojamas išorinis pasaulis.

Uroboras susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurios yra atverties-įmesties erdvė, žymima galvine drakono dalimi, kurioje atsiveria šviesusis žmogiškumas, subjektas ir objektas, kaip pagrindinė sąveikos su realybe vieta; ir drakono kūno dalimi, žyminčia visą nematomą realybę, kuriančią žmogaus pasaulį tiek į vidų, tiek į išorę. Tai viso, holoplastinio pasaulio modelis, kurio dalys atitinka objektyvius realybės segmentus, uždedamus ant Uroboro dalių toje vietoje, kuri atitinka vietą anapusiniame pasaulyje. Žiūrint iš vidaus, perspektyva gali būti orientuota į skirtingas Uroboro dalis, priklausomai nuo to, koks kultūrinės kūrybos santykis su pasauliu, kokios dalys išryškinamos, kokios užtamsinamos, įžodinant arba atsisakant žodinti ir akcentuoti kokią nors realybės kryptį. Kokia buvo žmonijos raida per kelis šimtus tūkstančių paskutinių metų žino visi žmonijos civilizacijų tyrinėtojai. Aš šią raidą žymiu magijos laipsniais (M1, M2), kurie reiškia kokią nors civilizacijos metafizinę kryptį, atitinkančią kokio nors laikmečio pagrindinę mąstymo ir visuomenės organizavimo formą. Tai magija suprasta labai plačiai, kaip bet kokios pasaulėžiūros ir ja grįstos praktikos mišinys.

Toliau pateikiu „Filognozijos pradmenyse“ naudojamą Uroboro schemą, o po to ją paaiškinu.

Matome parodytą standartinį Uroboro variantą ir du dalių žymėjimo būdus, kurie naudoti mano knygose: pirmas yra civilizacijos, vadinamos magijos laipsniais nuo pirmo iki šešto, parodant kur ant brėžinio yra tos civilizacijos orientyras; ir mano nagrinėjamų filosofų žymėjimo, kurie užrašyti toje Uroboro vietoje, kuri atitinka jų filosofinės orientacijos pagrindinę idėją. Pradėsiu nuo civilizacijų.

M1 – magija, toteminė magija;

M2 – mitas, mitinė ritualistika;

M3 – herojinė religija, garbinimas;

M4 – filosofija, teorinė žiūra;

M5 – mokslas, empirinis tyrinėjimas;

M6 – holistinis mąstymas, apjungiant viską.

Visų šių kultūrinių formų perspektyvos centras yra žmogaus egzistencija, matoma iš Uroboro galvos vidaus, tačiau objektinėje dalyje mąstymas gali būti tiek empirinis, nukreiptas į save ir savo atvertą pasaulį, tiek transcendentinis, sukuriant kokią nors nematomos realybės interpretaciją, suformuojant santykį su ja: garbinimo, viešpatavimo, dialogo. Pavyzdžiui, M1 yra gamtinio žmogaus kultūros forma, apibrėžianti jo sąveiką su tiesioginiu žmogaus ir gamtos pasauliu, atverianti transcendenciją tik artimiausiu būdu, tiesiogiai dalyvaujančiu jo gyvenime. Magija asmeninė / socialinė, susijusi su socialinių santykių papročiais, darbu, kariavimu, gyvenimo ciklais ir pan. Magijoje kreipiamasi į įvairias gamtines būtybes, stichijas, prašoma pagalbos arba nekenkti, norima pajungti savo valiai. Priemonės yra ritualai ir simboliai, tikima, susiję su šia anapusine realybe, su kuria bendraujama tokia tarpine kalba, apibūdinama kaip maginiai veiksmai. Šis principas atspindi ankstyvą žmogaus pasaulio pažinimo etapą, jo pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą, atsispindinčią okultinėse sampratose. M2 magija turi daug ankstesnio lygio bruožų, tačiau turimos omenyje didesnės teritorijos ir labiau išsivystę socialiniai santykiai: tai jau ne klanai, giminės, bet gentys ir tautos, sukūrusios karalystes ir net imperijas. Tad ritualai jau prilygsta oficialioms valdžios ceremonijoms, kuriose juos atlieka specialus dvasininkų luomas, tarnaujantis vado arba karaliaus struktūrai, turinčiai valdovo ir valdžios statusą. M3 yra herojinė religija, kuri vystėsi istorijoje nuo kokio nors išskirtinio kultūrinio / civilizacinio įvykio, susijusio su ezoterinio mokymo skelbimu, padariusio didelį įspūdį žmonėms, išsivysčiusio, sudievinus Mokytoją, į religinę bendruomenę, garbinančią pradininką. Toks buvo gnostikų judėjimas, prasidėjęs nuo Jėzaus iš Nazareto gyvenimo ir darbų; islamo religinis judėjimas, inicijuotas Muhamado arabų pasaulyje; Budos religinė doktrina, skelbusi kaip išsivaduoti iš šio pasaulio iliuzijų bei kančių ir pan. M4 žymi visiškai kitokią santykio su realybe formą, kurios etaloninis variantas atsirado Senovės Graikijoje, bet analogiškas buvo ir senojoje Kinijos bei Indijos civilizacijoje. Pagrindinis bruožas – ritualinės garbinimo praktikos atsisakymas, pasinėrimas į mąstymo ir pasaulio pažinimo būvį, kurio pagrindinis tikslas – žinojimas ir išmintis. M5, sakoma, išsivystė iš filosofinės pasaulėžiūros, dar labiau sustiprinus pažinimo ir praktinio tyrimo metodą, kurio tikslas – gauti tikrų, faktinių žinių ir tik iš jų kurti pasaulio modelius. Šiai orientacijai būdingas materializmas, objektyvios realybės akcentavimas, empirizmas, metafizinių spekuliacijų redukcija, „tiesos“ apoteozė ir pan. Ir, galiausiai, paskutinė forma, M6, yra filognozija, kuri atsisako siauros perspektyvos ir siekia tapti vadinamąja „visko“ teorija. Todėl ant Uroboro ji žymima kaip gaubiantis apskritimas, apimantis ir sujungiantis visas dalines orientacijas, įtraukdamas į savo sudėtį visų civilizacijų turėtus tyrimo laukus, tačiau dabar jau tiriant tikru, visumą matančiu mąstymu, drakono akimi.

Tą patį galima pasakyti ir apie keturis išsirinktus filosofus arba religijos pradininkus, įskaitant ir mane, kurių padėtis ant Uroboro schemos rodo filosofijos / religijos pagrindinę kryptį. Filosofai yra du paviršininkai – Nietzsche ir Šliogeris, kurie daugiausiai yra empiristai, akcentavę nusisukimą nuo metafizinės transcendencijos arba net rodę jai atvirą priešiškumą; taip pat rodoma mano padėtis, kuri yra gelmininko, arba metafiziko, tačiau ne tradiciniu stiliumi, bet jau minėtu filognozijos, holoplastiniu. Tai nusisukimas nuo pasaulio ir psichologijos į artimąją transcendenciją, kurio tikslas – suobjektyvinti filosofijos / filognozijos orientaciją, suformuluoti gelmės doktriną, kurios priemonėmis būtų galima plėsti civilizacijos mastą, padarant ją transglobaline. Ir paskutinis asmuo yra Jėzus iš Nazareto, davęs pradžią krikščionybei Vakarų civilizacijoje, prasidėjusiai nuo gnostikų kultūrinio / religinio judėjimo, dar susijusio su ankstesniais religiniais formatais, kuriuose siekiama ne pažinimo, bet garbinimo, maksimaliai atsiribojant nuo materialistinio, šiapusinio pasaulio, siekiant sudvasinti savo gyvūninį pradą, užsitarnauti amžiną gyvenimą. Ši sistema suformuluota taip, kad parodytų visas pagrindines galimas civilizacijų kryptis, remiantis žinomiausiais pavyzdžiais, kurie iki šiol yra aktualūs ir susiję su lietuvių tautos istorine perspektyva. Galima manyti, kad šiuolaikinė mokslinė civilizacija nustelbusi visas kitas ir kad tik ji turi formuoti Lietuvos ateitį, tačiau visi žinome, kad sumaterialėjusi ir amoralizuota tauta nesugebės pasiekti aukšto lygio, jeigu neįsisavins viso istorinio žmonijos paveldo, suradusi visose perspektyvose savo unikalų kelią ir likimą. Jeigu turėsime tik skeptinį scientizmą, sekuliarizmą ir pozityvizmą, bus tikro dvasinių orientyrų praradimo problema, kuri neleis pasiekti metafizinių aukštumų ir įrodyti savo tautos istorinį genialumą. Kaip jau buvo galima suprasti, aš Lietuvai siūlau atsisukti į transcendenciją, susikurti etinį santykį su transcendentine anapusybę ir kurti lietuvišką holoplastinį realybės supratimo variantą, kurį reprezentuoja mano pristatoma filognozija. Tai filosofija ir mokslas viename, bet ir kažkas daugiau – dėl savo visuotinės orientacijos, sujungiančios viską, kas geriausia visose pasaulio tyrimo kryptyse.

• Rišlio teorija